Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(1 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, Baltijos šalių bendrovės pasinešė į atsivėrusią Suomijos rinką, pajudėjo elektrinių statybos mechanizmo įstatymas, oficialiai baigėsi Ukrainos ir Rusijos dujų ginčas.
Iš tokių vidutinių – Baltarusiams teko pristabdyti naftos perdirbimo gamyklas, teismai sustabdė „Ignitis gamybos“ ir ESO delistingavimą.
Be to, Vilniaus atliekų jėgainė pasirašė sutartį dėl pelenų utilizavimo, skirta pirma bauda už manipuliavimą dujų birža.
Štai papunkčiui.
Suomijos rinka
Nuo sausio 1 d. Suomijoje įsigaliojo trečiasis ES energetikos paketas ir pradėjo veiki Suomijos – Estijos dujų jungtis. Šalyje liberalizuota dujų rinka. „Ignitis“ ir privati estų „Eesti Gaas“, panašu, jau iš anksto buvo atsirėžusios rinkos dalį. Vos pradėjus veikti dujotiekiui jos pranešė apie pirmąsias parduotas dujas. Be to, Suomijoje, kaip ir Baltijos šalyse, dujų biržos paslaugas teikia lietuviškas „GET Baltic“.
Suomijos prisijungimas reiškia įvairesnės pramonės įmonių, t. y. įvairesnių dujų vartotojų atėjimą į rinką. Suomijos dujų rinka yra maždaug Lietuvos dydžio, iki šiol ten dominavo „Gazprom“. Pastarasis iki 2016 m. valdė ir 25% vietinės valstybinės dujininkės „Gasum“. Nuo 1994 m. likusius 75% valdė ankstesnė dujų monopolininkė „Neste“. Per eilę susijungimų ir įsigijimų visa tai atiteko valstybei. 2014 m. įsigyta „Skangas“ (dabar „Gasum“) smulkiais suskystintų dujų kroviniais aprūpina prie dujotiekio neprijungtas šalies įmones.
Iš infrastruktūros pusės, regione dujų rinką (prieigą prie alternatyvių dujų šaltinių) užtikrina mūsų SkGD. „Amber Grid“ šią savaitę paskelbė už 8,1 mln. € atnaujinusi dujotiekį link Latvijos. Dabar ant Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties pakibo visas regionas. Šią savaitę pradėtos GIPL statybos – žymima trasa, ieškoma sprogmenų, pradėti archeologiniai tyrinėjimai ir kt.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/01/03/baltijos-saliu-dujininkai-eme-raikyti-suomijos-rinka
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/01/02/ignitisizenge-i-suomijos-duju-rinka
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2020/01/02/prasideda-gipl-dujotiekio-statybos-darbai
Elektrinių statyba
Vyriausybė pritarė Elektros energetikos įstatymo pakeitimams, kuriais, jei bus priimti Seime, bus sukurtas mechanizmas, kurio pagalba bus vystoma Lietuvos energijos sistema. Elektros sistema bus plėtojama, kai to reikės norint išlaikyti nustatytą sistemos patikimumo rodiklį. Planuojama rengti aukcionus, kurių aprašus rengtų „Litgrid“, tvirtintų reguliuotojas. Ministerija sako, kad maksimaliai toks metodas gali vartotojams kainuoti 95-129 mln. €, tačiau, tikėtina, apsieisime kelis kartus pigiau.
Pajėgumų mechanizmas būtų technologiškai neutralus. T. y., elektros sistemą vystyme galės ne tik elektrinės, bet ir akumuliatoriai ar apkrovos reguliavimo sprendimai. Aukcionas bus tarptautinis – jame galės dalyvauti dalyviai ir iš šalių, su kuriomis Lietuva turi elektros linijas. Priimtas įstatymas įsigaliotų gavus ES konkurencijos prievaizdų leidimą, tikimasi, birželio 30 d. Visa tai turėtų pakeisti „ministro paliepimu“ metodą, kuris buvo taikomas statant elektrines iki šiol.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/12/30/vyriausybe-skatins-vietine-elektros-gamyba
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/a60855a0de1e11e9a85be81119c7a8fa
Įšaldytas delistingavimas
Teismai šią savaitę sustabdė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir AB „Ignitis gamyba“ (IG) delistingavimą. Tai Vilniaus miesto ir regiono apylinkės teismai padarė gavę „kelių akcininkų“ skundą. Investuotojų asociacija ruošėsi ginčytis teisme nuo pat paskelbimo apie įmonių patraukimą iš biržos. „Ignitis grupės“ atstovai teigia to tikėjęsi, tačiau plačiau situacijos nekomentuoja. Anksčiau grupės vadovo išsakytas kvietimas investuotojams derėtis, panašu, rezultatų neatnešė.
„Ignitis grupė“ nori supirkti savo valdomų įmonių akcijas ir patraukti jas iš biržos, nes planuoja į biržą išnešti visą įmonių grupę. Norima investuotojams prisistatyti kaip žaliosios energetikos grupei, nes į tokias įmones linkstama investuoti daugiau. Neišpirkę senųjų įmonių grupės vadovai teigia negausiantys norimo įvertinimo.
Smulkieji akcininkai nori už išperkamas akcijas gauti daugiau pinigų. O teismai, norint, gali užtrukti. Įmonių grupę valdanti Finansų ministerija jau subūrė ekspertus ir ketina kovą paskelbti, ar valstybės valdomai bendrovei bus leidžiama žengti didelį žingsnį į užsienio rinkas. Dabar leidimas, jei bus duotas, gali nuskambėti delistingavimo procesui vis dar esant užšalus teisme.
https://www.vz.lt/rinkos/2019/12/31/teismas-sustabde-eso-akciju-ispirkima
https://www.vz.lt/rinkos/2020/01/03/teismas-sustabde-ignitis-gamybos-delistingavima
Kiti dalykai
Baltarusijai teko iki technologinio minimumo pristabdyti naftos perdirbimo gamyklas ir pradėti naudoti naftos rezervus, kai iki sausio 1 d. nepavyko susitarti su Rusija dėl naftos tiekimo. Kremlius nebenori šerti Minsko subsidijomis ir yra priėmęs įstatymo pakeitimus, kurie kaimynės gamyklas pašalina iš subsidijų schemos. Derybinių svertų neturintis Aliaksandras Lukašenka grasina per Baltijos šalis importuoti naftą iš JAV ir tam panaudoti 2/3 rusišką naftą į Europą transportuojančio „Družbos“ naftotiekio. Savaitės pabaigoje, tiesa, paskelbta, kad pavyko užsitikrinti naftos tiekimą sausiui.
Agonija, tikėtina, tęsis ir bus juntama visur. Baltarusiški naftos produktai ilgainiui yra gabenami Lietuvos geležinkeliais ir eksportuojami per Klaipėdos uostą. Gamyklų stabdymai atsiliepia šia veikla užsiimančių Lietuvos bendrovių krovos rodikliuose. Naftos produktų eksportas taip pat yra svarbiausia Baltarusijos ekonomikos atrama. Be to, naftos sektorius yra net svarbesnė Kremliaus kišenė nei dujos.
https://www.vz.lt/2020/01/04/baltarusija-skelbia-sausiui-gavusi-naftos
Vilniaus atliekų deginimo jėgainė pasirašė sutartį su UAB „Vakarų krova“, kuri pirmus trejus metus pasirūpins atliekų deginimo metu susidariusių pelenų utilizavimu. Per metus jų susidarys apie 11.000 t, sutarties vertė – 4,2 mln. € be PVM. Pelenus išveš pati „Vakarų krova“, o panaudos pastarosios subrangovė norvegų įmonė NOAH. Ji pelenus panaudos trečios pagal dydį Norvegijos salos Langiojos kraštovaizdžio atkūrimui.
Ukraina ir Rusija spėjo iki sausio 1 d. pasirašyti visas sutartis, dėl kurių buvo suderėta Minske. Tiesa, Ukrainos prezidentas užsiminė, kad iš penkerių metų tranzito sutarties šalis uždirbs „mažiausiai 7 mlrd. $“, tai yra gerokai mažiau, nei 15 mlrd. $, apie kuriuos kalbėta anksčiau. Kiti susitarimai – „Gazprom“ baudos ukrainiečiams sumokėjimas ir taikos sutartys – buvo pasirašyti jau anksčiau. Derybos pasibaigė, tačiau JAV sankcijos „Nord Stream 2“ liko, kartu su rimtu galvosūkiu, kaip dujotiekį užbaigti.
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/12/31/ukraina-ir-rusija-sudejo-taskus-del-duju-tranzito
Energetikos reguliuotojas dujų tiekimo bendrovei UAB „Geros dujos“ skyrė 28.583,7 € baudą už manipuliavimą dujų birža. Tai pirma tokia bauda istorijoje. Teigiama, kad 2017 m. pirmą pusmetį bendrovė paskutinę mėnesio parą sistemingai teikė pigesnius pavedimus nei rinkos kaina ir taip paveikė „GET Baltic“ skelbiamą paskutinės mėnesio paros dujų kainos rodiklį. Bendrovės veiksmai, anot reguliuotojo, padarė 5.152,85 Eur dydžio žalą vartotojams. Už kitus pažeidimus UAB „Geros dujos“ dujų tiekimo licencija panaikinta pernai sausį.
P. S.: apžvalgą į el. paštą, RSS formatu ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Pasidalinkite šia nuoroda su tais, kam energetikos apžvalgos taip pat gali pasirodyti įdomios.
P. P. S.: apžvalga netrukus bus pasiekiama ir socialiniuose tinkluose, dalinkitės į sveikatą:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/posts/ (LIN)