Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(28 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, saulės modulių gamintojai išgyveno pernai metus ir tikisi geresnių rezultatų šiais, tarši energetika sulaukia ne tik politikų, bet ir bankų spaudimo, tęsiasi šventė SkGD terminale.
Iš tokių vidutinių – balsavimas dėl CO2 laidojimo atidėtas iki rudens.
Be to, „Klaipėdos nafta“ atsivežė naftos, Lietuva mėgina užbaigti ginčą su „Veolia“, naujam prezidentui patars ir buvęs energetikos ministras.
Štai papunkčiui.
Saulė ir viltis
2018 m. buvo prasti saulės jėgainių gamintojams Europoje. Taip pat ir Lietuvoje. Dvi didžiausios gamintojos šalyje metus baigė nuostolingai. Dvi mažesnės sugebėjo šiaip ne taip nuostolio nepatirti. Palyginti bendrovės pasirodė gerai. Staigiai smukusios saulės modulių kainos dugnan nusitempė bent kelias dideles bendroves Europoje. Vokiečių gigantei „SolarWorld“ tai buvo antras bankrotas. 2017 m. ją išgelbėjo investicija iš Kataro.
ES nuo pernai rugsėjo nebetaiko iki 64,9% siekusių antidempingo muitų kiniškiems saulės moduliams. Jie buvo taikomi nuo 2013 m. Prieš ES pašalinant tarifus, Pekinas smarkiai pristabdė subsidijas savo gamintojams. Kaip tyčia, JAV ir Indija tuo pačiu metu ėmėsi statyti tarifų barjerus su Kinija.
Visa tai lėmė, kad šalyje susikaupė 30 GW modulių, kurie ieškojo rinkos. Palyginti, visa Europos rinka siekia 7 GW. Todėl dingus barjerams į Europą, kontinentą užplūdo kiniška produkcija. Saulės modulių kainos Europoje per metus nučiuožė 25-30%. Kuo džiaugiasi žaliosios energetikos entuziastai, bet ne saulės modulių gamintojai.
Visgi, šie metai turėtų būti kur kas geresni. Ypač Lietuvoje. Čia gamintojams padės sutvarkyta teisinė bazė, aiškiai dalinama parama. Bendrovės po pirmojo pusmečio fiksuoja bene dvigubai išaugusias pajamas ir pamatuojamą pelną. Per metus tikimasi augti bent dvigubai.
Tarptautinis arbitražas
Lietuva šią savaitę paprašė nutraukti arbitražo ginčą su prancūzų „Veolia“. Tai ji daro remdamasi ES Teisingumo Teismo išaiškinimu, kad tarptautinės investicijų apsaugos sutartys, kurios sukuria lygiagrečius ginčų sprendimų mechanizmus, sprendžiančius ES teisės klausimus, yra negalimos. ICSID, kurios pagrindu „Veolia“ reikalauja atlyginti žalą, galimai sukuria tokius mechanizmus.
Dvišalėse investicijų apsaugos sutartyse paprastai nustatoma, kad šalys nepažeis viena kitos investuotojų teisių ir nenacionalizuos investicijų. Aplink šiuos ginčus ir jų infrastruktūrą (Vašingtono, Stokholmo, Hagos, Paryžiaus arbitražus) sukasi visas atskiras teisininkų luomas. ESTT sprendimas į jų gretas įnešė panikos, kėsindamasis iš jų veiklos lauko išlupti dvišalius susitarimus tarp ES šalių. Jų priskaičiuojama apie 200.
Ministerijos prašymas nebūtinai bus patenkintas. Kontrargumentas ESTT sprendimui yra tai, kad ICSID sutartis yra tarptautinės, o ne regioninės teisės dalis. Todėl ES teismų sprendimai negali turėti įtakos arbitražui. Be to, „Veolios“ ginčas su Lietuva prasidėjo anksčiau, nei buvo priimtas ESTT sprendimas.
Ginče prieš Lietuvą, kurį sprendžia Vašingtono arbitražas, dalyvauja 4 pareiškėjos. „Veolia Baltics and Eastern Europe S.A.S.“, „Veolia Environnement S.A.“ ir lietuvių UAB „Litesko“ bei UAB „Vilniaus energija“. Šios bendrovės skaičiuoja 50 neigiamai jų veiklai atsiliepusių įstatymų pakeitimų. Prancūzų patirti nuostoliai, jų teigimu, siekia daugiau nei 120 mln. Eur.
Lietuva tame pačiame arbitraže pateikė priešieškinį, kuris nurodo, kad „Veolia“ padarė žalos Lietuvos vartotojams. Prancūzų padaryti nuostoliai įvertinti 130 mln. Eur. Jei arbitražo ginčas būtų nutrauktas, dingtų ir Lietuvos priešieškinys. Tačiau Lietuvą arbitraže atstovaujanti Energetikos ministerija teigia, kad nuostolių atlyginimo siektų per Lietuvos teismus.
https://www.vz.lt/energetika/2018/03/21/is-es-teismo--papildomi-koziriai-gince-su-veolia
Lenkija, anglis ir bankai
Tarši veikla tampa brangesnė, nei netarši. Tai reiškia mažesnį pelną, todėl ir mažesnį bankų susidomėjimą. Bendrovės, kurios nesiekia būti žalesnės, artimoje ateityje patirs vis didesnį spaudimą tokiomis tapti. Jau dabar dalis bankų energetinio efektyvumo projektus finansuoja palankesnėmis sąlygomis.
Tokias mintis šią savaitę pasirodžiusiame interviu dėsto Nathanas Fabianas, Jungtinių Tautų atsakingo investavimo padalinio vyriausiasis investicijų pareigūnas, kuris padėjo parengti ES tvaraus investavimo įstatymų paketą. Tai reiškia, kad prie politinio spaudimo vystyti netaršius projektus energetikoje, transporte ir kitose srityse, prisideda ir skolintojai verslui. Jų spaudimas yra efektyvesnis. Ypač ten, kur taršios technologijos turi politinę paramą.
Kaip tyčia šios vasaros „Verslo klasėje“ Jan Jacek Komar pasakoja apie šią tendenciją praktikoje. Anglimi gausiai paremtas Lenkijos šalies energetikos sektorius susiduria su ta problema, kurią apibūdina N. Fabianas. Politinę paramą iš Varšuvos turintys energetikai praranda pasitikėjimą PiS nepavaldžiame bankininkystės sektoriuje.
Dėl tokio bankų spaudimo Lenkijos energetikos bendrovė „Tauron“ keičia savo strategiją. Nepaisant to, kad pagal Lenkijos energetikos politikos strategiją iki 2030 m. įmonė neturėjo keisti savo energijos išteklių derinio. Įmonė numato didinti žaliosios energijos dalį savo portfelyje nuo 10% iki 65%. Apie pokyčius praneša ir kitos Lenkijos energetikos bendrovės.
Bent jau ant popieriaus straipsnyje nešama žinia atrodo pozityviai. Lenkija yra trečia pagal dydį Europos teršėja, nusileidžianti tik Vokietijai ir tik šiek tiek atsiliekanti nuo Didžiosios Britanijos. Šios šalys atitinkamai išmeta 22,5%, 11,4% ir 10,3% visų Europos CO2 emisijų.
https://www.vz.lt/premium/verslo-klase/2019/07/06/bankai-pries-anglis
Kiti dalykai
Šią savaitę inauguravome naują prezidentą, Gitaną Nausėdą. Dar iki inauguracijos paaiškėjo ir jo komanda. Patarėjų grupių struktūroje atsiranda nuo Ekonomikos grupės atskirta Aplinkos ir infrastruktūros patarėjų grupė. Tai yra nauja, Dalios Grybauskaitės prezidentūroje tokios grupės nebuvo. Naujoje prezidentūroje jai vadovaus Jaroslavas Neverovičius, 2012–2014 m. buvęs energetikos ministras, tuomet deleguotas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos.
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/07/11/1073/kas-yra-kas-naujoje-prezidenturos-komandoje
„Klaipėdos nafta“ importavo naftą. Įprasta, kad naftos krovos terminale naftos produktai atgabenami ir pakraunami į laivus. Šią savaitę nafta atkeliavo į uostą ir buvo iškrauta į traukinių cisternas. Vienintelė lig šiol priešinga kryptimi atkeliavusi nafta buvo bandomasis krovinys 2010 m. Kam jos prireikė nepranešama. Anksčiau baltarusiai ieškojo galimybės importuoti naftą per Baltijos šalių uostus, bet, kaip suprantu, jokių susitarimų su jais dar nėra pasiekta.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/07/11/klaipedos-nafta-importavo-nafta
Balsavimas Seime dėl CO2 laidojimo draudimo buvo atidėtas iki rudens sesijos. Tuomet dėl įstatymo projekto turės būti susitarusios Aplinkos ir Energetikos ministerijos. Ruduo turėtų būti įdomus. Lapkritį turėtų paaiškėti, ar JAV energetikos startuolis „Net Power“ norėtų investuoti Lietuvoje. JAV elektros gamintojos „Exelon“ remiama bendrovė nori statyti elektrinę, kurios technologijai reikalingas CO2 saugojimas. Rudenį taip pat bandoma suorganizuoti Ricko Perry, JAV energetikos sekretoriaus, apsilankymą Lietuvoje.
https://www.vz.lt/2019/07/09/anglies-dioksidolaidojimo-klausimas-bus-sprendziamas-rudeni
Dujų importo šventė SkGD terminale tęsis iki pat šildymo sezono. Šią savaitę „Klaipėdos nafta“ pranešė, kad „Independence“ pajėgumai yra užsakyti iki spalio. Birželis kol kas buvo aktyviausias veiklos mėnuo, kuomet terminalas pateikė tiek dujų, kiek reikėjo visoms trims Baltijos šalims. Dujų biržos „GET Baltic“ duomenimis, Lietuvos prekybos aikštelėje tuo laikotarpiu dujų kaina nukrito iki 14,03 Eur/MWh. Tai reiškia, kad žydrasis kuras tapo pigiausias nuo 2016 m. liepos. Europoje (TTF) birželį dujos buvo dar pigesnės (10,45 Eur/MWh).
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/07/08/independenceiki-saltojo-sezono-rezervuotas-pilnai
P. S. apžvalgas galite rasti ir internete.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest
Jei nebenorite gauti energetikos naujienų apžvalgos, atsakykite į šį laišką žodžiu „nebegauti“.