Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(11 sav., 2021)
Iš geresnių naujienų, „Fortum“ rado pirkėją savo verslui Baltijos šalyse, lenkai pasirašė naftos importo sutartį su „Exxon“, „Ignitis grupė“ investuoja į žaliojo vandenilio technologiją.
Iš tokių vidutinių – baltarusiai išbandys savo elektros sistemą, dviems valandoms sutriko elektros jungties su Lenkija veikimas.
Be to, pasirašytas naujas elektros pirkimo sandoris (PPA), „Minijos naftos“ planus Kintuose akylai stebi vietiniai.
Štai papunkčiui.
„Fortum“ pasitraukimas
Suomijos komunalininkė „Fortum“ pardavė savo verslus Baltijos šalyse. Bendrovė tiekia šilumą Tartu, Pernu, Daugpilyje ir Jelgavoje. Lietuvoje, be kita ko, suomiai valdo Klaipėdos atliekų deginimo jėgainę, taip pat 49% tokios jėgainės Kaune. Iš viso parduoti 74 energijos gamybos įrenginiai, kurių šiluminė galia siekia 881 MW, elektrinė – 130 MW. Taip pat – 387 km šilumos tinklų. Visa tai už už 800 mln. € įsigijo šveicarų investicinė bendorvė „Partners Group“.
Sandoris turėtų būti užbaigtas iki metų vidurio ir jau vadinamas didžiausiu įsigijimu Baltijos šalyse šiemet. Apie tai, kad „Fortum“ ieško pirkėjo kai kuriems savo verslams Suomijoje ir Estijoje, skelbta dar 2019 m. Apie likusias Baltijos šalis ir Lenkiją neoficialiai skelbta pernai rugsėjį. Lenkiškoji dalis pirkėjo dar nerado, realiausiais kandidatais įvardijamos Lenkijos valstybinės bendrovės PGE ir PGNiG.
„Fortum“ jau kurį laiką stengiasi susitelkti į, kaip pati teigia, „vertę kuriančius“ verslus. Pernai sausį ji pardavė centrinio šildymo verslą Joensū, Suomijoje, vasarą – tokį pat verslą Jervenpės-Tūsulos regione, atitinkamai už 539 mln. € ir 375 mln. €. Tuo pačiu, bendrovė po sunkių grumtynių perėmė vokiečių energetikę „Uniper“. Gegužę suomiai padidino savo valdomą įmonės dalį iki 74,5% ir paskyrė naują vadovą, kuris rūpinsis bendrovių integravimu.
„Fortum“ šilumos tiekimo verslus parduoda jau paruoštus žaliajam kursui. Tuo tarpu „Uniper“ valdo 34 GW galios pačių įvairiausių rūšių jėgainių. Didelę dalį jų sudaro itin taršios rusvąją ir įprastą anglį deginančios jėgainės Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje. Taip pat – reikšminga dujinių jėgainių flotilė. „Uniper“ taip pat yra gausi rusiškų dujų importuotoja ir elektros gamintoja Rusijoje.
Baltarusijos bandymai
Baltarusija pranešė balandžio 5-11 d. atliksianti savo energetinės sistemos bandymus. Tai reiškia, kad savaitę bus atjungtos 4 Lietuvos ir Baltarusijos elektros linijos. Prašoma, kad „Litgrid“ ir kitų Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai siūlomą planą įvertintų iki kovo 26 d. Įprastai apie izoliuoto sistemos darbo bandymus kaimynai įspėjami kiek labiau iš anksto.
Elektros sistemos bandymai bus vykdomi siekiant įvertinti Baltarusijos sistemos patikimumą „atsižvelgiant į planuojamą Baltijos šalių energetikos sistemų išėjimą“ iš IPS/UPS sistemos ir „numatomą Baltarusijos AE eksploatacijos pradžią“.
Pastaroji per savaitę buvo įjungta ir vėl atjungta nuo tinklo. Kovo 8 d. reaktorius buvo paleistas ir kovo 10 d. vėl išjungtas, siekiant „atlikti ksenono pereinamųjų procesų reaktoriuje tyrimus“. Pastarąjį kartą jėgainė nuo tinklo buvo atjungta vasario pabaigoje. Tuomet taikytasi užbaigti bandymų etapą ir kovą jėgainę paleisti komercinei veiklai. Ši data atidėta iki balandžio-gegužės.
Fun fact: ksenonas-135 yra branduolinės reakcijos produktas ir „nuodas“ reaktoriui – t. y. medžiaga, itin gerai sugerianti laisvus neutronus. Ji išsiskiria branduolinės reakcijos metu ir „gesina“ reaktorių, jei jos nespėja nudeginti vykstanti branduolinė reakcija. Jo (ir jodo-135) kiekio pokyčiai yra itin svarbūs didinant arba mažinant reaktoriaus galią*.
* bent jau taip nurodo „Westinghouse Technology Systems Manual“ ir JAV Energetikos departamento „DOE Fundamentals Handbook: Nuclear Physics and Reactor Theory“.
Amerikietiška nafta
Lenkijos naftos bendrovė „PKN Orlen“ paskirašė susitarimą su amerikiečių „Exxon Mobil“ dėl 1 mln. t naftos importo šiemet. Nafta bus skirta naftos perdirbimo gamykloms Čekijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Lenkų bendrovė teigia, kad taip „toliau diversifikuoja naftos tiekimo portfelį“. Ši nafta pakeis dalį anksčiau iš Rusijos importuotos žaliavos.
Lenkijos naftininkėms dėl žaliavos tiekimo nesiseka susitarti su Rusijos „Rosneft“. Besijungiančių „PKN Orlen“ ir „Lotos“ naftos tiekimo sutartys su rusais baigėsi sausį. Bendrovės nesutaria dėl rusiškos „Urals“ tipo naftos kainos pristatant „Družbos“ naftotiekiu atitinkamai Plocko ir Gdansko naftos perdirbimo gamykloms. „Orlen“ tikėjosi naują sutartį pasirašyti iki vasario pabaigos.
Iš „Rosneft“ negaunamą naftą bendrovės pakeitė importu per Gdansko uostą. Sausį jos tokiu būdu importavo 1,4 mln. t, vasarį – 1,1 mln. t naftos. Iki šiol „Orlen“ kiek daugiau nei pusę žaliavos savo naftos perdirbimo gamykloms pirko iš Rusijos, beveik dešimtadalį – iš Saudo Arabijos. „Exxon Mobil“ yra pirmoji amerikiečių naftininkė, su kuria pasirašyta sutartis dėl didesnio kiekio naftos tiekimo.
https://energia.rp.pl/surowce-i-paliwa/28899-orlen-i-lotos-bez-ropy-z-rosneftu
Kiti dalykai
„Oho“ prekės ženklo produktų gamintoja „Naujasis Nevėžis“ pasirašė 6 m. trukmės, ~6 GWh elektros per metus dydžio energijos įsigijimo sandorį (PPA) su estų energetikos bendrove „Enefit“. Pramonininkė elektrą fiksuota neskelbiama kaina įsigis iš 68,9 MW galios vėjo parko Telšių raj. Jį vysto „E energija“, su kuria 10 m. trukmės visos pagamintos energijos PPA yra sudariusi „Eesti Energia“, pirminė „Enefit“ bendrovė. Parkas pradės veikti 2022 m. liepą, iki tol elektrą estai tieks iš kitų šaltinių.
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/enefit-tieks-elektra-naujajam-neveziui-664-1468146
Dviem valandom buvo sutrikęs Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ veikimas. Anot „Litgrid“, atsijungimą sukėlė programinės įrangos sutrikimas Alytaus keitiklių stoties valdymo centre. Bendrovė teigia atliksianti tyrimą, kuriuo sieks išsiaiškinti, kaip tokių sutrikimų būtų galima išvengti ateityje. Pernai „LitPol Link“ prieinamumas rinkai siekė 92,41%. Palyginti, 2019 m. jis buvo 97%. Per šią jungtį Baltijos šalys sinchronizuosis su kontinentinės Europos elektros sistema.
„Ignitis grupės“ inovacijų fondas į žaliojo vandenilio gamybos technologiją vystantį Izraelio startuolį „H2Pro“ investavo 0,43 mln. €. Šiame etape iš viso į jį investuota 18,5 mln. € (22 mln. $). Tarp investuotojų – Billo Gates‘o „Breakthrough Energy Ventures“, „Horizons Ventures“, „Hyundai“ ir kt. Tai trečioji „Igničio“ fondo injekcija į startuolį, pirmosios dvi buvo perpus mažesnės. „H2Pro“ tikisi antroje šio dešimtmečio pusėje pasiekti ambicingą tikslą – pagaminti 1 kg žaliojo vandenilio už 1 $.
„Minijos nafta“ nori atlikti paieškinius naftos gręžinius prie Kuršių marių kranto, apie 1 km nuo Kintų. Preliminariai čia galima būtų išgauti iki 0,6 mln. t naftos. Aplinkos ministerija leidimo tam dar neišdavė. Tačiau vietos gyventojai ir gamtininkai įspėja, kad įmonė nori veikti arti gyvenvietės ir labai gamtai jautrioje „Natura 2000“ teritorijoje. Didžiausią Lietuvos naftos išgavėją „Minijos naftą“ valdo lenkų „Lotos Geonafta“ ir danų „Odin Energi“.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)