Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(48 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, į priekį stumiasi elektros jungtis su Lenkija, Kruonyje įrengiama saulės elektrinė, reguliuotojas skaičiuoja sugriuvusias dujų kainas.
Iš tokių vidutinių – Alytaus rajone užsidegė dujotiekį trumpam pakeisti turėjęs išdujinimo įrenginys.
Be to, siūloma ratifikuoti Vienos konvencijos papildymą, „Achemos grupė“ dar kartą pakeitė vadovą, paaiškėjo vėjo parko Mažeikių rajone statytojas.
Štai papunkčiui.
Link sinchronizacijos
Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai, PSE ir „Litgrid“, pradeda Baltijos jūros dugno tyrimus „Harmony Link“ elektros jungčiai. Šią savaitę bendrovės dėl to pasirašė sutartis su Lenkijos bendrovės „Mewo“ vadovaujamu konsorciumu, kuriame – ir Gdynės jūrų universitetas bei „Garant Diving“. Konsorciumas atliks jūros dugno geofizinius ir geotechninius tyrimus suplanuotoje kabelio trasoje. Darbus ketinama pradėti iki šių metų pabaigos, užbaigti – trečią ateinančių metų ketvirtį.
„Harmony Link“ yra didžiausias iš 14 suplanuotų projektų, įgyvendinamų Baltijos šalims siekiant prisijungti prie kontinentinės Europos elektros tinklų. 330 km ilgio, 700 MW galios kabelis sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone. Šiuo metu PSE ir „Litgrid“ vykdo reikalingus teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, ruošiasi kabelio ir keitiklių stočių statybos konkursams.
Šią savaitę „Litgrid“ taip pat pranešė pabaigusi teritorijų planavimo etapą dviejuose sinchronizacijai reikalinguose elektros linijų statybos ir rekonstrukcijos projektuose. Planuojama rekonstruoti ir stiprinti ~140 km ilgio elektros linija tarp minėtosios Darbėnų ir pernai išplėstos Bitėnų pastočių. Be to, bus rekonstruojama ir tiesiama linija 110 km ilgio atkarpoje tarp Bitėnų pastotės ir Kruonio HAE.
Visų trijų projektų statybos darbus numatoma užbaigti 2025 m. Numatyta, kad Baltijos šalys iki tų metų pabaigos turi prisijungti prie kontinentinės Europos elektros tinklų. Dainius Kreivys, kandidatas į energetikos ministrus, anksčiau teigė „turintis duomenų“, kad sinchronizacija jau vėluoja pusantrų metų. Dar rugsėjį tuometinis „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas teigė, kad darbų grafikas yra įtemptas, tačiau apie vėlavimą neužsiminė. Apie galutinio grafiko pokyčius neužsimena ir nueinanti Energetikos ministerija.
Saulė Kruonio baseine
„Ignitis gamybai“ priklausančios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės baseine įrengiama bandomoji plūduriuojanti saulės jėgainė. Šią savaitę pranešta, kad į baseiną įkelti ankeravimo blokai, prie kurių bus pritvirtinti plūdurai, ant kurių – montuojami saulės moduliai. 60 kW galios bandomąjį įrenginį už 0,29 mln. € stato „Ignitis grupės“ valdoma elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“. Jos subrangovės yra „Tetas“, „Transventa Solar“ ir „Hidrotechniniai darbai“. Tikimasi įrenginį išbandyti dar šiais metais.
„Ignitis gamyba“ tikrins saulės modulių gamybą integruojant į Kruonio HAE veiklą. Tokia sinergija nėra nauja – saulės jėgainės sėkmingai veikia šalia tokio tipo elektrinių, pavyzdžiui, Vokietijoje. Tiesa, ten jėgainės statomos greta, ant žemės. Nenaujas ir jėgainių montavimas ant plūdurų. Šis projektas sudėtingas tuo, kad saulės jėgainė bus eksploatuojama sparčiai besikeičiančio gylio tvenkinyje, kurio paviršiuje gali susidaryti ledas.
Įmonė anksčiau yra svarsčiusi, kad jei bandomasis projektas pasiteisintų, saulės jėgainėmis galėtų būti nuklotas visas 300 ha ploto jėgainės baseino paviršius. Ten tilptų iki 250 MW galios saulės modulių. Tai yra kelis kartus daugiau, nei visa šiuo metu Lietuvoje veikiančių saulės jėgainių galia. Bendrovė skelbia, kad 2022 m. visame pasaulyje bendra šios energetikos atšakos instaliuota galia sieks beveik 5 GW.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/11/25/kruonio-hae-baseine-pradeta-saules-jegaines-statyba
Vienos konvencija
Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui prisijungti prie 1997 m. Protokolo prie Vienos konvencijos dėl papildomos kompensacijos už branduolinę žalą. Lietuva yra pasirašiusi, tačiau neratifikavusi šio protokolo. Jį ratifikavus, anot ministerijos, sustiprės Lietuvos galimybės išsireikalauti žalos atlyginimo, jeigu Astravo AE įvyktų branduolinė avarija. Jį ratifikavus, tiesa, Lietuva turėtų apdrausti civilinę uždaromos Ignalinos AE atsakomybę. Tai galėtų kainuoti apie 100.000 €.
Galutinius sprendimus dėl šio siūlymo priims Seimas. Dar vasarį „antiastravinis sąjūdis“, kuriam priklauso naujųjų valdančiųjų siūlomas energetikos ministras, išsakė priešingą poziciją. Judėjimas kaip vieną iš savo „raudonų linijų“ nurodė reikalavimą ne ratifikuoti, o išstoti iš Vienos konvencijos. Tuomet argumentuota, kad joje nurodytos maksimalios sumos žalos atlyginimui yra neadekvačiai mažos.
Kiti dalykai
Šią savaitę Alytaus rajone vykdyti jau nutiestos tarptautinio dujotiekio GIPL atšakos prijungimo prie Lietuvos dujų tinklo darbai. Tam buvo atjungta pagrindinė dujų linija į Alytaus dujų skirstymo stotį. Tris dienas Alytaus rajono dujų vartotojams dujos buvo tiekiamos autodujovežiais. Dujas ir išdujinimo įrenginį „Amber Grid“ užsakymu pristatė Lenkijos bendrovė „Duon“. Trečiadienį išdujinimo įrenginio garintuve kilo gaisras. Jis buvo užgesintas per dvi valandas, incidento metu vienas lenkų bendrovės darbuotojas nesunkiai susižeidė. Žala ir įvykio aplinkybės tiriamos.
https://alytausgidas.lt/naujiena/31987-prie-alytaus-buvo-suzeistas-lenku-imones-darbuotojas
„Achemos grupė“ turės naują vadovą. Juo nuo gruodžio 1 d. taps grupės valdybos narys Nerius Jasinavičius. Jis pareigose pakeis birželį vadovu paskirtą Kastytį Braziulį. Po įmonių grupės įkūrėjo Bronislovo Lubio mirties 2012 m. vadovai bendrovėje keičiasi jau bene 11-tą kartą. Didžiausia bendrovė gausiame grupės įmonių portfelyje yra didžiausia šalies dujų vartotoja, trąšų gamybos bendrovė „Achema“, koncernui taip pat priklauso atsinaujinančios energetikos įmonė „Renerga“. Įmonių grupė taikosi dalyvauti ir vėjo parko jūroje statybose, bei tikisi užsiimti šių jėgainių surinkimu bei aptarnavimu.
Dujų rinkos ataskaitą parengęs reguliuotojas VERT skaičiuoja, kad vidutinė importuojamų gamtinių dujų kaina 2020 m. pirmą pusmetį siekė 10,12 €/MWh, tai yra 54,06% mažiau, nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Į šalį šiuo laikotarpiu buvo importuota 15,15 TWh gamtinių dujų, tai yra 19,4% daugiau nei prieš metus. Didžioji jų dalis, 11,05 TWh, importuota per „Independence“, taip įvežtų dujų kiekis augo 85,3%. Lietuvoje šiuo laikotarpiu dujų vartojimas reikšmingai nepakito (12,56 TWh), tačiau eksportas į Baltijos šalis ir Suomiją augo daugiau nei 2 kartus iki 2,524 TWh.
„VVP Investment“ vystomą vėjo jėgainių parką Mažeikių rajone statys, jėgaines tieks ir 15 m. po statybų pabaigos prižiūrės Danijos vėjo jėgainių gamintoja „Nordex Energy“. „Ignitis renewables“ priklausanti projekto bendrovė šią savaitę su danais sudarė 77,5 mln. € vertės tai numatančią sutartį. Parke planuojama pastatyti 14 vėjo turbinų, kurių bendra instaliuota galia sieks apie 63 MW. Visus vėjo elektrinių parko infrastruktūros įrengimo darbus planuojama baigti iki 2021 m. pab., visas parko elektrines tikimasi pastatyti iki 2022 m. pab.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)