Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(2 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, saulininkai sėkmingai auginasi raumenis užsienyje, GIPL projektas kol kas nestabdomas, dujų importas per SkGD terminalą muša rekordus.
Iš tokių vidutinių – praėję metai įsirašė į antrą vietą šilčiausių metų reitinge.
Be to, išrinktas, bet dar nepaskelbtas, žaliosios energijos konkurso nugalėtojas, „Ignitis grupė“ pasiūlė brangiau išpirkti ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas, nafta pašoko Vašingtono–Teherano šokį.
Štai papunkčiui.
Energetikos eksportas
Saulės jėgainėse pagaminama elektra tapo konkurencinga rinkoje prieš dvejus metus, tikrai vertame paskaityti interviu VŽ sako Ruslanas Sklepovičius, „Modus Group“ valdybos narys. Anot jo, šalyse, kur saulėtumas panašus kaip Lietuvoje, pastaruosiuose aukcionuose siūlyta elektros kaina siekia 40–45 €/MWh. Panaši elektros kaina šiuo metu vyrauja elektros biržoje Lietuvoje. Visgi, anot pašnekovo, laimėtas konkursas padeda lengviau gauti finansavimą.
„Green Genius“, grupės energetikos dalis, yra viena privačių energetikos bendrovių, išaugusių Lietuvos sienas. Ji aktyviai veikia užsienyje – Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Ispanijoje, Italijoje. Lietuvos saulės rinka, jų skaičiavimu, siekia daugiausia 500 MW, realiai – 100–200 MW. Tuo metu bendrovė pastato apie 100 MW galios saulės elektrinių ir tikisi dar spartesnės plėtros.
Interviu, tiesa, neaptartas įdomus atvejis, kai „Modus Group“ elektros prekybos bendrovė „Axton Commodities“ bandė gauti elektros importo iš Baltarusijos licenciją. Nors įmonių grupė turi elektros gamybos projektų toje šalyje, reguliuotojui buvo pateikta elektros pirkimo sutartis su Izraelio energetikos projektų įmone „L. R. Global“. Pastaroji vysto energetikos projektus Afrikoje. „Axton Commodities“ tuomet tikino tikrai neketinusi pirkti elektros iš Astravo.
Galutinis siūlymas
AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pirmadienį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo sustabdytas ESO išbraukimas iš akcijų biržos. Tikėtina, kad analogiškas veiksmas bus atliktas ir byloje, kurioje tokiu pat būdu buvo sustabdytas ir „Ignitis gamybos“ delistingavimas. „Ignitis grupės“ sprendimą išbraukti bendroves iš akcijų biržos apskundė „keli smulkieji investuotojai“. Penktadienį grupė pranešė, kad Lietuvos bankui pateikė cirkuliarus, kuriuose už išperkamą ESO akciją siūlo po 0,88 €, už „Ignitis gamybos“ akciją – 0,64 €.
Tai yra 0,092 € daugiau, nei pirmasis pasiūlymas už ESO – iki šiol grupė šias akcijas išpirkti siūlė po 0,788 Eur. „Ignitis gamybos“ akcijų turėtojams pasiūlymas pariebintas 0,065€, vietoje ankstesnio 0,575 € už akciją pasiūlymo. Be to, grupė užsimena apie tikimybę, susidarius palankioms sąlygoms, išmokėti dividendus už 2019 m. tiems akcininkams, kurie akcijas parduos grupei. Smulkieji akcininkai su Investuotojų asociacija priešakyje anksčiau sakė norintys gauti po 1,114 € už ESO akciją ir situaciją teigė „vertinsiantys“.
Naftos kalniukas
Praėjusios savaitės pabaigoje JAV drono smūgiu nužudė Qassemą Soleimani, Irano generolą, antrą žmogų šalyje po Didžiojo ajatolos Ali Khamenei. Tai buvo staigiausia įtampos tarp šalių eskalacija nuo JAV pasitraukimo iš Irano branduolinio susitarimo ir sankcijų režimo atnaujinimo. Naftos kaina dėl to pergyveno amerikietiškus kalnelius. Savaitės pradžioje, investuotojams laukiant Irano atsako į JAV veiksmus, iki 71 $/bbl. Savaitės viduryje, paaiškėjus, kad atviros eskalacijos nebebus, kreivė pasuko atgal ir grįžo į buvusį lygį – apie 65 $/bbl.
Irano–JAV konfliktas jau kelis kartus keitė pasaulinės naftos paklausos–pasiūlos balansą. Atnaujintos sankcijos Iranui nuo rinkos atkirto šios šalies naftą. Vėliau naftą pabrangino puolami naftos tanklaiviai Hormūzo sąsiauryje, pro kurį praplaukia 1/3 jūra gabenamos pasaulio naftos. Dar vėliau – Irano dronų ataka prieš „Saudi Aramco“ gavybos įrenginius. Už pastarąją, ko gero, buvo atsakingas Q. Soleimani. Tąkart iš rikiuotės buvo išvesta pusė Saudo Arabijos naftos gavybos.
Reikia pastebėti, kad JAV, nepaisant šalies prezidento pareiškimų, vis dar nėra nepriklausoma nuo arabiškos naftos. Naftos perdirbimo gamyklos JAV nemėgsta šalyje išgaunamos lengvos skalūnų naftos. „Bloomberg“ skaičiuoja, kad nors arabiškos naftos dalis JAV naftos importe sumažėjo, ji vis dar sudaro kiek daugiau nei 10%. Piko metu prieš OPEC naftos krizę šis rodiklis siekė beveik 40%.
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2020/01/10/d-trumpo-kirtis-iranui-gali-virsti-pyro-pergale
https://www.vz.lt/rinkos/2020/01/09/birzoje-demesys-siauliu-bankui-pasaulis-grizta-prie-rekordu
Kiti dalykai
Tarsi nebūtų aišku iš degančios Australijos, ES klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ paskelbė, kad 2019-ieji pasaulyje yra antri šilčiausi kada nors užfiksuoti kalendoriniai metai. Pasaulinė temperatūra 2019 m. buvo 0,59°C didesnė už 1981–2010 m. vidurkį ir 1,2°C aukštesnė už ikiindustrinį lygį. Penkeri pastarieji metai buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją, kaip ir pastarasis dešimtmetis. 2016-ųjų rekordas kol kas nepamuštas (+0,66°C), treti – 2017-ieji (+0,54°C). Šiltesni nei norma metai buvo visoje Europoje. Amerikiečių NASA ir NOAA savo vertinimą ketina paskelbti ateinančią savaitę.
https://climate.copernicus.eu/surface-air-temperature-december-2019
Šią savaitę reguliuotojas paskelbė antro žaliosios energijos aukciono etapo rezultatus. Kaip buvo galima tikėtis, jame sudalyvavo visi trys potencialūs laimėtojai, pirmame etape paprašę mažiausio galimo – 0€/MWh – kainos priedo. Kaip ir tikėtasi žinant iš anksto paskelbtas aukciono sąlygas, potencialiu laimėtoju išrinktas tas dalyvis, kuris ketina vystyti didžiausią projektą. Jis gaus pagaminti visą remiamą elektros energiją (0,3 TWh). Kol kas nugalėtojo pavadinimas nepaskelbtas, o rinkos reguliuotojo posėdis, kuriame bus aptariamas konkurso laimėtojo klausimas, numatytas sausio 16 d.
Sausio 3 dieną „MT Group“ teismui pateikė naują ieškinį dėl Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) rangos darbų konkurso. Bendrovė paprašė projektui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti sutarties su „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ įgyvendinimą. Kitaip tariant, stabdyti pradėtus dujotiekio statybos darbus. Šią savaitę teismas, išnagrinėjęs skundą, pranešė, kad laikinųjų priemonių netaikys. Anot jo, neigiamos tokio veiksmo pasekmės viršytų naudą, būtų pažeistas viešasis interesas, ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai. Teismo sprendimą dar galima skųsti aukštesnei instancijai.
Dujininkai šią savaitę paskelbė keletą statistinių duomenų apie pernykštį dujų importą-eksportą. 2019 m. į Lietuvą importuota 30 TWh dujų. 19,6 TWh – per Klaipėdos SkGD terminalą, tai yra 65%, palyginti su 35% 2018 m. Ne visos dujos liko Lietuvoje – į Latviją ir Estiją perduotos beveik 6 TWh, 2,6 karto daugiau dujų nei 2018 m. „Klaipėdos nafta“ skaičiuoja, kad su perkrovos operacijomis (atplaukusių laivų pakrovimu iš „Independence“) 2019 m. sausį–gruodį terminale perkrautos 20,237 TWh dujų.
P. S.: apžvalgą į el. paštą ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Naujienlaiškio rėmėju galite tapti čia: