Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(07 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, Europos Komisija griežčiau prižiūrės „Nord Stream 2“ dujotiekį, o nauji laivybos reikalavimai, prognozuojama, naftos perdirbėjams išeis į naudą.
Iš tokių vidutinių – Mažeikių naftos gamykla lūžtelėjo, parodomoji geoterminė jėgainė bankrutavo, branduolinių atliekų saugyklos projektas stringa, kaimynai nenori įsileisti mūsų į savo dujų rinką.
Be to, stambinamas rinkos reguliuotojas.
Štai papunkčiui.
Europa ir „Nord Stream 2“
Europos Parlamento, Europos Komisijos ir ES Tarybos atstovai sutarė, kaip reikėtų reguliuoti ES su trečiosiomis šalimis jungiančius dujotiekius. Taip pat ir „Nord Stream 2“. Spauda nusprendė, kad „Europa leido statyti „Nord Stream 2“. Kas yra nesąmonė. Keičiasi du dalykai.
Norėdamas nusitiesti jūrinį dujotiekį į ES anksčiau turėdavai susitarti su ta šalimi, kurios teritorijoje dujotiekis užsibaigia. Vėliau, jau suprojektuotam dujotiekiui turėjai prašyti leidimų, jei jis kirsdavo kitų šalių teritorinius vandenis ar pan. Dabar šalis narė turi gauti EK leidimą naujam dujotiekiui ir EK gali pasakyti „ne“.
Įstatymai negalioja atgal, tad Europos leidimo tiesti „Nord Stream 2“ niekas neprašys. Tačiau matant, kaip viena šalis – šiuo atveju Vokietija – gali ignoruoti visos bendrijos energetikos strategiją, tokia galia ateityje Europos Komisijai gali praversti.
Europoje galioja keturi principai magistralinių dujotiekių savininkams. Negali ir turėti vamzdžio, ir prekiauti dujomis. Privalai vamzdžiu leisti naudotis visiems, kam jo reikia ir palikti dalį vamzdžio laisvo, jei kam nors prireiktų. Dujotiekio naudotojai moka visiems vienodą tarifą, jis yra skelbiamas viešai ir negali būti dirbtinai išpūstas. Dujotiekio savininkas viešai skelbia, kiek dujų perpumpuojama dujotiekiu.
Anksčiau Europos teisė dujotiekiams pradėdavo galioti ten, kur jie išlipdavo ant kranto. Dabar riba pastumta į jūrą, iki ES teritorinių vandenų krašto. Tai reiškia, kad ties Danijos teritoriniais vandenimis keisis „Nord Stream 2“ veiklos reguliavimas. Tada ES taisyklės nustos galioti gabaliukui tarp Danijos ir Vokietijos teritorinių vandenų ir vėl galios Vokietijos teritoriniuose vandenyse.
Sudėtinga. Tam, kad dujotiekį valdyti būtų paprasčiau, ES šalis galės prašyti EK leidimo derėtis su trečiąja šalimi ir sudaryti tarptautinę sutartį. ES šalis, visgi, negalės nukrypti nuo ES teisės principų, nes tai būtų ES taisyklių pažeidimas jos teritorijoje, o už tai baudžiama. ES teisė nėra paranki dujų milžinėms, nes yra skirta ne joms. Tad su nauju reguliavimu „Nord Stream 2“ pabrangs.
Žemės gelmių šiluma
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Vakarų Lietuvoje geoterminės energijos ištekliai yra iš esmės neriboti. Tačiau Turto bankas šią savaitę kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, kad būtų iškelta bankroto byla Turto banko ir UAB „Geoterma“. Įmonė valdė 1997 m. statytą parodomąją geoterminę jėgainę Klaipėdoje.
Tuomet į 21,4 mln. Eur vertės projektą investavo ne tik valstybė, bet ir Pasaulio aplinkosaugos fondas, Danijos aplinkosaugos agentūra, paskolą suteikė Pasaulio bankas. Dabar bendrovės sukaupti nuostoliai – 8 mln. Eur, skolos kreditoriams – dar 4,5 mln. Eur. Įmonės turtas įkeistas Finansų ministerijai. Pati jėgainė yra užkonservuota, tačiau neprižiūrima, nes tam nėra lėšų.
Bendrovė priklauso valstybei. 76,56% įmonės priklauso Turto bankui, 23,44% – AB „Lietuvos energijos gamyba“.
Jėgainė turėjo tiekti šilumą Klaipėdai. Tačiau technologija pasirodė per brangi, tad ji nepajėgė konkuruoti su kitais šilumos gamintojais. Bandymai ją vėliau paversti laboratorija užsibaigė su jėgainės veikimu 2017 m. kovą. Tiesa, dabar pagal ten sukurtą technologiją Lietuvoje auginama 10.000 krevečių.
https://www.vz.lt/pramone/2019/02/15/geoterma-be-es-lesu-ir-be-perspektyvu
https://www.vz.lt/pramone/2019/02/15/geoterma-inocijuojamas-bankrotas-ir-likvidavimas
Stringančios statybos Ignalinoje
Stringa Ignalinos AE atliekyno statybos konkursas. Planuota, kad bus pirma išrinktas priežiūros inžinierius, tuomet, su jo pagalba, bus atsirinktas rangovas ir jį patvirtins Vyriausybė. Tačiau nepavyksta rasti inžinieriaus. Du pasiūlymai buvo atmesti, nes buvo arba per brangūs, arba neatitiko reikalavimų. Todėl inžinieriaus ir statytojo atrankos konkursus bus bandoma vykdyti paraleliai, tikintis, kad prižiūrėtojas atsiras iki rangovo konkurso pabaigos.
Kalba eina apie atliekyno, kuriame radioaktyvios atliekos galėtų būti saugomos 300 metų, statybą. Jis turėtų kainuoti apie 100 mln. Eur ir turi būti pastatytas iki 2023 metų, jei viskas toliau vyks pagal planą.
Prastas metas konkursams strigti. Europa ruošiasi plėšyti vieni kitiems gerkles dėl ES biudžeto 2021-2027 m. laikotarpiui, į šią mėsmalę pateks ir Ignalinos AE finansavimas. Kol kas viskas atrodo neblogai, bet pagrindinis reikalavimas, kurį teko girdėti viešojoje erdvėje – išlaikykite darbų tempą.
Vokiečiai piktinosi mūsų sprendimu neįsileisti „Nukem“, nes tai apriboja konkurenciją. Mes, aišku, žinome, koks yra darbas su rusais, o ministras kalbino įvairias bendroves, tarp jų ir „Hitachi“, dalyvauti IAE uždaryme. Tačiau gali būti, kad vokiečių nerimas nebuvo laužtas iš piršto – branduolinėje pramonėje dirbančių bendrovių nėra tiek jau ir daug.
Kiti dalykai
Energetikos sekrtoriaus reguliuotojas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) ir priežiūros institucija Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) nuo šių metų liepos bus sujungtos į vieną – Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT). Sujungimas kainuos apie 0,9 mln. Eur, dar reikės apie 320.000 Eur papildomų investicijų, tačiau tikimasi kasmet sutaupyti apie 2,5 mln. Eur. Šiek tiek groteskiškai atrodo planas, kad VERT bus finansuojama rinkos dalyvių, kurių priežiūrą atliks. Iki šiol VEI buvo skiriamos valstybės biudžeto lėšos.
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/02/14/kainu-komisija-ir-energetikos-inspekcija-bus-sujungtos
Latviai, estai ir suomiai pasirašė susitarimą, pagal kurį jos nu 2020 m. jungiasi į bendrą dujų rinką. Diskusijos dėl Lietuvos dalyvavimo joje vyksta jau kurį laiką. Tačiau šalims nepavyksta susitarti dėl tarifo ir jo paskirstymo. Kliūtis, kaip visuomet, yra mūsų SkGD terminalas, prie kurio išlaikymo nuo „Gazprom“ visiškai priklausomi kaimynai prisidėti nenori visiškai. Nesutariant yra nepasinaudojama didžiausia dar negauta regiono infrastruktūros nauda – dujų saugyklos ir SkGD terminalo sinergija.
Mažeikių naftos perdirbimo gamykla iš dalies sustojo šią savaitę, nes sugedo katalizinio krekingo benzino nusierinimo įrenginys. Įtariamas vidaus įrangos gedimas, kurį ketinama pašalinti kitą savaitę. Vidaus rinkai degalų tiekimas nesutriks, bet kiek sumažės eksportas. Pikti liežuviai pliotkina, kad gamyklos priežiūros kokybė pablogėjo, nes lenkai nesėkmingai bando atsivesti savo dukterinę rangos bendrovę.
https://www.vz.lt/pramone/2019/02/12/orlen-lietuva-sustabdytas-krekingo-irenginys
2020 m. įsigalioja nauji taršos apribojimai laivams visame pasaulyje. Pas mus niekas nepasikeis, nes Baltijos jūroje ir taip taikomi griežti aplinkosauginiai reikalavimai. Bet pasauliniai pokyčiai, tikėtina, pasieks ir mūsų krantus. Dalį sieringo kuro pakeis SkGD, tačiau tai yra brangi technologija. Dalis rinkos atiteks valymo įrenginiams, tačiau jie susiduria su visa eile įvairių problemų. Analitikai prognozuoja, kad labai mažai sieringas laivų kuras taps pagrindine alternatyva dabar naudojamiems degalams. O tai yra geros naujienos kai kuriems naftos perdirbėjams.
https://www.vz.lt/pramone/2019/02/15/naftos-perdirbeju-investicijos-netruks-atsipirkti
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.