Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(29 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, aiškėja vėjo energetikos jūroje perspektyva, pradėta galvoti apie branduolinių atliekų ateitį Lietuvoje.
Iš tokių vidutinių – užterštos rusiškos naftos byloje įtariamas Rusijos verslininkas suimtas Vilniuje, tęsiasi tanklaivių sulaikymai tarp JAV sąjungininkių ir Irano, dėl dujų gavybos prie Kipro auga įtampa tarp ES ir Turkijos.
Be to, gamtinių dujų importo terminalo mokesčius bus siekiama sumažinti nepaisant „Achemos“ priekaištų, „Orlen“ galimai nusipirko užterštos rusiškos naftos.
Štai papunkčiui.
Politinis prieglobstis
Šią savaitę Lietuvos policija, vadovaudamasi Interpolo sistemoje paskelbtu arešto orderiu, Vilniuje suėmė Rusijos verslininką Romaną Ružečko, buvusį „Samara Transneft Terminal“ vadovą. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Suimtas verslininkas paprašė politinio prieglobsčio Lietuvoje.
Verslininkas kaltinamas su bendrininkais 2018-2019 m. vykdęs naftos vagystes. Mėginimai ją paslėpti virto tyčiniu naftotiekiu „Družba“ į Europą tiekiamos rusiškos naftos užteršimu. Tai bent mėnesiui sustabdė naftos tiekimą į Europą. „Družba“ patiekiama apie 10% Europos naftos importo. Anksčiau Rusijos teisėsauga skelbė, kad nusikalsamoje veikloje dalyvavo „Petroneft Aktiv“, „Magistral“ ir „Nefteperevalka“ vadovai.
„Samara Transneft“ anksčiau gynėsi, kad yra naftos perdirbėja ir naftos saugyklos ir vamzdynai jai nebepriklauso nuo 2017 m, kai buvo parduota „Nefteperevalkai“. Kaip teigia R. Ružečko advokatas, Rusijos teisėsauga nepraneša, kaip naftos vagystė virto dideliu kiekiu užterštos naftos naftotiekyje.
Yra ir kitų priežasčių skeptiškai reaguoti į Rusijos kaltinimus. Kremlius pastaruoju metu nėra palankus privačiam naftos verslui. Geriausiai prisimenama „Jukos“ istorija. Tačiau yra ir naujesnių, kiek mažiau eskaluotų istorijų.
Vladimiro Jevtušenkovo, vieno turtingiausių Rusijos žmonių, valdoma „Sistema“ įmonių portfelyje nuo 2000 m. turėjo privačią naftos perdirbimo bendrovę „Bašneft“. 2014 m. jis buvo apkaltintas mokesčių vengimu, ankstesnė įmonės privatizacija pripažinta neteisėta, naftos bendrovė nacionalizuota. Kremlius ją privatizavo dar kartą. 2016 m. pabaigoje „Bašneft“ įsigijo valstybinė „Rosneft“. 2017 m. „Rosneft“, drauge su „Bašneft“, iš „Sistema“ prisiteisė dar 1,4 mlrd. Eur žalos.
„Transneft“ nori rasti incidento kaltininką siekdama išsaugoti savo reputaciją klientų akyse. Jai taip pat būtų pravartu rasti, iš ko prisiteisti nuostolius. O jau kurį laiką naftos vagystėmis garsėjanti ir nuo 2015 m. teisėsaugos grūmojimų sulaukianti Samaros naftos infrastruktūra galėtų būti tinkamas atlygis.
Visgi, viešai prieinamos detalės yra fragmentiškos. R. Ružečko suimtas 3 mėnesiams. Ekstradicijos prašymą Rusija turi pateikti per 40 dienų.
Rusiška nafta Klaipėdoje
Užteršta rusiška nafta gali būti perdirbta. Prieš tai ją reikia atskiesti švaria nafta, kol teršalų lygis taps priimtinas. Tai brangus ir ilgai trunkantis procesas, tačiau dalis iš bent 10 rusiškos naftos tanklaivių, pakrautų prasta nafta Ust Lugos uoste, jau kurį laiką neranda pirkėjo. Dėl to jų turimas krovinys sparčiai pinga.
BNS surinko duomenis apie birželio pradžioje Klaipėdoje atliktą neįprastą naftos importo operaciją ir šią savaitę pranešė, kad „Orlen Lietuva“, tikėtina, įsigijo vieną tokį užterštos naftos krovinį. Įmonė importavo jį ne per savo, o per „Klaipėdos naftos“ terminalą.
Pati bendrovė tai griežtai neigia, tiesa, kito paaiškinimo nepateikia. Anksčiau įmonė VŽ pasakojo, kad du užterštus krovinius Būtingės naftos terminale išsiuntė atgal pardavėjui.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/16/nesvari-rusiska-nafta-iesko-keliu-i-lietuva
Ginčas dėl terminalo
„Achemos grupė“ toliau ginčijasi su „Klaipėdos nafta“ ir Energetikos ministerija dėl SkGD terminalo veiklos atskyrimo. Praėjusios savaitės pabaigoje įmonių grupė gavo neigiamą atsakymą į KN pateiktą pretenziją, esą veikla atskiriama netinkamai. Todėl šią savaitę įmonių grupė užtarimo kreipėsi į premjerą, prezidentą, Seimo pirmininką ir Europos Komisiją.
Ministerija jau anksčiau yra prašiusi „Achemos“ atsiimti eilę tarptautinėms institucijoms jau pateiktų skundų dėl terminalo. Kuo labiau didžiausia naudos gavėja priešinasi ministerijos sprendimams, tuo sunkiau darosi situaciją paaiškinti tarptautiniams partneriams ir institucijoms. Bendrovė prašymą palaikė ultimatumu ir pasielgė priešingai.
Energetikos ministerija į „Achemos grupės“ skundą sureagavo pranešdama, kad terminalo sąnaudos bus mažinamos nuo gruodžio. Tai reiškia, bus įgyvendinamas ministerijos, ne „Achemos“ planas. Taip pastarosios trąšų gamykla gaus visą terminalo naudą ir gaus progą pateikti eilę skundų teismams.
Kiti dalykai
Šią savaitę pristatyta Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto atlikta studija, kurioje skaičiuojamas Lietuvos potencialas vėjo energetikos plėtrai jūroje. Potencialas siekia riebius 3,35 GW. Palankiausia teritorija plyti 30 km nuo kranto ties Šventąja. Nuo šios studijos bus atsispiriama dėliojant tolesnius jūrų vėjo plėtros planus. Juos užbaigti tikimasi iki 2021 m. Aukcionai galėtų būti skelbiami 2022 m. Preliminariai vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų pradėti gaminti elektros energiją iki 2030 m.
Energetikos ministerija siūlo pradėti kaupti rezervą ilgalaikio branduolinio atliekyno statybai. Norima į šį fondą nukreipti valstybės valdomų įmonių dividendų dalį, vėliau ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Šiuo metu statoma infrastruktūra branduolines atliekas bus tinkama saugoti apie pusšimtį metų. Vėliau, jei neatsiras tinkama technologija branduolines atliekas panaudoti kitur, jas teks saugoti nuolatinėje saugykloje. 2,52 mlrd. Eur vertės saugyklos Lietuvai prireiks 2066 m.
Turkija nori išgauti dujas prie Kipro. Šis sako, kad tai jo išskirtinė ekonominė zona. Ankaros nuomone, tai jos kontinentinis šelfas. Gegužę į Vakarus nuo Kipro Turkija pradėjo gręžimo darbus, liepą atvyko antras laivas, pažadėtas trečias. ES užsienio reikalų ministrai šią savaitę sutarė 145,8 mln. Eur sumažinti finansinę pagalbą Turkijos pasirengimui stoti į ES. Įšaldytos derybos dėl aviacijos sutarties, sustabdytos aukšto lygio dvišalės derybos. Turkija atsakė pareikšdama, kad „ES mūsų reikia“ ir pažadėjo prie Kipro atsiųsti ketvirtą dujų žvalgybos laivą.
Hormūzo sąsiauris, svarbi jūrinės naftos prekybos arterija, išlieka augančios tarptautinės įtampos židiniu. Iranas šią savaitę sulaikė po Jungtinės Karalystės vėliava plaukiantį naftos tanklaivį „Stena Impero“. Oficialiai teigiama, kad sulaikytasis laivas pažeidė tarptautines laivybos taisykles. Realiai tai yra atsakas už britų Gibraltare sulaikytą naftos tanklaivį, neva gabenusį naftą į Siriją.
https://www.vz.lt/transportas-logistika/2019/07/20/iranas-uzgrobe-britu-tanklaivi
https://www.ft.com/content/9349c262-aac7-11e9-8030-530adfa879c2