Mieli skaitytojai,
#EnergyDigest eina vasaros atostogų. Jei viskas pavyks sklandžiai, grįšiu rudenį, bet konkrečią datą žadėti bijau, tad to ir nedarysiu.
Galbūt pastebėjote, kad pastaruoju metu naujienlaiškis nebeišeina taip reguliariai, kaip anksčiau, o apžvalgų pasirodymo diena nusikėlė iš einamos savaitės pabaigos į kitos savaitės pradžią ar net vidurį.
Net ir be akivaizdžių nuovargio ženklų, reikia pažymėti, jau praėjo beveik treji metai nuo pirmosios apžvalgos pasirodymo raštu ir daugiau nei metai nuo pirmosios tinklalaidės. Manau, neblogas metas projektą strategiškai permąstyti.
Tad atsipūsiu ir iš naujo įsivertinsiu, kokio dydžio projektui lieka jėgų nuo pagrindinių gyvenimo veiklų.
Turiu idėjų, kaip naujienlaiškis galėtų pasikeisti, tikiuosi į gera. Tačiau norėčiau išgirsti ir jūsų atsiliepimus, ir pasiūlymus. Rašykite el. paštu: leolenox@gmail.com.
Nepažadu visai nieko apie energetiką neparašyti per vasarą. Bet, kadangi nuolatinio ryšio kurį laiką nepalaikysime, štai ką, mano supratimu, man ir jums derėtų stebėti šią vasarą.
*****
• Joninės:
pirmoji Dainiaus Kreivio raudona linija. Baltijos šalys iki tol turi sutarti dėl naujos prekybos rusiška elektra metodikos, Vyriausybė kitu atveju yra pažadėjusi imtis neatskleidžiamo „plano B“.
Problema yra pateikiama kaip kova su baltarusiška elektra, tačiau tuo pačiu pripažįstama, kad baltarusiai nieko neeksportuoja. Labai keista pozicija.
Derybos tarp Baltijos šalių visada buvo svertų žaidimas. Nei viena šalis negali pati viena priversti kitų elgtis vienaip ar kitaip. Kol Lietuva sinchronizacijos projekte turėjo vienu metu ir Briuselio, ir Varšuvos paramą, projektas pasistūmė smarkiai į priekį, iki beveik negrįžtamo pinigų išdalinimo taško. Tiesa, visam projektui dar nevėlu sugriūti.
Kai tokių vienpusių svertų nebuvo – nebuvo ir sutarimo. Tai galioja visiems be išimties likusiems energetikos projektams regione – nuo Visagino AE iki terminalo ir bendros dujų rinkos.
Ši Vyriausybė, deja, neturi stiprių svertų. Geri santykiai su Europos Komisija nebuvo perimti ir su Briuselio technokratais susipykta dar negavus valdžios. Lenkija padės kovoje su rusais, bet nebegali beatodairiškai stumti ant branduolinės energetikos, nes jos planuose taip pat yra branduoliniai reaktoriai.
Naujas dėmuo derybose yra Aliaksandras Lukašenka ir Šiaurės Korėja virstanti Baltarusija. Tai dar praėjusiai Vyriausybei prieš pat rinkimus atnešė Latvių pasižadėjimą nepirkti baltarusiškos elektros. Galbūt atneš dar kokių dovanų.
Visgi, nemanau, kad latviai ir estai imtų ir priimtų Lietuvos reikalavimus per ateinančią savaitę. Manau, klausimas yra, ar Vyriausybė iš derybų parsineš ką nors, ką savo rinkėjams galėtų pristatyti kaip pergalę, ar ne. Ir, pastaruoju atveju, kokia bus reakcija į nesėkmę.
• Baltarusija:
sankcijos baltarusių energetikos sektoriui. Bendrai mums turėtų labiau rūpėti trąšų sektorius, nes tai pastebimiau atsilieps geležinkeliams ir krovai Klaipėdos uoste. Savo naftos krovinius baltarusiai nuo Lietuvos nukreipė jau anksčiau.
Tačiau didžiulė dalis Lietuvoje deginamo biokuro vis dar importuojama iš Baltarusijos. Jie šis importas būtų kaip nors apribotas, tai atsilieptų biokuro kainai, o per tai – šilumos kainai didžiuosiuose mietuose.
• Elektros kainos:
„NordPool“ sistemos pigiausioje dalyje, Norvegijoje, nuo gegužės atsirado dvi naujos, 2,8 GW energijos jungtys. „North Sea Link“ su Jungtine Karalyste ir „Nord Link“ su žemynine Europa, kiekviena jungtis prilygsta dviem „Nord Balt“ kabeliams su Švedija. Tai reiškia, kad pigios elektros regione bus mažiau.
Pastebėtina, kad ši pigi elektra nepatenka į pietinį Baltijos baseino krantą dėl pasikeitusių elektros srautų Švedijoje, kur šiemet uždarytas antras branduolinis reaktorius pamečiui. Elektros srautai ir kainų dinamika regione keičiasi ir baltarusiškos elektros importo draudimas čia vaidina, drįsčiau sakyti, tretinį vaidmenį.
Tad tikrai laikas nuo laiko atsiversiu „Nord Pool“ puslapį pasižiūrėti, kaip dėliojasi kainos regione.
• Terminalo pirkimas:
liepą turėtų būti paskelbtas konkursas „Independence“ arba jo pakaitalui įsigyti, jis truks apie metus. Iš esmės terminalas turi būti toks pats, bet kas nors gali pasiūlyti ir konvertuotą dujovežį – prastesnį ir pigesnį variantą. Niekada nebuvau „žemiausios kainos pirkimų“ fanas.
Taip pat įdomu, ar spėsime išgirsti dar naujienų apie dujų terminalo klientus – nuo kitų metų jo naudotojams atsiveria Lenkijos rinka.
• Sinchronizacija:
projektai, skirti sinchronizacijai su Vakarų Europa, yra įsprausti į gana griežtą grafiką. Kurio nors vieno strigimas gali kelti pavojų galutinei sinchronizacijos datai. Juos verta stebėti dar ir dėl to, kad šioje srityje yra leidžiamos milžiniškos mokesčių mokėtojų pinigų sumos.
Matant, kaip svyruoja žaliavų kainos, ypač metalai – o energetikos projektams reikia daug metalo – verta atkreipti dėmesį ir į projekto kaštus. Įdomu, ar nekils rizika jiems pasipūsti – ne dėl projektų vykdytojų kaltės. Pasauliniai žaliavų ar įrangos tiekimo grandinių trikdžiai taip pat gali sulėtinti kai kurių projektų eigą.
Nesakau, kad šios rizikos išsipildys, tik pažymiu, kad sinchronizacijos laivas plaukia palyginti sklandžiai, bet per nebūtinai palankiausius vandenis.
• „Nord Stream 2“:
vos supratęs, kad projektas bus užbaigtas, Vladimiras Putinas jį bemat įvardijo kaip derybinę kortą kalbant apie Ukrainos dujų tranzitą. Tai nebuvo staigmena niekam, tačiau gali būti politiškai nepatogu partneriams Vokietijoje ir Austrijoje (nelabai tikėtina). Kol kas Rusijos autokrato pastabos tebuvo atsakymai į klausimus Sankt Peterburgo ekonomikos forume, tačiau akivaizdu, kad bus siekiama naują dujotiekį užpildyti kaip įmanoma greičiau.
Kol kas „Gazprom“ paskutinį 2021 m. ketvirtį planuoja tai daryti „Yamal Europe“ dujotiekio sąskaita, t. y. į „Nord Stream 2“ nukreipti dalį per Baltarusiją ir Lenkiją anksčiau siųsto dujų kiekio. Su Ukraina tranzito sutartis yra pasirašyta iki 2024 m.
Vargu bau, ar tai pakeis nuotaikas Kremliui palankiose sostinėse, anksčiau kartojusiose, kad tai – ekonominis projektas. Austrijoje valdo prorusiško premjero Sebastiano Kurzo Vyriausybė. Jis dalyvavo ir minėtame ekonomikos forume. Buvę austrų politikai gauna trofėjines pozicijas Rusijos energetikos sektoriuje. Tad didelės savirefleksijos čia galime nelaukti.
Vokiečių politikų pasisakymų vertinti iki rinkimų ar naujo kanclerio paskyrimo taip pat turbūt neverta. Bundestago rinkimai vyks rugsėjį.
*****
Bendrais bruožas, regis tiek. Ačiū, kad buvote su #EnergyDigest iki šiol. Tikiuosi, jis buvo naudingas ir padėjo susigaudyti informacijos cunamyje, kurio laikais mes gyvename.
O dabar einu antro skiepo ir pailsėti. Pasiskiepykite ir jūs, jei to dar nepadarėte ir paskatinkite aplinkinius. Tikėkimės, kad tuomet rudenį susitiksime be privalomų užsidarymų namuose.
Ir – primenu – lauksiu jūsų atsiliepimų ir pasiūlymų, kaip naujienlaiškis galėtų patobulėti. Jei matėte, kas panašaus žanro naujienlaiškius ar tinklalaides daro itin gerai – rekomenduokite, gal rasiu ko pasimokyti.
Negaliu pažadėti, kad atsakysiu į visus laiškus, bet tikrai pažadu visus perskaityti.
Geros, mielieji, bekarantinės (tikėkimės) vasaros. Susitiksime rudenį.
Naglis