Štai, grįžau po vasaros atostogų. Tikiuosi, laikotės gerai. Per vasarą pamintijau ir štai ką naujo sugalvojau:
naujienlaiškis išeis kas dvi savaites (mano darbo-poilsio režimo vardan), savaime suprantama, jame aptarsime pastarųjų dviejų savaičių naujienas.
naujienų bus mažiau: atrinksiu nebe po 7 kas savaitę, o po 4-6 naujienas kas dvi. Pristatysiu ir aptarsiu išsamiau – prie konstatavimo pridėsiu daugiau konteksto ir stengsiuosi vis žvilgtelėti į priekį.
naujienlaiškis iš po atostogų išėjo gana didelis, tikiuosi, ilgainiui jis susigulės į kiek glaustesnę formą.
rubrikos „Iš užrašų“ (platesnis kokios temos aptarimas) ir „Kas toliau“ (būsimų įvykių apžvalga) pasirodys tada, kai turėsiu ką į jas rašyti :)
naujienlaiškis dabar bus dvikalbis – taip pat išeis anglų k. Tinklalaidė niekur nedingo ir bus įrašinėjama kaip ir anksčiau, gimtąja kalba.
Tiek naujienų iš po vasaros. Prie reikalo.
Štai kas vyko mūsų energetikos sektoriuje pastarąsias dvi savaites (2021 m. 35-36 sav.).
Ateinantis šaltasis sezonas Europai bus kaip niekada įtemptas: „Gazprom“ nustojo apsimetinėti, kad yra „patikimas dujų tiekėjas Europai“ ir ėmėsi tiesmuko šantažo dėl „Nord Stream 2“. Kiek geresnė naujiena čia tai, kad Baltijos šalis tai kol kas aplenkė. Be to, Astravo atominė elektrinė stovi remonte, tai čia gal šiokie tokie šviesuliai.
Taip pat, vasaros pabaigoje baigėsi viešasis pirkimas „Independence“ pakaitalui atrasti. Galimai, liksime su esamuoju terminalu, nors bendrovė tolesnių veiksmų dar nekomentuoja. Na, o valstybinis elektros tinklų monopolininkas dar kartą atidėjo išmaniųjų skaitiklių diegimą.
Štai papunkčiui.
Iš užrašų: Baltijos dujų sala
Gamtinių dujų kainos Europoje šį rugsėjį užkopė virš 50 €/MWh ir pasiekė dešimtmečius jokiu metų laiku nematytas aukštumas. Tai lemia eilė priežasčių, tarp kurių – suskystintų dujų poreikis Azijoje, uraganų trikdomas tiekimas iš JAV, techniniai trikdžiai aplink Norvegijos telkinius. Visgi, bene svarbiausią vaidmenį čia vaidina „Gazprom“, nuo vasaros vidurio atsisakantis didinti tiekimą klientams Europoje.
Ilgos žiemos ištuštintos saugyklos ėmė smarkiai atsilikti nuo pildymo grafikų. Iki šildymo sezono likus kelioms savaitėms darosi aišku, kad dujų kainų krizės gylis šią žiemą priklausys nuo orų ir nuo „Gazprom“ malonės. Pastarasis žada tiekimą tik ką tik užbaigtu „Nord Stream 2“ dujotiekiu, bet ne per Ukrainą ar Lenkiją. Bendrovė teigia, kad galėtų tiekimą pradėti spalį, bet data priklausys nuo Vokiečių reguliuotojo sprendimo.
Dujų kainos Baltijos šalyse taip pat neišvengė augimo. Tiesa, dujos regioninėje „GET Baltic“ dujų biržoje kol kas lieka pigesnės, nei Vakarų Europoje. Baltijos šalių ir Suomijos biržos BGSI indeksas rugsėjo 7 d. siekė 45,46 €/MWh, palyginti su europiniais 52,07 €/MWh (TTF dujų prekybos taške). Padėtis Baltijos šalyse čia geresnė ir kalbant apie atsargas žiemai.
Baltijos šalys nuo 2014 m. turi dujų tiekimo alternatyvą. Tačiau regiono (LT-LV-EE-FI) dujų sistema fiziškai tebėra atskirta nuo likusios Europos. Tai turėtų pasikeisti, jei nebus netikėtumų, 2022 m. pr., kai pradės veikti Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis GIPL. Tačiau kol kas regiono rinkos mikroklimatą formuoja Klaipėdos SkGD terminalas ir Inčukalno dujų saugykla. Ruošiantis žiemai pastaroji yra pagrindine regiono dujų atsargų pagalvė.
Grafikas: Inčukalno gamtinių dujų saugyklos užpildymas rugsėjo 1 d., 2014-2021 m.
Grafikas: dujų srautai į Lietuvą per SkGD terminalą ir į Latviją, GWh per mėnesį, 2017-2021 m.
Pastaroji šią vasarą pildosi sėkmingai. Rugsėjo 1 d. ji buvo užpildyta 72,83%, palyginti su 67,61% vidurkiu Europoje. Pastaruoju metu pilnesnė ji buvo tik pernai (86,15%). Taip pat pastebėtina, kad dujų srautai iš Lietuvos į Latviją, t. y., iš SkGD terminalo į saugyklą, šią vasarą buvo mažiausi nuo Latvijos energetikos sektoriaus išskaidymo (2016 m. gruodį).
Tai leidžia manyti, kad reikšmingų dujų tiekimo sutrikimų Baltijos šalims ir Suomijai baimintis nereikia. Tai, tiesa, galioja tik tiekimo saugumui. Dujų sutartys yra susietos su europiniais dujų prekybos taškais, tad kainos neišvengiamai bus aukštos. Taip pat galima manyti, kad „Gazprom” ateinančiu šaltuoju sezonu atsirieks kiek didesnę rinkos dalį, nei įprastai.
Mano trigrašis: „Gazprom“ per bortą išmetė savo itin mėgiamą „patikimo dujų tiekėjo Europai“ transparantą. Nebūdinga, kad Kremlius šį kartą „baudžia“ nebe nepaklusnius ukrainiečius, o savo pelningiausius klientus Vakarų Europoje.
Norėtųsi tikėti, kad pavasarį klausimas apie Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų bus aptarinėjamas su nauja energija. Visgi, kažkas man kužda, kad, kaip prancūzai po rusiško šampano incidento, vokiečiai nežinos, kaip reaguoti į tokį Kremliaus elgesį, tad pasistengs apsimesti, kad nieko neįvyko.
Be to, Europos dujų perdavimo sistemų valdytojų asociacijos (ENTSOG) ir kitų agentūrų ateinančios žiemos vertinimai įprastai pasirodo spalį. Šį kartą tai bus įdomesni skaitiniai, nei įprasta.
***
Štai kas dar įvyko per pastarąsias porą savaičių:
„Independence“ lieka Klaipėdoje
Naftos ir dujų terminalų valdytoja „Klaipėdos nafta“ (KN) negavo pasiūlymų kitam FSRU tipo dujų importo terminalui įsigyti, nei šiuo metu nuomojamas „Independence“. Teigiama, kad konkurentams pasirodė per sunku konkuruoti su išpirkimo sąlygomis, numatytomis sutartyje su „Hoegh LNG“. KN tolesnių savo veiksmų nekomentuoja. Sprendimą norvegams ji turės pateikti vėliausiai 2022 m. gruodį.
Trumpas apsidairymas rinkoje leidžia manyti, kad tokios baigties buvo galima tikėtis. „Independence“ išpirkimo kaina buvo fiksuojama 2012 m. kovą, kai buvo pasirašyta terminalo nuomos sutartis. Pastarojo meto žaliavų kainų šuolis tą kainų lygį perlipo. Pramoninių metalų kainas sekantis „S&P GSCI Industrial Metals“ indeksas šiuo metu yra ~22% aukščiau, nei buvo 2012 m. kovą.
Kaip rugpjūtį investuotojams dėstė „Hoegh LNG“ konkurentų „Golar LNG“ vadovai, tiek išaugusios plieno kainos, tiek sumažėjęs laivų statyklų pralaidumas atsiliepia naujų laivų statybos kainai. Jie pateikė naujo SkGD dujovežio pavyzdį: jo kaina per metus augo 17%, nuo 180 mln. USD pernai vasarą iki 210 mln. USD šią. Kainų augimo tendencija smelkiasi į antrinę rinką.
Kodėl tai svarbu:
KN yra valstybės kapitalo bendrovė, paskolos terminalo įsigijimui yra garantuotos valstybės turtu. Ta prasme tai svarbu kiekvienam mokesčių mokėtojui.
„Gazprom“ paslaugiai demonstruoja, kad dujos Kremliuje vis dar laikomos ginklu. „Independence“ padeda mums jį neutralizuoti.
Jei LT šilumos gamintojai nuo dujų beveik nulipo, o elektros gamyba horizonte mato jos pabaigą, pramonė aiškios strategijos, kaip nulipti nuo dujų, neturi.
Nuo Klaipėdos SkGD terminalo likimo priklausė ir keletas latviškų ir estiškų dujų importo infrastruktūros projektų. Tiesa, apie juos nieko negirdėti jau kurį laiką.
Amžinai atidėtas
Išmaniųjų elektros skaitiklių diegimas Lietuvoje dar kartą atidėtas. Kaip paaiškino ESO, siekiant užtikrinti kibernetinę saugą, kai kurie anksčiau paraleliai planuoti darbai dabar bus vykdomi paeiliui. Todėl diegimas bus pradėtas 2022 m. I pusm. ir baigtas 2025 m. Anksčiau planuotos datos: 2021 IV ketv. – 2023 m. pab.
Visgi, žadama jau 2023 m. pab. išmaniai apskaityti bent 80% visos ESO persiunčiamos elektros energijos. Šiuo metu apie 62% jos skaičiuojama vad. automatizuota apskaita, t. y. išmaniaisiais skaitikliais, kuriuos jau yra įsidiegęs verslas ir kai kurie buitiniai vartotojai.
Idėja diegti išmanius skaitiklius gyva jau dešimtmetį. Tiesa, jį kurį laiką stabdė 2012 m. EY atliktas tyrimas, nustatęs, kad jie neatsipirks. 2015 m. suplanuotas bandomasis projektas, jis vyko 2016 m. Įdiegti 3.000 išmaniųjų skaitiklių, atrasti 6-7% sutaupymai.
Tikintis iki 2019 m. sudiegti 1,76 mln. elektros ir 108.000 dujų skaitiklių už 219 mln. €, 2017 m. pabaigoje ESO kreipėsi palaiminimo į reguliuotoją. Po beveik dvejus metus trukusio stumdymosi, 2019 m. sutarta dėl 1,2 mln. elektros skaitiklių už 150 mln. €. Pirkimas, pasistumdęs teismuose, baigėsi šiemet vasarį.
Kodėl tai svarbu:
Tai yra smulkiojo elektros tinklo skaitmenizavimas, leisiantis tikslingiau prižiūrėti tinklą, taupyti tiek operatoriaus, tiek jo klientų lėšas, leis kurti naujas paslaugas.
Projektas atneš daiktų internetui (IoT) skirto ryšio technologijas į didelę dalį namų ūkių. Tiesa, smulkius arba taupius elektros vartotojus iš šių technologijų diegimo programos pašalino reguliuotojas.
Kibernetinis saugumas čia išties itin svarbus: 1,2 mln. išmanių įrenginių nebūtinai įgudusių vartotojų rankose yra nemenkas kibernetinio saugumo iššūkis.
Nesusijęs faktas: Sueco kanalas, jungiantis Raudonąją ir Viduržemio jūrą, buvo pradėtas 1858 m. ir oficialiai atidarytas 1869 m., po 11 metų.
Sugedęs monstras
Rugsėjo 9 d. Aleksejus Lichačiovas, „Rosatom“ vadovas, susitiko su Romanu Golovčenko, Baltarusijos premjeru. Susitikimo metu būta ką aptarti: pirmasis jėgainės reaktorius, dėl generatoriaus gedimo išsijungęs liepos 12 d., vis dar neveikia. Anksčiau skelbta, kad jis įsijungs rugpjūčio viduryje, tačiau dabar jokio termino nebėra nurodoma. Gedimus šalina „gamintojo atstovai“.
Be to, liepos pabaigoje „Rosatom“ gavo leidimą antrojo Astravo AE reaktoriaus vad. karštiesiems bandymams, t. y. bandymams su branduoliniu kuru. Reaktorių „perduoti klientui“ Rusijos bendrovė planuoja 2022 m. viduryje.
Vis dar nėra aišku, ką Minskas ketina daryti su pagaminsiama elektros energija. Ji pagal planą turėjo būti eksportuojama į „deficitinę“ Lietuvą. Dar iki jėgainės starto Baltarusijos ekspertai skaudžiau priimdavo klausimus dėl draudimo naudoti Kruonio HAE, nei dėl embargo elektrai. Pastarasis buvo suprantamas kaip laikinas – esą, lietuviai apsigalvos, kai elektra bus pasiūlyta pakankamai pigiai.
Jei suprantu teisingai, kol kas vietos sistemoje pirmam blokui buvo randama išjungiant dalį dujinių elektrinių. Įjungus antrą bloką padėtis taps dvigubai keblesnė.
Kodėl tai svarbu:
Teoriškai, kol branduolinė elektrinė ant Lietuvos sienos neveikia, joje negali įvykti branduolinė avarija. Jėgainės statybos standartai Lietuvos pusei visada kėlė rimtų įtarimų. Kita vertus, reaktoriaus stabdymai jau pradėjus komercinę veiklą nedžiugina.
Astravo AE yra pirmoji jėgainė su VVER-1200 tipo „Rosatom“ reaktoriais, pastatyta užsienyje. Kol kas griežtai teigti, kad kaltas reaktoriaus dizainas nėra kaip, mat jėgainės bandymai buvo vykdomi dairantis į grafiką, o ne į jų rezultatus.
Kas toliau
Štai keli dalykai, į kuriuos galbūt turėsime atkreipti dėmesį netolimoje ateityje:
Rugsėjo 15 d. Lietuvoje įsigalioja naujos prekybos elektra su Rusija ir Baltarusija taisyklės. Jos turėtų sumažinti galimybes Latvijai importuoti elektros energiją iš Rusijos. Be kitų dalykų, dar kartą bus nustatomas 0 MW pralaidumas elektrai iš Baltarusijos. Įtariu, bus pristatoma, kaip „dabar tikrai jau uždraudėm, ne taip, kaip tie anksčiau“.
„Link lapkričio mėnesio“, pabaigus bandymus jungtyje ties Lietuvos ir Lenkijos siena, planuojamas Lietuvos ir Lenkijos sinchroninio darbo bandymas. Bus tikrinama, ar Lietuvos elektros sistema gali avarijos atveju veikti su Lenkijos pagalba. Energetikos ministras tai yra pavadinęs „mažąja sinchronizacija“ ir, jei teisingai suprantu, tai laikoma draudimo polisu nuo grėsmės būti anksčiau laiko atjungtiems nuo Rusijos valdomo BRELL žiedo.
Seimo rudens sesijos darbotvarkėje numatyti keli su energetika susiję klausimai.
Seimui bus teikiamas įstatymas dėl vėjo jėgainių jūroje projekto – keičiama tik tai, kad kabelį link kranto nuves nebe „Litgrid“, o vėjo parko statytojas. Numatyta konkursą skelbti 2023 m.
Lapkritį numatyta siūlyti Branduolinės energijos įstatymo dalies keitimus, pritaikant jį prie planuojamų ratifikuoti Vienos konvenciją dėl branduolinės žalos atlyginimo keičiančių ar papildančių dokumentų.
Taip pat ketinama į nacionalinę teisę perkelti eilę ES direktyvų nuostatų, Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas įtvirtinti įstatymu ir kt.