Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(18 sav., 2021)
Iš geresnių naujienų, JAV atnaujino sankcijas baltarusių valstybinėms bendrovėms, estai planuoja listinguoti „Enefit Green“, Baltijos šalių jūrinio vėjo rinkoje dalyvaus danų „Orsted“.
Iš tokių vidutinių – valdantieji nusiteikę neleisti akcijomis skatinti valstybės valdomų įmonių vadovų.
Be to, „Achema“ pralaimėjo bylą dėl terminalo išlaikymo, „Ignitis grupė“ nutraukė sutartį su „Elektromontuotoju“, „Modus“ teisis su Ukraina dėl elektros tarifų.
Štai papunkčiui.
Sankcijos Baltarusijai
JAV po 2006 m. Baltarusijos rinkimų kai kuriems šalies pareigūnams ir bendrovėms pritaikė sankcijas. 2015 m. 9 bendrovėms buvo suteikta išimtis po to, kai Minskas paleido politinius kalinius. Nuo tol ši išimtis buvo tvirtinama kas dvejus metus. Dabar sankcijos grįžta. Lietuvos URM paragino Lietuvos bendroves per numatytą 45 d. pereinamąjį laikotarpį įsivertinti dėl to kylančias rizikas.
Sankcijų sąraše yra „Belneftechim“ ir aštuonios jai priklausančios bendrovės. Tarp jų – viena iš dviejų šalies naftos perdirbimo gamyklų, Novopolocko „Naftan“. Taip pat žaliavų prekybos bendrovė „Beloruskij neftianoj torgovyj dom“, Lietuvoje valdanti krovos bendrovę „Transchema“. Pastaroji nedidelius kiekius produktų eksportuoja geležinkeliu per Klaipėdos uostą.
Sankcijų sąraše nėra antrosios šalyje, Mozyriaus naftos perdirbimo gamyklos. Joje Baltarusijos vyriausybei priklauso mažiau, nei pusė, 42,5% akcijų. Tokią pat dalį valdo Rusijos naftos perdirbėjai „Russneft“ priklausanti bendrovė „Slavneft“. Dar 12,25% valdo baltarusių valstybinė „MNPZ Plius“, likę 2,41% akcijų priklauso fiziniams asmenims.
Svarstoma, kad Minskas gali bandyti apeiti JAV sankcijas ir į kitas valstybines bendroves įsileisdamas rusų investuotojus. Esą, į „Naftan“ žvalgosi „Rosneft“, be kita ko, gegužę dėl JAV sankcijų svarstanti nutraukti naftos tiekimą gamyklai. Po Aliaksandro Lukašenkos vizito Baku buvo mintijama, kad penkias valandas trukusio pokalbio metu buvo kalbama ir apie Azerbaidžano investuotojų pritraukimą.
https://www.reuters.com/article/usa-belarus-sanctions-oil-idUSL8N2MK48O
„Achemos“ mūšis su visais
Nuo 2011 m. veikęs suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalo išlaikymo modelis su Europos Komisija (EK) buvo suderintas tinkamai, įskaitant pasirinktą SkGD terminalo dydį ir projekto įgyvendinimo bei finansavimo modelį. Tai galutinai patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, atmetęs „Achemos“ apeliaciją dėl ankstesnio Europos Bendrojo Teismo sprendimo.
Pastarasis Jonavos trąšų gamintojos skundą atmetė 2019 m. Pareiškėjai prašė panaikinti EK sprendimą, kuriuo „Klaipėdos naftai“ suteikta valstybės pagalba SkGD importo terminalo projekto įgyvendinimui buvo pripažinta suderinama su ES vidaus rinka.
Bendrovės teisininkai neskundžiamą teismo sprendimą pavadino „daugiau politiniu“, nei teisiniu, bei priminė, kad įmonė yra apskundusi ir 2018 m. EK sprendimą dėl naujos terminalo išlaikymo schemos. Esą, šioje byloje, priešingai, nei pralaimėtoje, teismas „yra išsireikalavęs visą informaciją“, tad tikimasi ir kitokio sprendimo. Anot „Achemos grupės“, nauja terminalo išlaikymo schema kuria išskirtines sąlygas paskirtajam dujų tiekėjui.
Vadovų skatinimas akcijomis
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas grįžo svarstyti „Ignitis grupės“ vadovų skatinimo akcijomis programos. Jis vienbalsiai nutarė rekomenduoti atsakingoms ministerijoms neleisti valstybės valdomoms bendrovėms pasirašyti naujas sutartis dėl akcijų suteikimo darbuotojams. Nežiūrint menkiau racionalių pasisakymų, komitetui kilo neaiškumų, ar tai daryti leidžia akcinių bendrovių įstatymas.
Pora iš devynių komiteto narių prieš balsuodami atskirai pažymėjo nesantys prieš tokias vadovų skatinimo programas, nei prieš jas konkrečiai „Ignitis grupėje“. Esą, norima, kad tai būtų aiškiai reglamentuota teisiškai. Tačiau, bendras nusiteikimas yra griežčiau neigiamas.
Komitete svarstomoms mintims vėliau antrino ir premjerė Ingrida Šimonytė, sakydama, kad „įstatymų leidėjo valia buvo tokia, kad bent jau šiame etape opcionų galimybės valstybės kontroliuojamose akcinėse bendrovėse nebūtų“. Pranešama, kad dėl tokios bendrovės politikos Seimas sulaukė ir Vilniaus apygardos prokuratūros užklausos.
https://youtu.be/1oe8O5j40a8?t=71
Kiti dalykai
Estijos vyriausybė ketina biržoje listinguoti „Eesti Energia“ priklausančią žaliosios energetikos bendrovę „Enefit Green“. Svarstoma paleisti iki 49% akcijų, IPO galėtų įvykti 2022 m. pirmoje pusėje. Tai galėtų tapti gyvu listingavimo strategijų palyginimu. „Ignitis grupė“ į biržą žengė mažesne akcijų proporcija (iki 33%), siekdama investuotojus įtikinti žalia visos įmonių grupės perspektyva. Estai žaliąją energetiką atskėlė nuo taršių elementų turinčios grupės ir listinguos didesnę antrinės bendrovės proporciją.
„VVP Investicijos“, „Ignitis grupės“ bendrovė, statanti 80 mln. € vertės, 63 MW galios vėjo parką Mažeikiuose, nutraukė 6,9 mln. € vertės sutartį su „Elektromontuotoju“. Tai motyvuojama grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Bendrovė turėjo atlikti elektros kabelinių linijų, kontrolinių kabelių, transformatorinės pastotės ir melioracijos sistemos rangos darbus. Juos derinant paaiškėjo, kad dalis medžiagų būtų tiekiama iš prie Astravo AE statybos prisidėjusios Baltarusijos bendrovės.
Estų „Enefit“ ir danų „Orsted“ pasirašė supratimo memorandumą (MOU), kuriame „brėžiama vizija tapti lyderiaujančiais jūrinio vėjo vystytojais“ Baltijos šalyse. Tam bendrovės ketina steigti bendrą įmonę. Ši, jei bus sukurta palanki reguliacinė aplinka, sieks iki 2030 m. pastatyti bendrą latvių ir estų ELWIND jūrinį vėjo parką Rygos įlankoje ir kitus projektus. Dėl bendro jūrinio vėjo projektų vystymo MOU jau yra pasirašiusios Estijos ir Latvijos vyriausybės.
https://orsted.com/en/media/newsroom/news/2021/04/142078873440108
„Modus Group“ bendrovė „Modus Energy International“ pradėjo maždaug 11,5 mln. € dydžio arbitražo bylinėjimąsi su Ukraina dėl rugpjūtį sumažintų, anksčiau garantuotų žaliosios energijos supirkimo tarifų. Tokią arbitražo galimybę numato tarptautinė Energetikos Chartijos sutartis. Tai pirmoji, tačiau, tikėtina, ne paskutinė byla, kurios Ukrainos vyriausybė sulauks. „Modus Group“ Ukrainoje valdo tris saulės parkus, jų bendra galia siekia 46 MW.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)