#EnergyDigest (03/21): žiema ir infrastruktūros atsijungimai

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(3 sav., 2021)

  • Iš geresnių naujienų, ministras pats spaudoje išdėstė kai kuriuos politikos prioritetus, energetikos reguliuotojas turi naują vadovą, dujos per Klaipėdos SkGD terminalą pernai plūstelėjo Šiaurėn.

  • Iš tokių vidutinių – atsijungė „LitPol Link“ elektros jungtis, automatinės apsaugos sistemos nutraukė Astravo AE bandymus.

  • Be to, „Ignitis grupės“ akcininkė kol kas nepuls atšaukti vadovų skatinimo, į Europą atėjusi žiema spustelėjo energetikos sistemas.

Štai papunkčiui.

Ministro prioritetai

Mėnesį pareigas einantis Energetikos ministras Dainius Kreivys davė palyginti platų interviu naujienų agentūrai BNS. Tiesa, itin didelių siurprizų jame nepasitaikė. Ministras ir toliau kartoja tezę, kad „dar gilesni“ duomenys rodo, kad „elektra iš Astravo AE patenka į Lietuvą, ja suprekiaujama ir mes ją suvartojame“. Anot jo, „latviai prekiauja baltarusiška elektra“.

Šiuos teiginius grindžiančių duomenų ministras ir toliau nepateikia, tačiau, anot jo, su tokia analize sutinka „Litgrid“ ir VERT. Pastaroji šią savaitę teigė, kad, nepaisant kintančios išbandomo Astravo AE pirmojo bloko galios, pokyčių elektros prekyboje neužfiksuota. Europos Komisija taip pat tikina, kad latviai baltarusiška elektra neprekiauja.

Ministras taip pat teigia, kad vėluoja keturi sinchronizacijos projektai. Vienas jų, „LitPol Link“ transformatorinės išplėtimo projektas, vėluoja dėl koronaviruso pandemijos. Dar trijų „pagrindinių projektų“ ministras neįvardino saugumo sumetimais, tačiau patikino, kad jie „vėluoja ir smarkiai“. Visgi, matoma galimybių galutinę sinchronizacijos datą, kuri priklauso nuo „Harmony Link“ jungties statybos, paspartinti 3-6 mėnesiais.

Ministras taip pat patvirtino, kad planas 2023 m. skelbti jūrinio vėjo jėgainių aukcioną „nebuvo padengtas balansavimo paslaugomis“, tad konkursas įvyks po to, kai bus „išvystytos sisteminės paslaugos“. Anot ministro, konkurso gali tekti palaukti iki 2025 m. Vėlesnė projekto įgyvendinimo data nepakenktų šalies strateginiams žaliosios elektros gamybos tikslams 2030 m.

https://www.delfi.lt/verslas/energetika/kreivys-netrukus-turesime-plana-kaip-blokuoti-astravo-elektra.d?id=86198589

Vadovų opcionų likimas

Finansų ministrė Gintarė Skaistė patikino, kad anksčiau Seimo komitetuose susirūpinimą sukėlusi „Ignitis grupės“ vadovų premijavimo akcijų opcionais programa šiuo metu keičiama nebus. Pokyčių į nustatytus tikslus galėtų įnešti tik būsima stebėtojų taryba. Dabartinės kadencija baigiasi rugpjūčio pabaigoje.

Tuo tarpu bendrovė paskelbė iki tol neskelbtą, bendrovės pelno tikslą, kurį turėtų pasiekti jos vadovai, kad 2024 m. gautų pažadėtąsias premijas akcijomis. Įmonių grupės pelno (EBITDA) rodiklis turėtų siekti 315-350 mln. €, 21-35% daugiau, nei skatinimo laikotarpio pradžioje.

Nuo to priklausys 30% premijos. 40% priklausys nuo įmonių grupės akcijų vertės, 20% - nuo įdiegtos žaliosios generacijos, dar 10% - nuo progreso mažinant taršą.

https://www.vz.lt/rinkos/2021/01/14/g-skaiste-ignitis-grupes-akciju-dalybas-vertins-busima-stebetoju-taryba

https://www.vz.lt/rinkos/2021/01/15/d-daubaras-akciju-opcionai-skatina-ignitis-grupes-vadovus-siekti-geresniu-rezultatu

Braškanti energetika

Šių metų sausis į šiaurinį pusrutulį atnešė rekordinius šalčius. Pietryčių Azija suskubo apsirūpinti dujomis, kilstelėdama kai kurių sandorių kainas virš 100 Eur/MWh, Ispanija gavo pusšimtį metų nematytą sniego dozę, o Jungtinėje Karalystėje elektros kainos kai kuriomis bevėjėmis valandomis šoktelėjo ir virš 1.000 €/MWh. Tikimasi, kad energetikos rinkų anomalijos baigsis su orų anomalijomis, tačiau nesutariama, ar ramesnis laikotarpis ateis vasarį ar kiek vėliau.

„NordPool“ sistemos kaina sausį du kartos šoktelėjo iki beveik 70 €/MWh. Palyginti, gruodį jos laikėsi 10-30 €/MWh ribose. Baltijos šalių ir Suomijos elektros rinkose kainos susivienodino ir prieš savaitgalį šoktelėjo iki 78,14 €/MWh. Tokių kainų užteko, kad elektra į Lietuvą pradėtų tekėti iš Lenkijos. Švedijoje elektros kaina formavosi 50-55 €/MWh ribose.

Gausios, nors senkančios, dujų atsargos Europoje leidžia kainai augti sezoniškai. Ji sausį laikosi apie 20 €/MWh, palyginti su ~15 €/MWh gruodį. Mūsų regione taip pat – nuo ~14,5 €/MWh gruodį dujų kainos per sausį palypėjo iki ~18,5 €/MWh. Kiek aukštesnės kainos laikosi Suomijoje, jas čia augina nepakanakmai pajėgus „Balticconnector“ dujotiekis iš Estijos. Bendroje Latvijos ir Estijos kainų zonoje dujų kainos ~1-0,3 €/MWh mažesnės, nei Lietuvoje, kur kainos laikosi arti indekso.

https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-01-12/cold-calm-arctic-weather-set-to-rattle-europe-energy-markets

https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-01-17/arctic-blast-will-prop-up-european-energy-prices-into-spring

Kiti dalykai

Naujuoju energetikos reguliuotojos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), vadovu Seimas paskyrė prezidento teiktą buvusios vadovės Ingos Žilienės pavaduotoją Renatą Pocių. Naujasis vadovas radikalių pokyčių neatneša. Jis jau anksčiau žiniasklaidai teigė, kad Lietuvos pasiūlyta, kartu su reguliuotoju pernai kurta prekybos elektra su Rusija metodika neužtikrina antiastravinio įstatymo įgyvendinimo ir turėtų būti tobulinama.

https://www.delfi.lt/verslas/energetika/seimas-paskyre-pociu-vert-pirmininku.d?id=86235295

Baltarusijos Astravo branduolinė jėgainė bandymų metu atsijungė nuo elektros tinklo. Taip nutiko, anot baltarusių, dėl suveikusių jėgainės generatoriaus saugos sistemų. Trečiadienį paskutiniame bandymų etape esanti jėgainė pasiekė visą 1.170 MW elektrinę galią ir turėjo, pagal planą, ją mažinti iki pat jėgainės išjungimo. Išsamesnės informacijos apie incidentą, kaip įprasta, nepateikiama. Radiacinis fonas aplink jėgainę nepakito.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2021/01/17/baltarusijos-ministerija-astravo-ae-pirmasis-reaktorius-atjungtas-nuo-tinklo

Savaitės pabaigoje išsijungė Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“. Atsijungė viena iš dviejų jungties linijų, tuo metu antroji buvo atjungta ruošiantis jungties išplėtimui. Detalios gedimo priežastys paaiškės atlikus tyrimą. Gedimo metu jungtimi elektra buvo importuojama iš Lenkijos, atsiradusį 492 MW elektros trūkumą kompensavo vietinė elektros gamyba. Dėl gedimo energijos kaina Lietuvos kainų zonoje šoktelėjo nuo 51,43 iki 78,64 €/MWh.

https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/litgrid-atnaujino-elektros-jungties-litpol-link-veikima/31387

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ 2020 m. Lietuvos dujotiekiais transportavo 58 TWh dujų – 4,5% daugiau nei 2019 m. Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams bendrovė transportavo rekordines 33 TWh gamtinių dujų. Tai yra 12% daugiau nei užpernai. Dėl palankių SkGD kainų 65% per Lietuvos dujų sistemą į ES patiektų dujų buvo importuota per Klaipėdos SkGD terminalą. Pernai dėl sudarytų sąlygų veikti Elektrėnų elektrinei 7% augo dujų vartojimas Lietuvoje – jis siekė 25,1 TWh.

https://www.ambergrid.lt/lt/news/pranesimaispaudai/amber-grid-rekordiskai-daug-duju-perduota-baltijos-salims-augo-duju-vartojimas-lietuvoje

P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.

https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata

P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:

https://www.facebook.com/nnavakas (FB)

https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)

https://twitter.com/leo_lenox (TWT)