#EnergyDigest (03/20): vėjas ofšoruose

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(3 sav., 2020)

  • Iš geresnių naujienų, paskelbtas žaliosios energijos aukciono nugalėtojas, Europa skaičiuoja perėjimo prie netaršios ekonomikos kainą.

  • Iš tokių vidutinių – baltarusiai tikrinasi alternatyvaus naftos importo kainas, atominė jėgainė sostinės pašonėje grįžta į mūsų priešrinkimines batalijas, klimato atšilimą matuojantys amerikiečiai staigmenų nepateikė.

  • Be to, „Idex Baltic“ gavo leidimą įsigyti „Pusbrolius“, kroatai grumiasi su „Klaipėdos naftą“ kadaise dominusiu dujų importo terminalu.

Štai papunkčiui.

Nugalėtojas iš Honkongo

Šią savaitę paskelbtas žaliosios energetikos aukciono nugalėtojas. Juo tapo iki 18 turbinų, 90-108 MW galios vėjo parką Akmenės rajone planuojanti statyti UAB „Windfarm Akmenė One“. Bendrovė, kaip ir likę trys antro etapo dalyviai, prašė vienodo, mažiausio galimo 0 €/MWh priedo prie elektros rinkos kainos.

Bendrovių registrų duomenys Lietuvoje ir užsienyje rodo, kad 33,3% įmonės priklauso Vokietijos energetikos projektų bendrovei „Taktani“, 26,67% – Šveicarijoje registruotiems konsultantams „Leofortis“. Stambiausias akcininkas, 40% akcijų valdanti Honkonge registruota „Sachokeconomics Limited“, užsiima nežinia kuo.

Reguliuotojas ir ekspertai svarsto, kad dalyvauti konkurse neprašant finansinės paramos buvo verta. Mat konkursą laimėjusi bendrovė paramos laikotarpiui (12 metų) gauna pirmenybę tiekti savo gaminamą elektrą į tinklą. Reguliuotojas dėl to svarsto suteikti galimybę ateinančių konkursų dalyviams teikti neigiamo kainos priedo pasiūlymus.

Kitas konkursas suplanuotas didesniam kiekiui (0,7 TWh) ir prasidės gegužės 29 d. Nesitikima, kad ir jo dalyviai apsieis be finansinės valstybės pagalbos.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/01/17/zaliosios-energijos-aukciono-laimetojui--pirmenybe-persiusti-elektra

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/01/16/zaliosios-energijosaukciona-laimejo-uab-windfarm-akmene-one

Naftos importas

Baltarusijai ir toliau nesiseka susitarti su Rusija dėl naftos importo. Pirmosios naftos perdirbimo gamyklos veikia minimaliu režimu, eikvoja šalies naftos atsargas. Nedidelius naftos kiekius iš Rusijos gauna tik viena iš dviejų. Šalies naftos perdirbimo bendroves valdanti įmonė paskelbė išsiuntusi paklausimus Baltijos šalims, Ukrainai, Lenkijai, Kazachstanui ir Azerbaidžanui teiraudamasi, kiek galėtų kainuoti naftos importas.

„Klaipėdos  nafta“ patvirtino tokių klausimų sulaukę jau anksčiau, sausio pradžioje. Latvijos ambasadorius Baltarusijoje taip pat užsiminė apie „nuolatines diskusijas“. Šalies premjeras, teigiama, šiuos, be kitų klausimų, aptarsiąs vizito Minske metu. Kalbos apie alternatyvių naftos šaltinių paieškas iš Minsko pasigirsta periodiškai, vis nesutariant su Kremliumi.

Rusija per ateinančius kelis metus suvienodins naftos kainas vidaus rinkai ir eksportui. Tuo pačiu įvedamos mokestinės lengvatos didžiajai daliai Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. Visa tai reiškia, kad iki tol vidaus rinkos kaina naftą gavę baltarusiai nuo šių metų kasmet naftą gaus vis brangiau. Minskas už tai tikisi nuolaidų, kurių Maskva nėra linkusi suteikti.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/01/14/baltarusija-issiunte-naftos-importo-pasiulymus-baltijos-salims-ir-dar-kelioms-valstybems

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/01/15/baltarusija-praso-klaipedos-naftos-krauti-jai-skirta-nafta

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2020/01/15/ambasadorius-latvija-dalyvautu-alternatyvaus-baltarusijos-aprupinimo-nafta-projektuose

Astravas ir rinkimai

Grupė politikų ir visuomenės veikėjų šią savaitę pristatė visuomeninio judėjimo memorandumą, kuriuo ragina kovoti su Astravo AE. Pasirašytu memorandumu raginama burtis ir rengti visuomeninį pasipriešinimą jėgainei, galbūt reikalaujant, kad ji stovėtų kitoje vietoje. Realių tikslų ar naujų kovos priemonių judėjimo kūrėjai nepasiūlė. Kvietimas burtis sulaukė skeptiškos reakcijos iš aukščiausių už užsienio politiką atsakingų Lietuvos pareigūnų.

Ginčai lydi Astravo AE klausimą jau bene antrą vyriausybę. Per šį laiką įgyvendintos kai kurios ekonominio spaudimo priemonės jėgainės statytojams. Elektros embargas, prie kurio nepavyko prijungti kaimynų. Reikalavimas atlikti saugumo testus ir įgyvendinti jų išvadas taip pat, be saugos klausimo, brangina ir atideda baltarusišką projektą. Visgi, klausimas vis klydo tiek tarp ministerijų, tiek tarp partijų.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2020/01/17/l-linkevicius-panika-del-astravo-gali-pakenktiivesticijoms

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2020/01/15/visuomenininkai-ragina-priesintis-astravo-ae

Kiti dalykai

NASA ir NOAA paskelbė klimato ataskaitą už 2019 m. JAV organizacijų skaičiai iš esmės sutampa su prieš savaitę paskelbtais ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenimis. Anot amerikiečių mokslininkų, klimatas toliau šyla, o 2019 m. buvo antri šilčiausi metai matavimų istorijoje, nusileidžiantys tik 2016 m. Praėję metai buvo 1,7°F (0,95°C) šiltesni nei XX a. vidurkis. Anot imperinius vienetus naudojančių institucijų, planeta perkopė 2°F atšilimo nuo priešindustrinės eros ribą (kiek daugiau nei 1°C) ir „nėra tikėtina, kad grįš atgal“.

https://www.nasa.gov/press-release/nasa-noaa-analyses-reveal-2019-second-warmest-year-on-record

Šilumos ir elektros iš biokuro gamintoja „Idex Baltic“ (anksčiau – „Danpower Baltic“) gavo konkurencijos prievaizdų leidimą įsigyti vieną didžiausių Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų, UAB „Pusbroliai“. Bendrovė prekiauja biokuru, mišku ir apvaliąja mediena, ji valdo sandėlius Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Elektrėnuose. Prašymą įsigyti prancūzų valdoma bendrovė pateikė dar gruodį. Sandorio suma nėra skelbiama, tačiau iškarto po „Danpower Baltic“ įsigijimo „Idex“ vadovas yra užsiminęs apie iki 200 mln. € galintį pasiekti biudžetą pirkiniams.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/01/17/idex-baltic-leista-isigyti-biokuro-tiekeja-pusbroliai

Europos Komisija skaičiuoja, kam ir kiek lėšų skirti iš Teisingo perėjimo fondo. Šis fondas yra papildoma finansavimo priemonė, 2021-2027 m. padėsianti klimato neutralumo tikslų siekti daugiausia į iškastinį kurą įnikusioms ES šalims. Iš 100 mlrd. € biudžeto didžiausią kąsnį gauti turėtų Lenkija (2 mlrd. € per metus) ir Vokietija (877 mln. € per metus). Lietuva, kuriai perėjimas kainuos nepalyginti mažiau, turėtų gauti apie 97 mln. € paskatą. Vieša konsultacija dėl šio pasiūlymo truks iki kovo.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2020/01/16/saltiniai-ek-lietuvai-siulo-97-mln-euru-padeti-kurti-klimatui-neutralia-ekonomika

Kroatijos Krko saloje statomas suskystintų dujų importo projektas juda pirmyn. Jame kadaise norėjo dalyvauti „Klaipėdos nafta“, tačiau ilgainiui tokių minčių atsisakė. Visgi, 15 metų su projekto idėja pirmyn atgal besistumdančiai Kroatijos vyriausybei sunkiai sekasi įtikinti kroatus, kad jiems tokio terminalo reikia. Vietos bendruomenė nori išsaugoti gamtą, o visa šalis turi savo dujų išteklių ir tikisi dujotiekiu susijungti su Kaukazo šalimis. Vietos ekspertai svarsto, kad proga tapti regioniniu dujų „habu“ gali būti praleista.

https://balkaninsight.com/2020/01/17/energy-independence-critics-turn-up-heat-on-croatian-lng-plan/ 

P. S.: apžvalgą į el. paštą ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:

https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata

Naujienlaiškio rėmėju galite tapti čia:

http://www.patreon.com/energydigest