Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(08 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, pramonininkams buvo patvirtinta elektros mokesčio lengvata, suomiai iš mūsų perka daug saulės modulių, „Lietuvos energija“ ruošasi kibti estams į atlapus žalios energijos srityje.
Iš tokių vidutinių – „Independence“ priežiūra paliks mus mėnesiui be dujų tiekimo garanto, vėjo plėtra 2018 m. buvo lėčiausia nuo 2011 m.
Be to, „Kairos“ 10 kartą papildė antžeminę SkGD stotį, „Vilniaus šilumos tinklai“ įsidiegė kondensacinį dūmų ekonomaizerį.
Štai papunkčiui.
Lietuva vs Estija
2013 m., kai šiandieninė „Lietuvos energija“ buvo formuojama, ekspertai kalbėjo, kad „artimiausioje ateityje“ bendrovė pradės konkuruoti su kaimynių valstybinėmis energetikos bendrovėmis. „Lietuvos energija“, „Latvenergo“ ir „Eesti Energia“ yra labai panašios – gamina ir parduoda elektrą, prekiauja dujomis, dominuoja savo namų rinkose.
Neoficialiai „Lietuvos energijos“ tikslas jau nuo tada buvo pavyti ir aplenkti estus. Įprastai yra matuojamasi finansiniu rodikliu – EBITDA. „Eesti Energia“ naujausias rezultatas sieks turbūt kiek šiauriau 260 mln Eur, „Lietuvos energijos“ – 224 mln. Eur. Vis dar vejamės.
Tam, kad konkurencija tarp Baltijos šalių energetikos bendrovių būtų ne formali, dar reikia pasistengti. Vienur trūksta kokios nors jungties, kitur – įstatymų pakeitimo, dar kur nors – labiau nugludinto veiklos reguliavimo. Elektros ir dujų sektoriuose kol kas barjerų dar yra.
Tačiau jų nėra atsinaujinančioje energetikoje. Čia viskas paprasta. Kuri nors šalis paskelbia konkursą, kuriame nurodo, kiek žalios energijos iš naujų žalių elektrinių nupirks ir kokiu būdu skaičiuos jai paramą. O tada visi supuola siūlytis pagaminti tą norimą elektrą su kaip įmanoma mažiau mokesčių mokėtojų pinigų.
Iki šiol į viena kitos daržą abi bendrovės lindo įsigydamos vėjo parkus, lietuviai Estijoje, estai – Lietuvoje. Artimiausia bendrovių kaktomuša statant, o ne perkant, laukia Lietuvoje. Planuojama, kad konkursas, kuriame bus siekiama mokesčių mokėtojų pinigais paremti 2,5 TWh elektros energijos gamybą, bus paskelbtas 2019 m. trečiąjį ketvirtį.
Beje, tai, kad tarpusavyje konkuruoja valstybės valdomos įmonės, nėra jokia naujiena. Praktiškai visos stambesnės energetikos bendrovės valdomos valstybės. Tam, kad jų tikslas nebūtų „kaip paimti daugiau pinigų iš gyventojų“, tokios įmonės turi ieškoti galimybių svetur.
https://www.vz.lt/energetika/2019/02/22/lietuvos-energija-taikosi-estams-i-atlapus
Didelis ir mažas
Dujovežis „Kairos“, kurio 10% valdo „Klaipėdos nafta“, šią savaitę perkrovė suskystintų gamtinių dujų (SkGD) krovinį į antžeminę autocisternų užpildymo stotį. Bendrovė pasidžiaugė dešimta tokia perkrova. Maži laivai, tokie kaip „Kairos“, savo talpas prie „Independence“ pildėsi dvidešimt kartų nuo 2017 m. pradžios. Rinkoje – santūrus optimizmas dėl smulkių perkrovų ateities.
Konsultantai „Energias Market Research“ prognozuoja, kad iki 2030 m. tokiais būdais (ne vamzdžiu) paskirstomų dujų pasaulyje reikės 3 kartus daugiau. DNV GL skaičiuoja, kad pasaulyje plaukioja 124 SkGD varomi laivai, antra tiek užsakyti ir planuojami pastatyti iki 2021 m. Didžiausia tokių laivų koncentracija – Šiaurės ir Baltijos jūrose.
Visgi, reikia turėti omenyje, kad mažos apimties kroviniai – tai tik papildoma veikla visam „Independence“. Per pastaruosius dvejus metus iš terminalo į mažos apimties dujovežius buvo perkrauta beveik 144.000 kub. m SkGD. „Independence“ per metus sulaukia 10-12 didžiųjų dujovežių, kurių kiekvienas atplukdo 120-140.000 kub. m SkGD.
https://www.kn.lt/naujienos/naujienos/klaipedos-sgd-paskirstymo-stotyje-10-oji-krova-is-laivo-/2858
https://www.vz.lt/energetika/2018/09/21/antrasis-klaipedos-naftos-skgd-laivas-isvyko-i-europa
Mėnuo „Gazprom“ malonėje
„Klaipėdos nafta“ šeštadienį kartu su „Independence“ savininke „Hoegh LNG“ pradeda vykdyti laivo techninės patikros darbus. Preliminariai jie bus atliekami iki kovo pabaigos, t.y. truks kiek daugiau nei mėnesį.
Tokią priežiūrą atlikti privaloma kas penkerius metus – patikrinti korpusą, įrangą, dujų talpas. Pastarosios bus atšildytos pirmą kartą nuo „Independence“ veiklos pradžios. Specialistai iš vidaus galės įvertinti jų būklę. Iki įprastos -160 C temperatūros jas vėl atšaldys kovo pabaigoje į Klaipėdą atvyksiantis SkGD krovinys.
Visi reikalingi darbai bus atliekami Klaipėdoje, nors įprastai tokio dydžio laivas turėtų keliauti iki jį gebančios priimti laivų statyklos užsienyje. Numatytiems darbams atlikti bus pasitelkta apie 50 Lietuvos ir užsienio šalių rangovų.
Dujų kainai tai neturės jokios įtakos, nes sutartys su „Gazprom“ šiems metams jau pasirašytos. Visgi, pirminis „Independence“ tikslas visada buvo tiekimo saugumas. Terminalas užtikrina galimybę gauti dujų, jei „Gazprom“ nutrauktų jų tiekimą vamzdžiu. Tai reiškia, kad iki techninės priežiūros darbų pabaigos Lietuva šio saugiklio neturės.
https://www.vz.lt/energetika/2019/02/22/pradedama-independence-techninepatikra
PATAISYMAS. Praėjusią (07) savaitę rašiau, kad Valstybinė energetikos inspekciją ir Valstybinę kainų ir energetikos komisiją sujungus, naujoji organizacija bus finansuojama rinkos dalyvių lėšomis, o iki šiol tam buvo skiriami biudžeto pinigai. Iš tiesų, iš valstybės lėšų buvo finansuojama tik VEI, o VKEKK jau dabar yra finansuojama iš rinkos dalyvių kišenės.
Kiti dalykai
Suomijos energetikos bendrovė „Valoe“ su Lietuvos saulės modulių gamintoja „SoliTek“ pasirašė įrangos ir pagamintos produkcijos pirkimo sutarčių už 11,3 mln. Eur. Suomiai Visoriuose jau investuoja į naujos kartos dvipusių saulės elementų ir modulių gamybą. Bendrovė yra įsigijusi gamybos liniją iš likviduojamos Italijos bendrovės „Megacell“ – ši linija bus perkelta į „SoliTek“ patalpas ir pritaikyta gamybai. Tikslas – aplenkti kiniškus modulius ne kaina, o kokybe.
https://www.vz.lt/pramone/2018/06/15/suomiu-valoe-investuoja-i-saules-modulius-lietuvoje
Paaiškėjo šiek tiek statistikos apie vėjo elektrines Europoje. Pernai Europoje apie pusė naujų elektrinių buvo naujos vėjo jėgainės. 2018 m. buvo priimta daugiau galutinių sprendimų jas statyti. Technologija toliau pinga – nuspręsta statyti 45% daugiau elektrinių, bet jiems įgyvendinti bus išleidžiama tik 20% daugiau pinigų. Visgi, vėjo plėtra 2018 m. buvo lėčiausia nuo 2011 m., o 12 ES šalių nepastatė nei vienos vėjo turbinos.
https://www.vz.lt/energetika/2019/02/23/vejo-elektriniu-prieaugis-pernai-suletejo
Vyriausybė nuo šiol suteiks mokestinę lengvatą daugiau nei 1 GWh suvartojančioms įmonėms. Jos galės, neturėdamos skolų ir atlikusios energijos vartojimo auditą, susigrąžinti 85% VIAP mokesčio, kurį sumokėjo už 1 GWh viršijantį suvartojimą. Jei audite nurodyta, kad jos energiją vartoja neefektyviai, 75% susigrąžintos sumos jos turės investuoti į efektyvumą. Tokių bendrovių nėra daug, bet norėtųsi pritraukti. O kaimynai lengvatas jau siūlo.
https://www.vz.lt/energetika/2019/02/20/patvirtinta-viap-lengavta-stambiems-elektros-vartotojams
„Vilniaus šilumos tinklai“, be kita ko, valdo antrą Vilniaus termofikacinę elektrinę. Tai tie kaminai prie Savanorių pr. žiedo. Jėgainė daugiausia kūrenama dujomis. Bendrovė už 2,5 mln. Eur įsidiegė 13 MW galios kondensacinį dūmų ekonomaizerį (KDE). Įrenginys karštais išmetamais dūmais dar kartą pašildo centriniam šildymui naudojamą vandenį. Anksčiau išleidžiamų dūmų temperatūra siekdavo 140-200 C, įrengus KDE – 40-50 C. Sako, kad atsipirks per du šildymo sezonus, nes reikės mažiau dujų.
https://www.vz.lt/energetika/2019/02/19/vst-uzbaige-25-mln-eur-investicija-i-termofikacine-elektrine
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.
https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php
P. P. S. apžvalgas taip pat galite gauti el. paštu. RSS formatu ir kt.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S. apžvalgas galite rasti ir internete.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest
Jei nebenorite gauti energetikos naujienų apžvalgos, atsakykite į šį laišką žodžiu „nebegauti“.