Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(36 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, „Ignitis grupė“ taikosi į Londono akcijų biržą, „Litgrid“ pradėjo sinchroninių kompensatorių pirkimą, Vilniaus šilumininkai išbandys 4 d. d. savaitę.
Iš tokių vidutinių – antrasis žaliosios energetikos aukcionas neįvyko, atliekų deginimo jėgainėje užfiksuotas COVID-19 židinys.
Be to, energetikos darbotvarkę Minskui diktuoja besilankantys rusai, „Orlen Lietuva“ vėl žada investicijas Mažeikiuose.
Štai papunkčiui.
Neįvykęs aukcionas
Antrasis žaliosios energijos skatinimo aukcionas neįvyko. Jį organizavęs rinkos reguliuotojas VERT pranešė, kad net ir savaitei pratęsus paraiškų teikimo terminą, buvo gautos mažiau nei 3 paraiškos. Tai reiškia, kad 0,7 TWh per metus žaliosios elektros kvota, kurią planuota paskirstyti, perkeliama į tolimesnius aukcionus. Kitas toks aukcionas bus paskelbtas kitų metų balandžio 6 d.
Svarstoma, kad susidomėjimo naujas konkursas nesukėlė, nes valstybės parama dabartinėmis rinkos sąlygomis nėra reikalinga. Šių metų aukcionui buvo nustatytas maksimalus 3,02 €/MWh priedas buvo 22% mažesnis, nei pirmojo aukciono metu (3,86 €/MWh). Tuomet aukcionui buvo pateiktos 8 potencialių dalyvių paraiškos, vieno jų dokumentai neatitiko reikalavimų.
Tačiau dar pirmojo konkurso metu bent du dalyviai sutiko vėjo jėgainių parkus vystyti be finansinės valstybės paramos. Jo laimėtojas „Windfarm Akmenė One“ gavo tik pirmenybę tiekti elektrą į perdavimo tinklą. T. y., dėl techninių priežasčių sumažėjus galimos perduoti elektros kiekiui, laimėtojo vėjo parko gamyba būtų stabdoma paskutinė.
Nepavykęs konkursas neturėtų lemti atsilikimo nuo numatytų žaliosios energetikos plėtros planų. Tikimasi, kad 2020 m. Lietuvoje iš AEI pagaminamos elektros energijos dalis galutiniame elektros energijos suvartojimo balanse sudarys ne mažiau kaip 20%. 2019 m. šis rodiklis siekė 20,91%. Pernai 64% visos Lietuvoje pagamintos elektros buvo žalia, 62% jos pagaminta vėjo jėgainėse.
Hidrokrekingas Mažeikiuose
Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdančios „Orlen Lietuva“ vadovas Michalas Rudnickis Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje šią savaitę susitiko su keturiais – energetikos, ekonomikos, finansų ir susisiekimo ministrais. Anot pranešimo, bendrovė pristatė planus Mažeikių perdirbimo gamykloje statyti naują sunkaus naftos likučio perdirbimo įrenginį. Teigiama, kad Vyriausybė, jei sprendimas investuoti būtų priimtas, svarstytų, kaip investicijoms padėti.
Planas diegti hidrokrekingo („bottom of the barrel“, BoB) įrenginį Mažeikių naftos gamykloje jau skaičiuoja bent dešimtmetį. Tiesa, kalbos apie tai pastaruoju metu paaštrėjo. Nuo šių metų pradžios Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) įvedė pasaulinį mažiau sieringų jūrinių degalų standartą. BoB įrenginys leistų Mažeikiuose pagaminti daugiau lengvųjų naftos produktų sunkiųjų produktų sąskaita. Taip gamykla taptų konkurencingesnė.
Danielis Obajtekas, Lenkijos „PKN Orlen“ grupės valdybos pirmininkas, šių metų vasarį teigė, kad rangovas šiems darbams turėtų būti rastas iki metų vidurio. Tuomet apie ~220 mln. € vertės įrenginys galėtų pradėti veikti 2023 m. Tačiau kol kas apie rangovus oficialių žinių nesigirdi. Iš vyriausybės pranešimo galima spėti, kad ir sprendimas investuoti taip pat dar nepriimtas.
https://www.vz.lt/pramone/2020/09/03/orlen-lietuva-pristateplana-zada-desimtmecio-investicija
Maskvos energetinė sąjunga
Rusijos premjero vedama ministrų delegacija šią savaitę apsilankė gelbėjimo rato ieškančiame Minske. Energetikos darbotvarkė buvo pabrėžtinai rusiška. Be kitų dalykų, buvo kalbama apie galimybes nukreipti baltarusiškus naftos produktų krovinius į Rusijos uostus. Pažymėta būtinybė išlaikyti „ilgalaikius santykius“ tiekiant naftą. Jos kaina, anot Rusijos energetikos ministro, ateinantiems metams turėtų likti šių metų lygyje. Taip pat sutarta išspręsti, rusų vertinimu, 328 mln. $ siekiančios Minsko skolos už dujas klausimą.
Baltarusija iki šiol priešinosi krovinių patraukimui iš Klaipėdos. Po Rusijos vadinamojo „mokestinio manevro“ kilo šalių konfliktas ir dėl naftos. Baltarusiai ėmė dalį jos importuoti per Lietuvą ir Ukrainą. Be to, dar liepos pabaigoje A. Lukašenka svarstė, kad dujos Minskui turėtų kainuoti ne 127$, o 40$ už 1.000 kub. m. Baltarusiškoji darbotvarkės dalis – Astravo AE elektros eksporto į Rusiją klausimas – buvo patikėtas suformuosiamai komisijai.
https://news.tut.by/economics/699214.html
https://interfax.by/news/policy/raznoe/1282527/
Kiti dalykai
„Ignitis grupė“ pranešė nusitaikiusi akcijas platinti Vilniaus ir Londono akcijų biržose. Šią savaitę išplatintas įmonės pranešimas yra formalumas, jis būtinas einant į tokias tarptautines biržas, kaip Londono. Tai dar nėra formali IPO proceso pradžia, taip pat tai nėra garantija, kad bendrovė bus listinguojama. Tačiau kartu su juo paaiškėjo, kas bendrovei padės žengti į tarptautines rinkas. Tam grupė pasamdė „J.P Morgan Securities“, „Morgan Stanley & Co. International“, „UBS Europe“ ir „Swedbank“. Įmonė planuoja išplatinti 25-33% akcijų. Analitikai skaičiuoja, kad taip ji galėtų pritraukti 500-700 mln. € investicijų ir pasiekti ~2 mlrd. € įvertinimą.
https://www.vz.lt/rinkos/2020/09/04/ignitis-grupe-apsisprende-del-birzos-eis-i-vilniu-ir-londona
COVID-19 ligos protrūkiai keturiose bendrovėse šią savaitę atsekti iki židinio Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybose. Jėgainę statančiai „Ignitis grupės“ bendrovei pateiktos rekomendacijos dėl grėsmių valdymo. Anot NVSC, statybvietėje, kurioje dirba 700 darbuotojų, nebuvo paisoma darbo organizavimo principų, rekomenduojamų siekiant išvengti infekcijos židinių. Dar tikrinama, kaip buvo laikomasi iš užsienio atvykusių darbuotojų izoliavimo tvarkos. 350 mln. € kainavusioje, su ES parama statomoje jėgainėje šią savaitę pradėti karštieji bandymai.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo sinchroninių kompensatorių pirkimą. Šie įrenginiai reikalingi prisijungimui prie kontinentinės Europos elektros sistemos. Tai yra elektros varikliai, padedantys palaikyti sistemos dažnį. Po jūrinės elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ – tai antrą didžiausią biudžetą turintis sinchronizacijos projektas. Paskelbtas pirkimas apima projektavimo, gamybos, įrengimo paslaugas, garantinį aptarnavimą ir atsargines dalis. Sutartį pasirašyti planuojama antrą ateinančių metų ketvirtį.
Vilniaus šilumos tinklai nuo rugsėjo 1 d. pradeda 4 d. d. per savaitę eksperimentą, kuris truks du mėnesius. 580 darbuotojų turinčioje sostinės šilumos tiekimo bendrovėje trumpiau dirbti pradėjo 7 padalinių darbuotojai. Du mėnesius vykstančio eksperimento metu įmonė matuos kiekvieno padalinio veiklos rezultatus. Taip pat bus matuojami bendrieji personalo rodikliai, tokie kaip kaita, sergamumas, darbuotojų nuotaika. Anot bendrovės, jei eksperimentas bus sėkmingas, nuo kitų metų tokia praktika bus pritaikyta visoje įmonėje.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)