#EnergyDigest (27/19): akcininkų konfliktas

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(27 sav., 2019)

  • Iš geresnių naujienų, „Lietuvos energija“ įnešė šiek tiek pinigų į Lietuvos dronų pramonę, vėjo jėgainių rinkoje bruzda naujas dalyvis, lietuviai britams pardavė saulės jėgaines Lenkijoje.

  • Iš tokių vidutinių – „Achema“ susipliekė su Energetikos ministerija, švedai atmetė Lietuvos skundą dėl arbitražo su „Gazprom“.

  • Be to, dėl neaiškių priežasčių Gibraltare sulaikytas Irano naftos tanklaivis, OPEC susitarė nieko nekeisti.


Štai papunkčiui.

Saulė Lenkijoje

Dvi Lietuvos bendrovės, išvysčiusios saulės energijos projektus Lenkijoje, savo investicijas šią savaitę išsigrynino. Lenkijoje per tarpininkus apsipirko britų investicijų milžinė „Aberdeen Standard Investments“. Bendrovė iš viso valdo apie 650 mlrd. Eur vertės turtą.

Šiemet užbaigtus 45,4 MW galios saulės parkus jai pardavė „Modus Group“. Kitu sandoriu ką tik užbaigtus 42 MW saulės parkus britams pardavė ir „E energija“. Pirkėjui tokie projektai patinka. Jie laimėjo elektros supirkimo aukcionus, tad Lenkijos vyriausybė garantuoja gana stabilias pajamas ateinantiems 15 metų.

Projektus pardavusios bendrovės taip pat, regis, liko patenkintos. Nei viena neatskleidžia tikslios sandorio sumos. Tačiau štai keletas skaičių įsivaizdavimui. „E energija“ teigia, kad jos investicijos į saulės elektrines Lenkijoje nuo 2017 m. turėjo siekti 40 mln. Eur. Sandorio suma slypi 30-50 mln. Eur rėžyje.

„Modus Group“, savo ruožtu, į visus energetikos projektus pernai investavo 50,34 mln. Eur. Įsigijimo sandoris, anot jos, yra didžiausias toks pirkimas Lenkijos istorijoje.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/07/02/e-energijos-saules-parkus-lenkijoje-nusipirko-britu-gigante

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/07/02/viena-didziausiu-europos-turto-valdytoja-nupirko-modus-group-saules-jegaines-lenkijoje

Akcininkų konfliktas

„Achemos“ pretenzijos dėl to, kaip sprendžiamas terminalo išpirkimo klausimas, sulaukė atgarsio Energetikos ministerijoje. Lyda Lubienė savaitę pradėjo vizitu į Energetikos ministeriją. Dvi didžiausios „Klaipėdos naftos“ akcininkės aiškinosi, kaip toliau vyks SkGD terminalo nuomos refinansavimo ir išpirkimo procedūra. Jos tikslas – sumažinti terminalo mokesčių naštą, kuria labiausiai skundžiasi pati „Achema“.

Dar prieš savaitę „Achemos grupė“ reikalavo uždelsti šių klausimų sprendimą, iki jai bus pateikta visa norima informacija. Visgi, pirmadienį nesusidarė įspūdis, kad pagrindinė „Achemos“ akcininkė žinojo, apie ką buvo jos pretenzija. Mat L. Lubienė dievagojosi, kad dėl pateiktos pretenzijos atidėti sprendimo buvo visai nebūtina.

Tikėtina, kad Energetikos ministerija galėjo ignoruoti pretenziją. Tai reikštų ir mokesčių „Achemai“ sumažinimą, ir papildomus tolesnius teisinius ginčus dėl SkGD terminalo. Kaip tyčia, „Achemą“ teisme atstovauja jos valdybos nario G. Balčiūno advokatų kontora „Leadell“, tad laimėtų ir gamykla, ir valdybos narys.

Tačiau ministerija taip nepadarė. Jos ir „Klaipėdos naftos“ teigimu, tolesnė įvykių eiga bus komplikuota. Tad „Achemai“ buvo pateiktos trys tolesnių veiksmų alternatyvos. Galima nusispjauti ir prie klausimo grįžti 2022 m. Galima terminalo refinansavimo procesą pradėti iš naujo ir daryti taip, kaip „Achema“ prašo. Tuomet mokesčiai sumažėtų kitų metų pabaigoje.

Mokestis galėtų būti sumažintas ir nuo šių metų gruodžio. Visgi, valstybė tikina, kad po „Achemos“ pretenzijos reikia papildomų garantijų užsienio finansų įstaigoms ir institucijoms. Todėl koncernas turėtų atsiimti pretenziją, o taip pat – pasižadėti neskųsti tolesnių sprendimų ir atsiimti visus jau esančius skundus teismuose. Šiuo atveju daugiausia laimėtų valstybė, „Achemos“ gamykla gautų mokesčių sumažinimą.

G. Balčiūno kontora, kita vertus, liktų musę kandusi.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/07/03/achemos-suvis-sau-i-koja-valstybei-tapo-pagaliu-i-ratus

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/07/01/skgd-terminalo-mokestis-mazes-anksciausiai-gruodi

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/07/04/klaipedos-nafta-velsaukiaakcininkususirinkima-del-skgd-terminalo

Startuoliai ir ESO

„Lietuvos energijos“ startuolių fondas „Smart Energy Fund“ investavo dar 250.000 Eur į Lietuvos startuolį „Aerodiagnostika“. Tai jau antra pinigų injekcija į šią bendrovę. Šis ir dalis kitų startuolių turėtų ilgainiui padėti spręsti ESO tinklo priežiūros problemas.

ESO norėtų geriau pažinti savo elektros tinklą, gebėti tiksliau ir sparčiau diagnozuoti jo gedimus. Galiausiai gebėti juos numatyti bei jų išvengti visai. Tradicinis sprendimas – tinklo automatizacija – reikalauja didelių investicijų ir daug laiko.

„Aerodiagnostika“ kuria modulinį bepiločio orlaivio sprendimą. Dronas turėtų skristi virš elektros linijų ir LIDAR bei vaizdo kameros pagalba diagnozuoti tinklo būklę. Tai nėra tas pats, kas automatizuotas elektros tinklas. Pastarasis leidžia iš tinklo parametrų spręsti, kada ir kur tinklas yra susidėvėjęs. Tačiau bepiločiai orlaiviai gali smarkiai palengvinti linijų gedimų nustatymą.

Visa tai – apgalvotos investicijos į rimtus projektus. Žinia, ne visi energetikos startuoliai yra tokie. Pavyzdžiui, „PowerUp!“ tvariosios energetikos inovacijų konkurso nugalėtoja Lietuvoje tapo dvivietį elektrinį paspirtuką kūrusi komanda. Dar yra „blokchain“ startuoliai, kurių pagrindinis privalumas yra pinigų kūrenimas negaminant šilumos.

https://www.vz.lt/paslaugos/2019/07/05/lietuvos-energijos-fondas-didina-investicijas-i-dronus

https://www.vz.lt/informacines-technologijos-telekomunikacijos/2018/06/07/lietuvos-energijos-isteigtas-fondas-atliko-pirmasias-investicijas

Kiti dalykai

Į Lietuvą ateina naujas žaidėjas vėjo jėgainių vystyme. Danijos „European Energy“ paskelbė planuojanti statyti 500 MW galios vėjo parkų Lietuvoje. Pradėtos statyboms reikalingos procedūros 70 MW vėjo parkui Rokiškio rajone, tvarkomi dokumentai 67,5 MW vėjo parkui aplink Anykščius, paprašyta statybos leidimo Raseiniuose. Jei projektai dalyvaus aukcionuose valstybės paramai gauti, tuomet juose ką tik smarkiai išaugo konkurencija.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/07/01/european-energy-lietuvoje-planuoja-500-mw-vejo-jegainiu-parku

Švedijos apeliacinis teismas patvirtino Stokholmo arbitražo sprendimą ginče tarp Lietuvos ir „Gazprom“. Arbitražas dar 2016 m. nusprendė, kad Lietuva negaus norėtos 1,5 mlrd. USD kompensacijos už per dideles dujų kainas 2004-2012 m. Tais pačiais metais pateikta apeliacija Lietuvai kainavo 9 mln. Eur. Sprendimas nebuvo netikėtas – pergalės tikimybė buvo menka nuo pat pradžių.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/07/04/svedijos-teismas-patvirtino-arbitrazo-sprendima-lietuvos-ir-gazprom-gince

Gibraltare su britų karinių jūrų pajėgų pagalba buvo sulaikytas tanklaivis „Grace 1“, tariamai gabenęs naftą į perdirbimo gamyklą Sirijoje. Tai būtų ES sankcijų, pritaikytų Basharo al-Assado režimui, pažeidimas. Informacija, kuri rodytų tanklaivio siekius gabenti krovinį į Siriją, nebuvo paviešinta. Netrukus paaiškėjo, kad tanklaivis Irano, o Ispanijos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad jis sulaikytas JAV prašymu.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/07/04/sulaikytas-sankciju-pazeidimuitariamas-irano-naftos-tanklaivis

OPEC ministrų susitikime – nieko naujo. Naftos kartelio šalys sutarė dar devynis mėnesius riboti juodojo aukso gavybą. Taip tikimasi palaikyti naftos kainą dabartiniame lygyje. 2017 m. priimtas sprendimas buvo numatytas kaip laikina priemonė sumažinti naftos perteklių rinkoje. Tačiau dabar, mažėjant naftos paklausai ir į rinką plūstant JAV skalūnų naftai, vienam karteliui naftos kainą valdyti daryti darosi sunku.

https://www.bloomberg.com/news/articles/2019-07-01/opec-set-to-extend-oil-output-cuts-into-2020-as-demand-falters