Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(12 sav., 2021)
Iš geresnių naujienų, ministerija pradeda tyrimų maratoną vėjo jėgainių parkui jūroje, „Volkswagen“ suka link elektromobilizacijos, švedai leido atlikti dugno tyrimus „Harmony Link“ jungčiai.
Iš tokių vidutinių – „Litgrid“ paliko Sistemos valdymo departamento vadovas, pradėjo trumpėti Elektrėnų kaminai.
Be to, prasidėjo regioninės derybos dėl prekybos elektra, iš rinkos pasitraukė elektros tiekėjas.
Štai papunkčiui.
Tyrimų tyrimai
Energetikos ministerija pasirašė neskelbiamos vertės sutartį su UAB „Ardynas“. Bendrovė parengs teritorijos, skirtos vėjo jėgainėms jūroje, specialųjį planą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Įmonė nustatys konkrečius plotus, kuriuose bus etapais statomos vėjo elektrinės, parengs jėgainių prijungimo prie transformatorių pastotės jūroje koncepciją ir sprendinius, formuluos reikalavimus teritorijos tvarkymui ir kt.
Darbus bendrovė turės atlikti per pusantrų metų. Jau anksčiau skelbta, kad „Ardynas“ tuo pačiu laikotarpiu atliks ir dviejų „Litgrid“ vykdomų projektų vertinimus. Už 0,369 mln. € – 330 kV linijos iš Kruonio HAE į Bitėnus specialųjį teritorijų planavimą bei poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Už 0,357 mln. € – tuos pačius darbus tokios pat galios linijai Darbėnai-Bitėnai.
Dar vieno, dar vykstančio, viešojo pirkimo laimėtojas atliks vėjo jėgainių Baltijos jūroje poveikio aplinkai vertinimą. Jame bus nustatytas galimas tiesioginis ir netiesioginis jūrinių vėjo elektrinių poveikis žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, etc. etc.
Konkursas investuotojui atrinkti planuojamas 2023 m. Investicijos į 700 MW galios vėjo jėgainių parką galėtų siekti 1,2-1,5 mlrd. €, toks parkas pagamintų iki ketvirčio Lietuvai reikalingos elektros. Iki dviems metams nukeliant konkursą, projektu domėjosi „Ignitis grupė“, „Achemos grupė“, danų „Orsted“.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2021/01/22/vejo-parko-baltijos-juroje-vieta-parinks-ardynas
Derybos dėl metodikos
Šią savaitę įvyko naujai Vyriausybei pirmasis, Lietuvos iniciatyva sušauktas Baltijos regiono šalių susitikimas BEMIP formatu. Jame, be kitų dalykų, Lietuvos atstovai kaimynams ir Europos Komisijai išdėstė savo poziciją dėl į Baltijos šalis neva patenkančios baltarusiškos elektros. Derybos tik prasidėjo, tad apie rezultatus kalbėti anksti. Politinį susitarimą mūsų Vyriausybė tikisi pasiekti iki Joninių.
Dar prieš susitikimą Energetikos ministras teigė, kad Lietuva siūlys naujojoje metodikoje numatyti, kad Latvija su Rusija galėtų prekiauti tik tokiu elektros kiekiu, kiek šių šalių jungtys yra pralaidžios. Kaip šis principas atsispindės metodikoje ministerija pasakyti negalėjo. Be to, priešingai, nei iki šiol, iki derybų pabaigos siūlymas nebus pateikiamas viešai konsultacijai su rinkos dalyviais.
Tuo tarpu Astravo AE toliau tęsiami jėgainės bandymai. Pirmasis jėgainės blokas prie elektros tinklo buvo prijungtas dar sekmadienį. Antrajame energijos bloke kovo 15-ąją baigtas 163 branduolinio kuro rinklių imitatorių įkrovimas. Jie vietoje tikrųjų rinklių bus naudojami per pasirengimo reaktoriaus įjungimui etapą, tikrinant reaktoriaus projektines charakteristikas ir atitikimą saugumo reikalavimams.
„Volkswagen“ ir elektra
„Volkswagen“ papasakojo, kaip ketina pereiti į elektromobilių erą. Bendrovė tikisi tapti pasauliniu elektromobilių gamybos lyderiu ir iš šio posto išversti „Teslą“ vėliausiai 2025 m. Šiemet planuojama klientams pristatyti 0,3 mln. elektromobilių ir 0,15 mln. hibridų. Palyginti, „Tesla“ pernai klientams pristatė apie 0,5 mln. elektromobilių.
Bendrovė pasiruošė akumuliatorių gamybos plėtrai. Ji ketina iki šio dešimtmečio pabaigos Europoje pastatyti šešias ličio jonų baterijų gamyklas. Vieną jų planuojama statyti ir Rytų Europoje. Ketinama standartizuoti naudojamas ir gaminamas baterijas, keisti naudojamas medžiagas ir taip sumažinti akumuliatorių gamybos savikainą 50%.
Gamintojas taip pat ruošiasi plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, t. y. „Ionity“ tinklą, kurį koncernas plėtoja kartu su „BMW“, „Daimler“, „Ford“ ir „Hyundai“. Šį tinklą kol kas sudaro 336 stotelės, turinčios po kelias 150 kW galios įkrovimo vietas. 3 stotelės bus įrengtos Lietuvoje, dvi iš jų jau veikia. Iki 2025-ųjų Europoje bus įrengta apie 18.000 įkrovimo taškų, daugiausia Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Kiti dalykai
„Litgrid“ ir lenkų PSE gavo leidimą atlikti Baltijos jūros dugno tyrimus „Harmony Link“ trasoje Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Procedūros truko apie metus ir buvo vienas projekto kliuvinių. Jūrinė elektros jungtis yra didžiausias sinchronizacijos projektas, jo trukmė nulems atsijungimo nuo rusiškos IPS/UPS sistemos datą. Visa jungtis bus 330 km ilgio, jūrinis kabelis – 290 km. Tyrimo metu bus išžvalgyta 300 m pločio trasa jūros dugne, ištirti grunto mėginiai. Ataskaitą planuojama gauti šių metų antroje pusėje.
Nepriklausomų elektros tiekėjų gyventojams Lietuvoje skaičius sumažėjo nuo 8 iki 7. „Inregnum“ nusprendė nutraukti energijos tiekimo veiklą ir klientus perleido antrinei „Latvenergo“ įmonei „Elektrum Lietuva“. Ši įsigijo 1.860 „Inregnum“ klientų, iš jų 1.560 yra buitiniai elektros vartotojai, dar 300 yra verslo klientai. Visi jie į latvių globą pateks nuo balandžio 1 d. Sandorio kaina nėra atskleidžiama. Iki šiol „Elektrum“ aptarnavo daugiau nei 18.000 buitinių elektros vartotojų ir 8.500 verslo klientų.
Šią savaitę pranešta, kad nuo kovo 5 d. iš „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo pareigų pasitraukė Giedrius Radvila. Nuo 2009 m. tinklų pralaidumų metodikas kūręs vadovas palikti pareigas nusprendė pats ir tai padarė iki pradedant dirbti naujam bendrovės generaliniam direktoriui Rokui Masiuliui. Konkrečios pasitraukimo priežasties komentuoti jis nepanoro. Departamento laikinuoju direktoriumi paskirtas Donatas Matelionis. Šiuo metu vyksta atranka į šią poziciją.
Šią savaitę vienas Elektrėnų jėgainės kaminas ėmė fiziškai trumpėti. Dviejų kaminų išmontavimo darbus atlieka „Vilniaus betono demontavimo technika“, ji 1,89 mln. € vertės sutartį po konkurso pasirašė pernai vasarį. Iki šio rudens turėtų nelikti žemesniojo (150 m) ir vieno iš dviejų aukštesnių (250 m) kaminų. Jie buvo skirti pirmiems 6 jėgainės blokams. Paskutinis iš bent pusšimčio metų senumo blokų buvo išjungtas 2014 m. Trečias kaminas skirtas 7 ir 8 jėgainės blokams. Jie nebegalės veikti nuo 2023 m., bet Vyriausybė yra numačiusi jų veiklą pratęsti.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)