Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(4 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, baltarusiai išbando norvegiškos naftos logistikos grandinę, mūsų elektromobilių gamintojas sudomino britų startuolį.
Iš tokių vidutinių – brangsta įkrovimas „Ionity“ stotelėse, kova su klimato kaita užkabins ir Lietuvos durpių pramonę.
Be to, „Ignitis gamyba“ gaminantiems vartotojams statys 3 MW saulės elektrinę, „Energy and Infrastructure SME Fund“ baigia saulės energijos projektą Lenkijoje, „Tesla“ tapo vertingesnė už „Volkswagen“.
Štai papunkčiui.
Nafta iš Norvegijos
Naftos tanklaivis „Breiviken“ į Klaipėdos uostą atgabeno apie 80.000 t (apie 0,5 mln. bbl) žaliavinės naftos, skirtos Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklai „Naftan“. Žaliava į geležinkelio cisternas yra perkraunama per „Klaipėdos naftos“ terminalą, o iki Baltarusijos sienos ją veža „LG Cargo“, antrinė „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo įmonė. Kelionė užtruks apie dvi savaites, po 90 vagonų per dieną. Tai yra apie 10% įprastos dviejų savaičių kaimynės gamyklų apkrovos.
Žaliava atkeliauja iš 2019 m. rudenį atverto Johano Sverdrupo naftos telkinio. Naftą parduoda prancūzų „Total“, viena iš telkinį eksploatuojančių bendrovių. Iš šio Norvegijos telkinio išgaunama nafta yra kiek sunkesnė ir sieringesnė, nei įprasta Šiaurės Jūros gavybai. Todėl ji panaši į mūsų regiono gamykloms įprastą rusiškos „Urals“ naftos mišinį.
Anot Aleksandro Lukašenkos, šalis sieks, jog iš Rusijos įsivežama nafta sudarytų 30–40% viso jos poreikio, o po 30% naftos ji norėtų importuoti per Baltijos šalis ir Ukrainą. Pernai Baltarusija iš Rusijos importavo 17,6 mln. t naftos. Tai reiškia, kad iš Baltijos uostų gali būti tikimasi apie 5,3 mln. t naftos – 2,3 mln. t daugiau, nei teigia galinti per metus perkrauti „Klaipėdos nafta“.
Kol kas toks tiekimo maršrutas neatrodo ekonomiškai palankus. Kai kuriais vertinimais, „Belneftechim“ už rusišką naftą šiemet moka ~56,5 $/bbl, beveik penktadaliu mažiau, nei rinkos kaina. Tačiau Rusija „mokestinį manevrą“, dėl kurio kilo šis Maskvos ir Minsko ginčas, užbaigs 2024 m. Po to baltarusiai naftą rinkos kaina pirks ir iš Rusijos. Tuo pačiu pasikeis ir alternatyvių importo kelių ekonomika. O kol kas A. Lukašenka pakvietė Vladimirą Putiną dar kartą susitikti ir aptarti susidariusią padėtį.
Elektromobilių komponentai
Komercinį elektrinį transportą gaminantis britų startuolis „Arrival“ už nežinomą sumą perka UAB „Thor Motors“, Nemėžyje įsikūrusią elektros variklių, pavarų dėžių ir baterijų modulių kūrėją. Bendrovė, kurios pavadinimas keisis į UAB „Arrival LT“, gamins komponentus elektromobiliams „Hyundai“ ir „Kia“. Kol kas nei viena įmonė serijine gamyba neužsiima, tačiau „Arrival“ ją ketina pradėti 2021 m.
„Arrival“ būstinė yra Londone. Bendrovė turi daugiau nei 800 darbuotojų bei plėtros centrus penkiose šalyse: JK, JAV, Rusijoje, Vokietijoje ir Izraelyje. „Arrival“ pagrindinis akcininkas – Denisas Sverdlovas, buvęs Rusijos telekomunikacijos bendrovės „Yota“ vadovas, buvęs Rusijos telekomunikacijos ir ryšių ministro pavaduotojas. Jis 2013 m. pardavė bendrovę, atsistatydino iš pareigų ir išvyko į Londoną.
„Ionity“ įkrovos kaina
„Ionity“ elektromobilių krovos tinklą vysto BMW, „Daimler“, „Hyundai“, „Kia“ ir „VW Group“ susivienijimas, nusprendęs įgalinti tolimas keliones elektromobiliais visame žemyne. Pageidautina, žinoma, šių gamintojų elektromobiliais. Šiuo metu Europoje „Ionity“ valdo 205 įkrovimo stoteles, 51 statoma. Vidutiniškai vienoje stotelėje vienu metu gali krautis 6 elektromobiliai. Planas – 400 stotelių. Šiemet Baltijos šalyse numatyta pastatyti 6 „Ionity“ stoteles, 3 iš jų Lietuvoje.
Iki šiol „Ionity“ vartotojai mokėjo 8 € mokestį, nepriklausomai nuo to, kiek kraudavo savo transporto priemonę, tad, kuo daugiau kraudavai, tuo pigiau atsieidavo viena kWh. Tačiau dabar bendrovė paskelbė, kad nuo vasario pereina prie kiekvienos kilovatvalandės apmokestinimo, ji kainuos 0,79 €. Užsimenama apie lengvatas susivienijimo automobilių savininkams, bet viešai apie juos neskelbiama.
Palyginti, „Tesla Supercharger“ stotelėje Prancūzijoje 1 kWh energijos kainuoja 0,24 €, Vokietijoje – 0,33 €. Pastarosios planuose – 4 krovimo stotelės Baltijos šalyse 2020 m.: 1 Lietuvoje (Kaune), 1 Estijoje (Pernu) ir 2 Latvijoje (Salaspilyje ir Rėzeknėje).
https://ionity.eu/en/where-and-how.html
Kiti dalykai
„Ignitis gamyba“, valdanti Kruonio HAE, Kauno HE, Elektrėnų kompleksą ir neveikiančią Vilniaus TE-3, stato didžiausią Baltijos šalyse saulės jėgainę. Šią savaitę įmonė paskelbė pasirašiusi sutartį su „IMASD Energias SL“ dėl naujos 3 MW saulės jėgainės įrengimo Obeniuose, Elektrėnų savivaldybėje. Sutarties vertė neskelbiama. Naują elektrinę ketinama parduoti ar išnuomoti gabaliukais per „Ignitis saulės parkų“ platformą. Pagaminamos saulės energijos turėtų užtekti daugiau nei 1.000 gyventojų.
„Lords LB Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Energy and Infrastructure SME Fund“ Lenkijos prijungimą prie tinklo reguliuojantiems operatoriams pridavė pirmuosius savo projekto saulės energijos parkus. Iš viso jų planuojama pastatyti 66, kiekvieno jų galia bus iki 1 MW, bendra projekto galia sieks 65,5 MW. Visi jie turėtų būti užbaigti iki 2020 m. vidurio. Projekto vertė – 45 mln. €, iš kurių 30 mln. € pritraukti iš Prancūzijos „Eiffel Energy Transition Fund“. Projektai 2018 m. lapkritį aukcione užsitikrino minimalią elektros supirkimo kainą 15 m. laikotarpiui. Projektą valdo „Sun Investment Group“.
Pastaruosius du mėnesius staigia brangstančios „Teslos“ akcijos šią savaitę pasiekė 570 $ ir stumtelėjo bendrovės vertę virš 100 mlrd. $ ribos. Pagal šį rodiklį elektromobilių gamintoja aplenkė „Volkswagen“ koncerną ir tapo antra brangiausia automobilių gamintoja pasaulyje po „Toyota“. Palyginti, pernai „Tesla“ pardavė 0,4 mln. automobilių, kai VW – 10,97 mln. Iš Elono Musko bendrovės pastaruoju metu pasigirdo gerų žinių. 2019 m. trečią ketvirtį įmonė uždirbo netikėtai daug pelno ir atidarė gamyklą Kinijoje. Visgi, investuotojai yra linkę „Teslą“ įkainoti kaip technologijų bendrovę, o ne tradicinę automobilių gamintoją.
https://www.vz.lt/rinkos/2020/01/24/kiek-pagristas-entuziazmas-del-teslos
Kova su klimato kaita privers Europą atsisakyti durpių pramonės. Europos Komisijos gairėse perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos durpės įvardytos kaip iškastinis kuras, kurio gavybą būtina mažinti. Lietuvoje išgaunamos durpės naudojamos žemės ūkyje, tačiau kai kuriose kitose šalyse energinės durpės naudojamos kurui. Lietuvos durpių pramonėje dirba apie 1.500 darbuotojų, ši pramonės šaka eksploatuoja 2,14% visų šalies pelkių. Per metus išgaunama apie 825.000 t durpių. Naujų durpynų eksploatuoti neplanuojama.
https://www.vz.lt/pramone/2020/01/20/zaliuoju-kursu-per-durpiu-pramone--spaus-atsisakyti-gavybos
P. S.: apžvalgą į el. paštą ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Naujienlaiškio rėmėju galite tapti čia: