Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(42 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, šildymo sezonas prasideda mažiausiomis kainomis per bene dešimtmetį, Ignalinos AE pradeda siūlyti paslaugas rinkai, „Ignitis grupės“ vėjo parkas Lenkijoje pasiskolino pinigų.
Iš tokių vidutinių – reguliuotojui netiko elektros prekybos metodika, elektros kainų atsigavimas atsispindės kitų metų tarifuose.
Be to, iš pareigų pasitraukė „Litgrid“ vadovas, atliekų deginimo jėgainės susiskaičiavo atliekų kiekius.
N. B.: jei norite #EnergyDigest gauti tiesiausiu keliu, užsiprenumeruokite jį į el. paštą: https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Štai papunkčiui.
Elektros ribos ir tarifai
Reguliuotojas paskelbė ateinančių metų elektros kainos prognozę ir dalį reguliuojamų paslaugų kainų viršutinių ribų. Dauguma jų auga, tad tikėtina, kad ir tarifai ateinančiais metais bus didesni. Kol kas nežinia, kiek: tarifus, atsižvelgdamos į kainų ribas, nustato bendrovės, šiuos tuomet vėl tvirtina reguliuotojas. Be to, reguliuotojas dar nepatvirtino VIAP ir perdavimo paslaugų kainų. Galutiniai tarifai turėtų būti patvirtinti ir paskelbti iki lapkričio 30 d.
Reguliuotojo nustatyta elektros rinkos kaina 2021 m. siekia 40,83 €/MWh (4,083 ct/kWh). Tai yra 9,44% daugiau, nei ikirinkiminiam pusmečiui suprognozuoti 37,31 €/MWh. Ji auga, nes brangsta elektra, žaliavos ir taršos leidimai. Šis rodiklis nėra gryna elektros kainos prognozė: jis nustatomas įvertinant ne tik rinkos tendencijas, bet ir praėjusio laikotarpio prognozės tikslumą. Šis rodiklis atsiduria reguliuojamame gyventojų elektros tarife, taip pat į jį atsižvelgiama skaičiuojant VIAP biudžetą ir jam skiriamą tarifą.
Viršutinės ribos ESO tarifams taip pat auga. Elektros skirstymui vidutinės įtampos tinkluose – 8,5% nuo 10,76 €/MWh iki 11,67 €/MWh. Kainos riba skirstymui žemos įtampos tinkluose auga 3,8%, nuo 20,92 iki 21,71 €/MWh. Ribos auga, nes kitąmet planuojama tinklais paskirstyti mažiau elektros. Be to, tarifo nebemažina vartotojams grąžinamos ankstesnių laikotarpių permokos.
Sisteminių paslaugų kainos viršutinė riba mažėja. Ji 2021 m. sieks 7,62 €/MWh, 2,9% mažiau, nei šiemet galiojanti 7,85 €/MWh. Šios ribos viršyti negali perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, įsigydama jai reikalingus galios rezervus. Ateinančiais metais operatoriui reikės mažiau tretinio galios rezervo, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo paslaugų.
Atliekų skaičiai
Seimo energetikos ir darnios plėtros komisijoje „Ignitis grupė“ pristatė Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių projektus. Bendrovė pristatė projektų progresą bei patikino, kad dėl bankrutuojančio rangovo, Lenkijos „Rafako“, projekto biudžetas nebus viršytas. Tuo pačiu komisijoje buvo pristatyti ir naujausi duomenys apie šalyje susidarančius kuro, t.y. atliekų kiekius.
Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad Lietuvoje pastaraisiais metais vidutiniškai kasmet susidaro apie 0,45-0,5 mln. t deginti tinkamų komunalinių atliekų. Šis skaičius ilgainiui turėtų mažėti. Be to, šiuo metu šalyje yra saugoma 0,386 mln. t deginimui skirtų, bet dėl įrenginių trūkumo nesudegintų atliekų. Iki šiol šalyje veikė viena, „Fortum“ valdoma atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Statant jėgaines prognozuota, kad po 2030 m. Lietuvoje per metus susidarys ne daugiau 0,39 mln. t komunalinių atliekų.
Trys elektrinės gali kasmet sudeginti apie 0,615 mln. t, dar 0,1-0,12 mln. t gali sudeginti „Akmenės cementas“. „Ignitis grupės“ pabrėžia, kad Kaune galima deginti ir nepavojingas pramonines atliekas bei nuotekų dumblą. Šių bendrovė priskaičiuoja apie 0,3 mln. t. Vilniaus jėgainė jau yra apsirūpinusi 0,16 mln. t atliekų pirmiesiems veiklos metams. Kauno jėgainė taip pat yra užsitikrinusi atliekų vieniems metams, 0,2 mln. t. Iš jų 40% yra pramoninės.
https://www.youtube.com/watch?v=dNfwz-9PrbM
Branduolinės paslaugos
Ignalinos AE demontuojanti įmonė pradėjo rinkai siūlyti papildomas paslaugas. Bendrovė jėgainėje siūlo atlikti dekontaminacijos įrangos, metodų bandymus, atskirų atvejų ir laboratorinius tyrimus. Nėra daug vietų, kur tokius bandymus ar tyrimus galima atlikti „gyvai“, su galimybe pasinaudoti kvalifikuoto techninio ir mokslinio personalo paslaugomis, užtikrinant radiacinę, fizinę saugą. Šios naujos veiklos į projektą galėtų atnešti papildomų lėšų.
Rasti reikšmingų nuosavų lėšų šaltinių uždarant IAE visada buvo iššūkis. RBMK („Černobylio tipo“) reaktoriai yra specifiniai, ypatingai didelės galios ir savito dizaino sovietų gamybos įrenginiai. Jų buvo pastatyta tik Ukrainoje, Lietuvoje ir Rusijoje. Dėl to specifinių jėgainę uždarančių specialistų įgūdžių eksporto rinkos yra itin siauros. Tad siūlomos universalesnės paslaugos, atsietos nuo RBMK dizaino. Orientuojamasi į ES, šiuo metu didžiausią branduolinių jėgainių eksploatavimo rinką.
Kiti dalykai
Daivis Virbickas, Lietuvos perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas, „abipusiu sutarimu su bendrovės valdyba“ pasitraukė iš pareigų. Jis įmonei vadovavo nuo 2013 m., per tą laiką bendrovė užbaigė „LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungtis ir „ant bėgių pastatė“ sinchronizacijos projektą. Anot vadovo, jis su valdyba abipusiai sutarė, kad į bendrovę „laikas įlieti naujos energijos“. Nuo spalio 16 dienos „Litgrid“ valdyba laikinuoju įmonės vadovu paskyrė Vidmantą Grušą, bendrovės Perdavimo tinklo departamento direktorių. Naujo vadovo paieškos – tam bus skelbiamas tarptautinis konkursas – gali užtrukti iki sausio.
VERT netiko vertinimui pateikta Baltijos šalių prekybos elektra su Rusija metodika. Reguliuotojas paragino „Litgrid“ pateikti prašytą, bet negautą informaciją ir tęsti konsultacijas su rinkos dalyviais. Reguliuotojas prašo pateikti detalią informaciją apie būsimus Baltijos šalių fizinius ir komercinius elektros srautus po Astravo starto. Be to – įvertinti būsimus Baltijos šalių energetikos sistemos balansų pokyčius. Taip pat reikalaujama atskleisti pralaidumų skaičiavimo formulėse naudojamų dedamųjų ir parametrų reikšmes. Visa tai „Litgrid“ nurodoma pateikti iki spalio 21 d.
Šiaurės investicijų bankas paskolino 33,5 mln. € „Ignitis grupės“ bendrovių Lenkijoje vystomam Pomeranijos vėjo parkui. Tai – antroji institucinio investuotojo paskola šiam projektui. Šių metų kovą apie 60 mln. € paskolą jam suteikė Europos investicijų bankas. NIB ir EIB suteiktos paskolos bendrai padengs apie 70% šio vėjo parko projektui reikalingų investicijų. 94 MW galios projektą sudarys 29 vėjo turbinos, kiekvienos jų galia sieks 3-3,3 MW. Visa apimtimi jis turėtų pradėti veikti 2021 m. pavasarį.
Didieji miestai šių metų šildymo sezoną pradėjo rekordiškai žemomis kainomis. Vidutinė šilumos kaina spalį Lietuvoje siekia 36,6 €/MWh (3,66 ct/kWh), tai yra 15% mažiau nei pernai ir žemiausia kaina bent nuo 2012 m. Tarp didmiesčių šiluma pigiausia Kaune – 29,2 €/MWh, už jį šalyje pigiau šildosi tik Pravieniškių pataisos namai. Vilnius pagal šildymo kainas rikiuojasi trečias, su 34 €/MWh. Kainų pokyčius nulėmė per metus atpigęs kuras. Biokuro kaina mažėjo 15,65%, gamtinių dujų – 15,52%. Pastarosios naudojamos pagaminti 29,51% šalyje suvartojamos šilumos, biokuras – 68,01%.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)
https://twitter.com/leo_lenox (TWT)