Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(4 sav., 2021)
Iš geresnių naujienų, JAV grįžta į Paryžiaus klimato susitarimą, lietuviška biokuro birža sulaukė pasisekimo Švedijoje, įsteigta baterijas Lietuvoje statysianti įmonė.
Iš tokių vidutinių – baltarusių branduolinė jėgainė vėl prijungta prie tinklo.
Be to, lenkai neria į jūrinio vėjo sektorių, įvardinta dar viena energetikos viceministrė, šalčiai energetikams pažėrė rekordų.
Štai papunkčiui.
Lenkiškos Baltijos bangos
Lenkija planuoja Baltijos jūroje iki įrengti arba būti pradėjus vystyti 10,9 GW galios vėjo jėgainių jau 2027 m. Tai numatantį įstatymą pasirašė Lenkijos prezidentas Andrziejus Duda. Vėjo parkų plėtra vyks trimis etapais. Šiemet bus atrinkti investuotojai pirmam, 5,9 GW apimties etapui. Paraiškų laukiama iki kovo 31 d., o laimėtojus – labiausiai pažengusius projektus – tikimasi atrinkti iki birželio.
Antras ir trečias etapai numatyti 2025 ir 2027 m., abiejų metu bus įrengiama po 2,5 GW galios vėjo parkų. Konkursus organizuoja šalies energetikos reguliuotojas, jų laimėtojai bus skatinami pagal „contract for difference“ schemą. Skaičiuojama, kad Baltijos jūros vėjo energijos potencialas gali siekti 93 GW, 28 GW iš jų – Lenkijos teritorijoje.
Tuo metu mūsų energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė Seimo Energetikos komisijoje pristatė paruošiamųjų darbų grafiką 700 MW galios jūrinio parko statybai Lietuvoje. Ji patikino, kad anksčiau dėlioti „terminai maksimaliai bus išlaikomi“ ir bus siekiama projektą išvystyti „galbūt ir dar greičiau“. Tad konkurso investuotojui atrinkti tikimasi 2023 m., infrastruktūros plėtrą numatoma vykdyti 2024-27 m.
Tiesa, pažymima, kad ministerija nori „sistemiškai įvertinti“ projektą su „papildoma ambicija“, kurią ministerija „mato sinchronizacijoje ir sisteminių paslaugų išvystyme“. Anksčiau energetikos ministras teigė, kad konkursas bus skelbiamas tik „išvysčius sistemines paslaugas“. Konkursui „nebūtų vėlu“ ir 2025 m., jei jėgainių statybos būtų pradėtos 2026 m. Vėjo jėgainių plėtrą reglamentuojantis įstatymas laukia naujosios Vyriausybės verdikto, jis žadamas pavasario sesijos pradžioje.
https://wysokienapiecie.pl/feeds/prezydent-podpisal-ustawe-o-wsparciu-dla-morskich-farm-wiatrowych/
https://www.green-news.pl/1520-senat-jednoglosnie-przyjmuje-ustawa-morskie-farmy-wiatrowe
Patarėjai
Inga Žilienė, buvusi energetikos reguliuotojo VERT vadovė, tapo Energetikos viceministre. Ji bus atsakinga už energetikos rinkos konkurencingumą, energijos ir energijos išteklių prekybos ir rinkos funkcionavimo, elektros gamybos klausimus. I. Žilienės vadovaujamas VERT po „antiastravinio sąjūdžio“, kuriam priklauso ir ministras, prašymų praktiškai sabotavo finišo tiesiojoje buvusias Baltijos šalių derybas dėl taisyklių prekybai elektra su Rusija.
Anksčiau neoficialiai kandidatu į ministro patarėjus įvardintas Virgilijus Poderys, buvęs Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, paskirtas ministerijai pavaldžios Lietuvos energetikos agentūros vadovo patarėju. Šiai pozicijai konkursas nebuvo skelbiamas. V. Poderiui pavesti „strateginės plėtros ir elektros energijos saugumo bei patikimumo klausimai“, kuriuos, anot agentūros vadovo, „naujas ministras ir jo politinė komanda dabar akcentuoja“.
Nauja JAV politika
Naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas darbą pradėjo keliais griežtais posūkiais JAV energetikos politikoje. Jis pasirašė kelioliką įsakų, kuriais, be kita ko, grąžino JAV į Paryžiaus klimato susitarimą. Prašymas įsigalios po sutartyje numaytų 30 d., tačiau jau dabar aišku, kad Vašingtonui teks atsigriebti. Susitarimą pasirašiusios valstybės šiemet turi pateikti atnaujintus griežtesnius išmetimų mažinimo planus. JAV kol kas yra pateikusi tik senąjį JAV planą, kurio D. Trumpo administracija, išstodama iš susitarimo, neatšaukė.
Kaip ir tikėtasi, naujasis JAV prezidentas atšaukė D. Trumpo leidimą statyti „Keystone XL“ naftotiekį iš Kanados Albertos valstijos, kur išgaunamas fantastiškai taršus naftingas smėlis. Juo nafta turėjo pasiekti Meksikos įlankos perdirbėjus per jau pastatytą „Keystone“ naftotiekių sistemą. Albertai, tikėtina, teks ieškoti alternatyvų. Jomis galėtų tapti plečiamas „Trans Mountain“ naftotiekis ir planuojama atnaujinti „Enbridge“ naftotiekio sistemos trečioji linija Minesotoje.
„Nord Stream 2“ atžvilgiu JAV pozicija vargu ar keisis – ji turi stiprų abiejų partijų palaikymą abiejuose šalies parlamento rūmuose. JAV šią savaitę į CAATSA sankcijų sąrašą įtraukė dujotiekio tiesimą atnaujinusį laivą „Fortuna“ ir jos savininkę KVT-RUS. Sankcijos ir jų grėsmė iš projekto išvarė ne tik anksčiau dujotiekį tiesusią „Allseas“, bet ir vokiečių inžinierius „Bilfnger“ bei šveicarų draudikus „Zurich Insurance Group“.
https://www.nytimes.com/2021/01/20/climate/biden-paris-climate-agreement.html
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2021/01/19/jav-plecia-sankcijas-nord-stream-2-statytojams
Kiti dalykai
Energijos perdavimo operatorius ir biržas valdanti įmonių grupė EPSO-G įsteigė naują bendrovę „Energy cells“. Ji turės įrengti keturias 50 MW galios, 50 MWh talpos baterijas, elektros sistemoje atliksiančias pirminio rezervo funkciją. Šiuo metu ją atlieka rusiškoje IPS/UPS sistemoje esantys įrenginiai, nuo kurių atsijungsime 2025 m. Anot energetikos ministro Dainiaus Kreivio, kaupiklių įrengimas yra „nacionalinio saugumo reikšmės klausimas“. Šiam projektui reikalingus 105 mln. € anksčiau buvo tikimasi rasti dabar peržiūrimame Vyriausybės „Ateities DNR“ ekonomikos popandeminio gaivinimo plane.
Astravo AE po praėjusios savaitės generatoriaus stabdymo vėl prijungta prie elektros tinklo. Kaip praneša Baltarusijos energetikos ministerija, reaktoriaus galia vėl didinama, pagal planą, iki nominalios. Bus tęsiamas paskutinis, vad. pramoninis jėgainės bandymų etapas. Po jo, gavus reguliuotojo leidimą, bus pradėta jėgainės komercinė eksploatacija. Branduolinė jėgainė nuo elektros tinklų buvo atjungta sausio 16 d. suveikus generatoriaus apsaugos sistemai.
Lietuviška biokuro birža „Baltpool“ Švedijoje pritraukė „Stockholm Exergi“, vieną didžiausių Švedijos energetikos bendrovių, tiekiančių šilumą 0,8 mln. namų. Per biržą bus perkamas kuras trims bendrovės valdomoms kogeneracinėms jėgainėms – „Värtaverket“, „Hässelbyverket“ ir „Bristaverket“. Drauge jos per metus sudegina apie 2,65 TWh medienos skiedrų ir 450 GWh medienos granulių. „Baltpool“ veikia Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Danijoje, o per partnerius – Suomijoje ir Švedijoje.
https://www.baltpool.eu/lt/baltpool-biokuro-birzoje-veikla-pradejo-svedijos-stockholm-exergi/
Šalčiai energetikams atnešė rekordus. Sausio 18 d. ryte valandinis elektros suvartojimas Lietuvoje pasiekė 2.075 MW, daugiausia nuo 1992 m. Tuo metu 39% elektros buvo pagaminama Lietuvoje, 34% importuojami iš Švedijos, 14% iš Lenkijos, likusi dalis – iš Latvijos ir Karaliaučiaus. Dujininkai skaičiuoja, kad dujų poreikis šildymui nuo sausio 14 iki 18 d. išaugo dvigubai, palyginti su dujų poreikiu šiam tikslui sausio pradžioje. Iš viso dujų suvartojimas šalyje išaugo nuo 43 iki 78 GWh per parą.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)