Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(35 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, latviai nutarė nepirkti baltarusiškos elektros, estai sinchronizacijai ruošiasi pagal planą, antras didžiausias Estijos miestas pirks tik žalią elektrą.
Iš tokių vidutinių – Baltarusijos diktatorius Lietuvai ir Lenkijai grasina atsakomosiomis sankcijomis.
Be to, „Litgrid“ avarinį rezervą užsitikrins be BRELL šalių pagalbos, dalyvių paraiškos žaliosios energijos aukcionui priimamos savaite ilgiau, šalies prezidentas apsilankė SkGD importo terminale.
Štai papunkčiui.
Latvijos sprendimas
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis po šalies Vyriausybės posėdžio žurnalistams pareiškė, kad šalis nepirks baltarusiškos elektros energijos po branduolinės jėgainės Astrave starto. Šalies ekonomikos ministerijai patikėta užduotis parengti su kaimynėmis suderintą metodiką, kuri užtikrins, kad baltarusiška elektra į šalį per Latvijos ir Rusijos jungtį nepatektų.
Tai – naujiena. Lietuvos vyriausybei šią vasarą pateiktame trijų šalių sutarimo projekte nei Ryga, nei Talinas tokios politinės deklaracijos neteikė. Tiek mūsų energetikos ministras, tiek premjeras, tiek prezidentas latvių pareiškimą sutiko džiugiai. Apie tai, kad to neužtenka, svarstė tik rinkiminio antiastravinio judėjimo dalyviai.
K. Karinis paaiškino, kad sprendimas buvo priimtas po ilgų derybų. Jį paskatino augantis nerimas dėl branduolinės saugos baltarusiškoje jėgainėje. Ekspertai neatmeta galimybės, kad prie pasikeitusios nuomonės prisidėti galėjo ir Aliaksandro Lukašenkos režimo žiaurus elgesys su jį pasitraukti raginančiais protestuotojais. Saulius Skvernelis bendrą šalių politinę deklaraciją ir susitarimą dėl elektros prekybos su trečiosiomis šalimis žada „netrukus“. Kol vyksta derybos, energetikos ministerija galimų susitarimo detalių nekomentuoja.
Latvija, kaip ir Lietuva, visai prekybos su trečiosiomis šalimis neatsisako ir neketina drausti prekybos elektra su Rusija. Uždavinys atskirti, kuri elektra rusiška, kuri – baltarusiška, jau buvo sprendžiamas. Iki šiol trys šalys tai buvo sutarusios atlikti per elektros kilmės garantijų sistemą. Lietuva taip siekė užtikrinti, kad baltarusiška elektra nepatektų į mūsų rinką.
Atsitraukimas iš BRELL
Šią savaitę pranešta, kad „Litgrid“ nuo kitų metų pradžios traukiasi iš BRELL šalių susitarimo dėl normatyvinių avarinių galios rezervų (NAR). Lietuva kitoms susitarimo šalims neberezervuos sutartos 100 MW atsarginės galios. Teigiama, kad šio rezervo galėtų pareikalauti Baltarusija, kilus nesklandumams Astravo AE. Taip galėtų būti pažeistas Lietuvoje galiojantis įstatymas, neleidžiantis teikti infrastruktūros paslaugų šiai jėgainei.
Pasitraukdamas iš NAR susitarimo, Lietuvos perdavimo sistemos operatorius taip pat negaus ir 400 MW rezervų, kuriuos jai pagal jį teikė BRELL kaimynės. „Litgrid“ skaičiuoja, kad avarijos atveju užteks vidaus rezervų ir tarptautinių jungčių – tarp jų ir negausiai Lietuvos kryptimi naudojamos „LitPol Link“ elektros jungties su Lenkija.
Visgi, tai nereiškia pasitraukimo iš BRELL sutarties. Joje ir toliau lieka suderinti elektros žiedo darbo stabilumo, energetinių režimų klausimai, infrastruktūros priežiūros, saugaus darbo tarpsisteminėse linijose klausimai. Taip pat – susitarimai dėl avarijų prevencijos ir likvidavimo, dispečerinio sistemos valdymo klausimai, įtampos reguliavimo ir reaktyviosios galios valdymo klausimai.
Ne tai, kad kas klausė, bet nesusilaikiau nuo #nuomonėlės šiuo klausimu.
Diktatoriaus grasinimas
Kėdėje klibantis Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka liepė savo vyriausybei „pateikti siūlymų“, kaip būtų galima nukreipti krovinius nuo Klaipėdos uosto. Jis taip pat pagrasino apribosiantis lietuviškų ir lenkiškų prekių judėjimą per Baltarusiją. Tai, esą, bus diktatoriaus „atsakomosios sankcijos“ į ruošiamas Lietuvoje ir Lenkijoje. Pastarosios ir kai kurios kitos šalys ruošiasi sankcijas pritaikyti su rinkimų klastojimu ir smurtu prieš protestuotojus susijusiems asmenims. Detalės kol kas nėra viešos.
Lietuvos įmonės apie pokyčius iš baltarusių bendrovių teigia signalų negavusios. Uostas svarsto, kad nukreipti krovinius kitur nebūtų lengva. Visgi, jei grasinimas virstų veiksmais, pokyčius labiausiai pajustų „Lietuvos geležinkeliai“, BKT ir „Klaipėdos nafta“. Bendrovės tikina, kad ekonomiškai nuo to nukentėtų ir Minskas. „Belaruskalij“ turi 30% BKT akcijų, tad patraukdama krovinius pakenktų ir sau. „Klaipėdos nafta“ šiemet krauna ne tik eksportuojamus naftos produktus ir baltarusių importuojamą naftą.
Kiti dalykai
Energetikos reguliuotojas VERT savaitei pratęsė dokumentų teikimo terminą potencialiems žaliosios energijos skatinimo aukciono dalyviams. Norintieji dalyvauti dokumentus gali pateikti iki rugpjūčio 31 d. imtinai. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas, reguliuotojo pranešime neaiškinama. Paskelbtu antruoju aukcionu siekiama paskatinti naujus netaršios elektros energijos gamintojus. Jo metu bus paremta 0,7 TWh elektros gamyba per metus. Didžiausias galimas priedas prie rinkos kainos – 3,02 €/MWh, tačiau konkursą laimės mažiausio priedo paprašęs gamintojas. Jis bus skatinamas 12 metų.
Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę lankėsi Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų importo terminale „Independence“. Vizito laikas nėra atsitiktinis. Jį valdanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ ruošiasi šio arba kito FSRU tipo įrenginio įsigijimui po to, kai 2024 m. baigsis „Independence“ nuomos sutartis. Užtikrinti šalies prieigą prie pasaulinės dujų rinkos bendrovę įstatymu įpareigojo Seimas. Ji jau yra sudariusi reikalingą paskolos sutartį su Šiaurės investicijų banku. Prezidentas po vizito išplatintame pareiškime atkartojo įstatyme numatytą sąlygą bendrovei rinktis „ekonomiškai naudingiausią“ sprendimą.
Estijos energetikos bendrovė „Alexela“ pasirašė žaliosios elektros tiekimo sutartį su Tartu miesto savivaldybe. 19,7 GWh elektros per metus suvartojantis miestas iš „Alexela“ energiją pirks 2021-2022 m. Jis už energiją mokės rinkos kainą su 0,84€/MWh priedu. Anot savivaldybės, jos vartojama elektra yra didžiausias klimatui žalingos taršos šaltinis. Todėl toks sprendimas padės smarkiai priartėti prie tikslo tapti klimatui neutralia savivaldybe. Tartu, antras pagal dydį Estijos miestas, tampa pirmuoju žaliąją elektrą vartosiančiu miestu Baltijos šalyse.
https://news.err.ee/1127802/tartu-to-consume-only-renewable-electricity-from-2021
Estijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Elering“ pranešė, kad sinchronizacijai su Vakarų Europos elektros tinklais rengiamasi pagal planą. Operatoriaus vadovas Taavis Veskimagis susitikęs su šalies ekonomikos ir infrastruktūros ministru Taavi Aasu. Didžiausias sinchronizacijos darbų krūvis tenka Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriams. Estijos operatorius jau yra paskelbęs konkursus kai kurių elektros linijų atnaujinimui, taip pat – sinchroninių kompensatorių įrengimui.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)
https://twitter.com/leo_lenox (TWT)