Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(41 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, Lietuvoje planuojamas vienas didžiausių baterijų parkų pasaulyje, vėjo jėgainės Baltijos jūroje tampa regioninės politikos dalimi.
Iš tokių vidutinių – Astrave pradėti fizikiniai reaktoriaus bandymai, prekyba „Ignitis grupės“ akcijomis inauguracijos savaitę nenusidažė žaliai, dėl finansinių „Rafako“ bėdų nusikėlė VKJ biokuro įrenginių statyba Vilniuje.
Be to, Lenkijos antimonopolininkas už „Nord Stream 2“ skyrė baudą „Gazprom“ ir jos partnerėms, Ignalinos AE ieško, kas ištirtų galimas giluminės atliekų saugyklos vietas.
Štai papunkčiui.
Baterijos ir zombių gaivinimas
Vyriausybės posėdyje šią savaitę pristatyta pirmoji sinchronizacijos projekto ataskaita. Be kitų dalykų, Energetikos ministerija pateikė planą, kaip sieksime užtikrinti, kad Lietuvos elektros sistema galėtų veikti be pagalbos iš Maskvos. Anksčiau nuo netikėto atjungimo Lietuvą saugojo nesavarankiška Karaliaučiaus elektros sistema. Tačiau ji 2019 m. gegužę sėkmingai atliko izoliuoto darbo bandymą.
Tuo tarpu Lietuva po pusmečio gebės veikti sinchroniškai su Lenkija, kai bus baigtas „LitPol Link“ jungties išplėtimo projektas. Veikimui savarankiškai („izoliuotam darbui“) Lietuva yra pasiruošusi jau šiuo metu. Tai galėtų vykti, bet ekstremaliomis sąlygomis, t. y., už brangiai. Siekiama, kad tai atpigtų iki 2022 m. pab. Ministerija nurodo, kad tam reikės įgyvendinti kelis projektus.
Pirma – 200 MW galios baterijų sistema, sudaryta iš keturių 50 MW galios ir 50 MWh talpos baterijų parkų. Apie ją skelbta dar gegužę, tuomet skaičiuota, kad investicijos į tokios galios elektros kaupimo įrenginius galėtų siekti 100 mln. €. Šią savaitę projektą pastebėjo „Reuters“, jie skaičiuoja, kad tokia baterijų sistema bus viena didžiausių pasaulyje. Baterijų parkams lėšų tikimasi gauti iš Vyriausybės „Ateities ekonomikos DNR“ plano.
Apie kitus projektus – 7 ir 8 Lietuvos elektrinės Elektrėnuose blokų rekonstrukciją ir Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės (TE-3) prieinamumo užtikrinimą iki šiol neskelbta. Gausiau detalių, tiesa, kol kas nepateikiama, planas dar bus pateiktas viešai konsultacijai. Senieji dar nedemontuoti blokai Elektrėnuose šiuo metu užtikrina tretinį rezervą, t. y. jie gali įsijungti ir veikti, tačiau po 2023 m. jie nebeatitiks aplinkosauginių reikalavimų.
TE-3 šiuo metu priklauso „Ignitis grupei“. Jėgainę tuometinė „Lietuvos energija“ 2017 m. įsigijo už 9,935 mln. € Nebuvo slepiama, kad tai atlikta tik tam, kad Vilniaus miesto savivaldybė leistų „Lietuvos energijai“ statyti Vilniaus kogeneracinę jėgainę (išduotų leidimą dėl pastatų aukštingumo). Apie jos galimą atgaivinimą užsimenama „Ignitis grupės“ strategijoje. Tačiau techninė ir technologinė elektrinės būklė nėra išsamiai įvertinta.
https://www.vz.lt/energetika/2018/05/23/lietuvos-energija-ketina-prikelti-treciaja-vilniaus-jegaine
„Ignitis grupės“ prekyba
Prekybos pradžia „Ignitis grupės“ akcijomis biržoje buvo pažymėta minuso ženklu – akcijos debiutinę savaitę užbaigė ~1,8% pigiau, nei IPO Vilniuje ir ~4,5% pigiau, nei IPO Londone. Teoriškai tai turėjo atsakyti į paskutinius klausimus dėl Baltijos šalims istorinio IPO. Regis, didelio nepatenkinto poreikio įmonių grupės akcijoms nebuvo, tačiau didelio smukimo jų kaina taip pat nepatyrė. Investuotojai džiaugiasi, kad IPO iš viso pavyko, bendrovė – kad pavyko Lietuvą pristatyti kaip Šiaurės šalį. Kritikai peikia proceso skubą.
Įmonių grupės vadovas teigia, kad 2/3 per IPO pritrauktų investuotojų yra ilgalaikiai instituciniai, 9% – mažmeniniai, o likusi dalis – rizikos draudimo fondai. Bendrovės skaičiavimu, platinant įmonės akcijas buvo pasiektas 8,7 EV/EBITDA rodiklis. Anot įmonių grupės vadovo, tai yra geras rezultatas, lyginant su kitų panašių bendrovių įvertinimais. Finansų ministerija, pagrindinė įmonių grupės akcininkė, iš pradžių tikėjosi 10-12 EV/EBITDA vertinimo.
Naujas Astravo AE etapas
Astravo branduolinė jėgainė pradėjo reaktoriaus bandymus maža galia. Jėgainė tokį leidimą gavo iš reguliuotojo, apie pradėtus mažos galios bandymus liudija ir Lietuvos pasieniečių pranešimas apie iš vieno iš aušintuvų (kaminų) pasirodžiusį garą. Tai pirmas toks užfiksuotas jėgainės veiklos požymis. Tai yra normalu jėgainei ruošiantis veiklos pradžiai, o radiacinis fonas lieka nepakitęs.
Tai yra antroji iš trijų pirmosios reaktoriaus paleidimo fazės dalių. Pirmoji, užbaigta, yra branduolinio kuro pakrovimas į reaktorių. Antrosios, „fizikinio paleidimo“ dalies metu reaktoriuje pradedama branduolinė reakcija, jos metu garinamas vanduo. Trečiosios dalies metu garas nukreipiamas į turbinas, įsijungia elektros generatoriai. Nuo šios fazės metu pagamintos pirmosios megavatvalandės bus uždraustas elektros importas iš Baltarusijos.
Tuo tarpu VATESI dar kartą įspėjo, kad branduolinės jėgainės paleidimo darbai yra tęsiami neatsakius į klausimus dėl elektrinės saugos – jėgainės aikštelės parinkimo ir įvertinimo, atsparumo seisminiams įvykiams, apsaugos nuo didelio komercinio lėktuvo sudužimo ir kt. Energetikos ministras dėl neįgyvendinamų ENSREG rekomendacijų dar kartą kreipėsi į EK.
Kiti dalykai
Vilniaus kogeneracinė jėgainė nutraukė rangos sutartį su biokuro įrenginius jai statančia, apie įmonės restruktūrizaciją paskelbusia Lenkijos bendrove „Rafako“. Finansinių sunkumų patirianti bendrovė pripažinta nepajėgia laiku įvykdyti darbų. Dėl to jėgainės biokuro įrenginių paleidimas bus įgyvendintas iki 2022 m. pab., metais vėliau, nei planuota. Lietuvos statybininkų asociacija skaičiuoja, kad Lenkijos įmonė statybų bendrovėms liko skolinga apie 1 mln. €.
Ignalinos AE pradeda ieškoti giluminės branduolinių atliekų saugyklos vietos. Bendrovė paskelbė ieškanti, kas galėtų parengti potencialių vietų vertinimo metodiką, atlikti pirminį nustatytų tinkamų vietų socioekonominį vertinimą. Šiuo metu panaudotas branduolinis kuras Lietuvoje saugomas Ignalinos AE teritorijoje, nuo 2023 m. jis visas turėtų atsidurti „sauso tipo“ saugyklose. Jose panaudotą branduolinį kurą ir atliekas galima laikyti 50 m. Jų perkėlimas ir giluminės saugyklos įrengimas galėtų kainuoti ~2,5 mlrd. €.
Lenkijos antimonopolininkas UOKiK skyrė 29 mlrd. PLN (6,49 mlrd. €) baudą Rusijos „Gazprom“ ir dar 234 mln. PLN (52,3 mln. €) baudą penkioms Rusijos įmonės finansinėms partnerėms „Nord Stream 2“ projekte. Didžiausios baudos skirtos Vokietijos OMV ir prancūzų „Engie“, atitinkamai, 19,7 ir 12,3 mln. €. Baudos skirtos už ankstesnių reguliuotojo nurodymų nesilaikymą. Europos bendrovėms buvo liepta nutraukti partnerystę su „Gazprom“ dujotiekio projekte. Įmonės tuomet pasitraukė iš projekto kaip dalininkės, bet toliau projektą finansavo. „Gazprom“ šį sprendimą žada skųsti.
Jūrinės vėjo jėgainės atsidūrė Baltijos jūros regiono politinėje darbotvarkėje. BEMIP formato, kurį sudaro Baltijos šalys, Suomija, Švedija, Danija, Vokietija ir Lenkija, ministrai pasirašė bendrą ketinimų deklaraciją, kurioje sutarė drauge siekti gausesnės elektros gamybos iš jūros vėjo. Tikimasi koordinuotai planuoti vėjo jėgainių projektus, kurti vienodas sąlygas bendrovėms šiuose projektuose dalyvauti, o šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai ieškos galimybių bendradarbiauti kuriant reikalingą infrastruktūrą. Skaičiuojama, kad Baltijos jūroje vėjo jėgainių potencialas siekia iki 93 GW.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)
https://twitter.com/leo_lenox (TWT)