#EnergyDigest (09/19): gaminti geriau nei negaminti

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(09 sav., 2019)

  • Iš geresnių naujienų, ant Kruonio HAE baseino plūduriuosianti saulės jėgainė gavo ES paramos, Lietuva prisidėjo prie Lenkijos, apskundusios EK sprendimą dėl „Gazprom“. 

  • Iš tokių vidutinių – Skvernelis šovė „mes racionaliai su rusais kalbėsim“ rinkiminę kulką apie Astravo AE, kai kurie energetikai ir Norvegijos naftos fondas pernai nusibaudė. 

  • Be to, „Gazprom“ supurtė kone du dešimtmečius nematyti pokyčiai vadovybėje, Vilnius rado investuotoją ginče su „Veolia“. 


Štai papunkčiui.

 „Gazprom“ veidai

„Gazprom“ paliko už dujų prekybą Rusijoje ir už dujų prekybą užsienyje atsakingi asmenys – Aleksandras Medvedevas ir Valerijus Golubevas. Iš užimamų pareigų, bet ne darbovietės, buvo patrauktas ir už dujų gavybą atsakingo departamento vadovas Vsevolodas Čerepanovas. 

Tai yra stambiausias pokytis vadovybėje nuo 2003 m., kai Vladimiras Putinas į „Gazprom“ susodino savo ilgamečius draugus ir bendražygius. Jų tarpe – ir A. Medvedevą, V. Golubevą. Taip pat ir visos įmonės vadovą Aleksejų Millerį. Visi jie iš KGB, iš Sankt Peterburgo, arba ir iš ten, ir iš ten.  

A. Medvedevą kadaise teko priimti ir Lietuvos politikams. Jis buvo tas įmonės vadovas, kuris 2013 m. bandė mūsų vyriausybei įsiūlyti „visą santykių paketą“ už tai, kad mes nereformuotume savo dujų sektoriaus pagal ES trečiąjį energetikos paketą.  

Vieni rusų dienraščiai sako, kad vado pavaduotojus palydėjo pro duris, nes jie nesusidorojo su darbu besikeičiančioje verslo aplinkoje, nesuprato šiuolaikinių technologijų. Galbūt „Gazprom“ vadas atleido sau nelojalius žmones. Arba – šalinami bendrovės veiklos komercinę pusę prižiūrėję ir todėl politiniams nurodymams priešinęsi žmonės. 

„Gazprom“ turi du veidus. Politinį – energetinę geopolitiką vykdančio instrumento, ir ekonominį – pelno siekiančios dujų prekybininkės. Pastarasis veidas lengviau apčiuopiamas, nes ekonominis gargaras geopolitikai pasitelkiamas kartais. Pavyzdžiui, kai reikia užsukti Ukrainai dujas. Komercinė veikla yra daug viešesnė ir vyksta nuolatos. 

„Gazprom“ liberalųjį veidą galima buvo išvysti ketvirtadienį Singapūre vykusio susitikimo su investuotojais metu. Tuomet įmonės valdybos nariai tikino išmokėsią pusę 2020 m. pelno dividendais, nes tuomet bus pasibaigęs investicinis ciklas. Palyginti, 2018 m. 27% pelno atiteko investuotojams. Įmonės atstovai investuotojams skundėsi, kad bendrovė yra nepagrįstai nuvertinama. 

Taip nutiko, nes bendrovė merkė pinigus į vamzdžius tol, kol pinigus skaičiuojantys žmonės nustojo tikėti, kad tos investicijos kada nors atsipirks. Dalis tų investicijų buvo perteklinės, dalis motyvuotos politiškai, dalis buvo nesėkmingos. Kaip bebūtų, mažėjanti įmonės vertė mažina jos, kaip politinio įrankio, naudą.  

„Gazprom“ kadaise buvo brangiausia Rusijos bendrovė, dabar už ją vertesnė „Lukoil“ ir „Rosneft“. Anksčiau „Gazprom“ buvo vienintelė dujų eksportuotoja, dabar „Rosneft“ ir „Novatek“ gali eksportuoti dujas, nors ir suskystintas. Ir visos jos turi ryšių Kremliuje. 

https://www.vz.lt/energetika/2019/02/25/gazprom-vadovybeje--pokyciai

Energetikų rezultatai 

Šie metai prasidėjo elektros kainų šuoliu gyventojams apie 15%. Verslui elektros kainų augimas pasijuto jau nuo pernai metų vidurio ir gerokai skaudžiau – augimas siekė 40-50%. Energetika – ne išimtis. Elektrą gaminančių bendrovių rezultatai buvo teigiami, nes jos pardavė brangstančią elektrą. Bendrovės, kurios pirko elektrą, nukentėjo. 

Pavyzdžiui, ESO pernai dar pirko elektrą rinkos kaina, o pardavė fiksuota kaina gyventojams. Nepaisant to, kad bendrovė šios katorgos spėjo atsikratyti spalį ir dar už tai gavo pinigų, vis viena spėjo nusvilti nagus. „Lietuvos energijos gamyba“, savo ruožtu, elektrą gamina. Ji jos pagamino mažiau, tačiau pelno gavo 40% daugiau, nei prieš metus. 

Turėdami skaičius matome, kad „Lietuvos energija“ lenktynėse paskui estus pasikrovė malkų. „Eesti Energia“ yra didžiausia elektros gamintoja Baltijos šalyse. Jos EBITDA augo 7% iki 280 mln. Eur, „Lietuvos energijos“ koreguotas EBITDA traukėsi 4% iki 240 mln. Eur. Geriau neklauskit, kaip atrodo nekoreguotas „Lietuvos energijos“ EBITDA. 

https://www.vz.lt/energetika/2019/03/01/eesti-energia-pelnas-paaugo-5 

https://www.vz.lt/energetika/2019/03/01/kainu-augimas-surijo-lietuvos-energijos-pelna 

https://www.vz.lt/energetika/2019/03/01/del-pervertinto-turto-eso-pelnas-traukesi-80 

https://www.vz.lt/energetika/2019/03/01/leg-grynasis-pelnas-pernai-isaugo-44-proc-iki-296-mln-euru 

Planas chuliganas

Premjeras Saulius Skvernelis numetė bajavą frazę rinkėjams Kėdainiuose. Paklaustas, ką Lietuva gali padaryti kovodama su Astravo atomine elektrine, jis užsiminė apie „planą chuliganą“. Jis, esą, pasiūlys baltarusiams sprendimą, kuris bus „racionalus“ ir bus „ne toks, kuris sako „uždarykite“.

Niekas negalėjo atskleisti plano detalių, negalėjo pasakyti ir datos, kada jos paaiškės. Pastaruosius dvejus ar trejus metus Lietuva turėjo aiškią ir vieningą poziciją Astravo AE klausimu – elektrinė negali būti paleista. Premjero atstovai nedetalizavo, ar premjero žodžiai reiškia Lietuvos užsienio politikos pokytį Astravo AE klausimu. Jei ir reiškia, nei viena ministerija apie tai taip pat nieko nežinojo.

„Racionalūs pasiūlymai“ Rusijai nėra geras ženklas. Taip pat nėra gerai blaškytis užsienio politikos klausimais, kai reikia užsienio partnerių paramos. Dabar kažkam teks vargas sukurti, ką premjeras žinojo, bet nepasakė kedainiškiams.

https://www.vz.lt/energetika/2019/02/28/lietuvos-pozicijadel-astravo-ae-keiciasi-tik-premjerui

https://www.vz.lt/energetika/2019/02/28/s-skvernelis-turime-racionalu-pasiulyma-minskui-del-astravo-ae

Kiti dalykai 

Norvegijos naftos fondas pernai pasirodė prasčiausiai nuo praėjusios finansų krizės. Jo valdomo turto vertė sumažėjo 6,1%. Labiausiai į minusą nuėjo fondo turėtos akcijos, kurių biržos pernai baidėsi kaip laukinė kumelė. Lietuvoje fondas praeitų metų pabaigoje buvo investavęs į tas pačias 7-ias įmones: „Grigeo“, „East West Agro“, ESO, „Inter Rao Lietuva“, „Liną Agro“, „Pieno žvaigždes“, Šiaulių banką. Taip pat per metus ketvirčiu susimažino Lietuvos vyriausybės skolos popierių. 

https://www.vz.lt/rinkos/2019/02/27/norvegu-fondo-rezultatai-prasciausi-nuo-krizes-lietuvoje-pardave-obligaciju 

Vilniaus savivaldybė rado, kas paskolintų pinigų teisinėms išlaidoms ginče prieš prancūzų „Veolia“. Dalį teisinių išlaidų finansuos pernai lapkritį Liuksemburge įsteigtas rizikos kapitalo fondas „Profile Investment“. Jei teismo bylai su abejotinos reputacijos prancūzų bendrove ir jos abejotinos reputacijos partneriais Lietuvoje, kurie bendradarbiavo su abejotinos reputacijos politikais, dar trūko abejotinos reputacijos personažų, štai jums – Liuksemburge pernai įsteigtas rizikos kapitalo fondas, investuojantis į teismo bylas. 

https://www.vz.lt/energetika/2019/02/25/vilnius-rado-investuotoja-i-ginca-su-veolia  

Plūduriuojančiai saulės jėgainei ant Kruonio HAE baseino skirtas ES finansavimas. Lietuvos verslo paramos agentūra projektui skyrė 235.000 Eur. Eksperimentinį projektą „Lietuvos energijos gamyba“ įgyvendina kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU). Bendra projekto vertė – apie 380.000 Eur. 60 kW elektrinę įrengti ir sukurti ją valdantį algoritmą ketinama iki 2021 m. Jei viskas veiks – agregatas bus didinamas. 

https://www.vz.lt/pramone/2019/02/26/pluduriuojancios-saules-jegainei-kruonio-hae-skirtas-es-finansavimas 

https://www.vz.lt/energetika/2018/09/27/kruonio-hae-aukstutini-baseina-noretuuzdengti-saules-elektrine  

Lietuva jungiasi prie Lenkijos, kuri spalį apskundė Europos Komisijos sprendimą antimonopoliniame „Gazprom“ veiklos tyrime. Pati Lietuva buvo nusprendusi sprendimo neskųsti. EK pernai gegužę nusprendė, kad „Gazprom“ naudojosi monopoline padėtimi 2004-2011 m. aštuoniose Europos valstybėse. Vietoje baudos dujų monopolininkei buvo skirta eilė įpareigojimų gražiai elgtis. Lenkai nori griežtų sankcijų Rusijos bendrovei. 

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/02/27/lietuva-jungiasi-prie-lenkijos-byloje-pries-ek-del-gazprom 

https://www.vz.lt/energetika/2018/05/22/gazprom-byla-briuselio-taikos-veliava-labai-panasi-i-balta