Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(16 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, atsirado dar vienas elektros tiekėjas gyventojams, reguliuotojas patvirtino sinchronizacijos investicijas, vamzdinės dujos gavo į kaulus nuo suskystintų, šilumininkai imasi mažinti taršą.
Iš tokių vidutinių – išgavėjų susitarimas naftos kainos neprikėlė.
Be to, metų viduryje bus perskaičiuojami energijos tarifai gyventojams, šildymo sezonas
baigiasi pigiai.
Štai papunkčiui.
Prisijungimas prie Europos
Lietuvos energetikos reguliuotojas patvirtino antro sinchronizacijos etapo investicijas. Projektai Lietuvoje šiame etape kainuos 474,01 mln. €. Bendri kaštai, tenkantys Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai, yra 1.219,86 mln. €, iš jų Lenkijai – 535,76 mln. €, Estijai – 110,6 mln. €, Latvijai – 99,5 mln. €.
Dėl šių sąnaudų paskirstymo tarp šalių bendrą sprendimą iki 2020 m. balandžio pabaigos turės pasirašyti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos reguliuotojai. Tikimasi bent 75% šių investicijų padengti ES lėšomis. Bendrą paraišką tikimasi pateikti iki gegužės pabaigos.
Šią savaitę sinchronizacijos proceso koordinavimui įkurta Vyriausybės komisija, kuri „sustiprins projekto priežiūrą ir leis dar efektyviau ir greičiau judėti pirmyn su būtinais sprendimais“. Komisijai
vadovaus premjeras, joje dalyvaus energetikos, aplinkos, finansų, užsienio reikalų ir žemės ūkio ministrai, taip pat „Litgrid“ ir EPSO-G vadovai.
Energetikos ministras tikina, kad sinchronizacijos projektai vykdomi sparčiau, nei planuota, tačiau jau anksčiau ministerijos koridoriuose buvo kalbama apie siekį išlaikyti politinį spaudimą.
Ankstyvas startas
Latvijos valstybinės energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinė energetikos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“ pradėjo tiekti elektrą gyventojams. Įmonė skaičiuoja, kad gyventojams elektros energiją gali pasiūlyti 7–23% pigiau nei pagal standartinį reguliuojamą tarifą. Bendrovė skaičiuoja turinti beveik 200 elektros tiekimo sutarčių, iki metų pabaigos tikisi turėti 15.000.
Tai reiškia, kad elektrą gyventojams tiekiantis „Ignitis“ namų rinkoje jau konkuruoja tiek su „Eesti Energia“ („Enefit“), tiek su „Latvenergo“ antrinėmis bendrovėmis. Taip pat, kad energijos tiekimo gyventojams rinka praktiškai ima veikti dar iki oficialaus jos starto.
Lietuva yra paskutinė iš trijų Baltijos šalių, neatvėrusi mažmeninės elektros rinkos konkurencijai. Tai planuojama atlikti palaipsniui 2021-2023 m. Pirma į rinką bus išstumti stambiausi vartotojai, ilgiausiai reguliuojami liks socialiai jautrūs vartotojai. Taip siekiama išvengti elektros kainų šoktelėjimo, koks buvo užfiksuotas Estijoje 2013 m. ir Latvijoje 2015 m.
Mažesni tarifai
Reguliuotojas metų viduryje perskaičiuos energijos tarifus gyventojams. Žadama, kad elektros tarifai gyventojams nuo liepos trauksis ne mažiau 10%, dujų – ne mažiau 15%. Kitaip nei dujų, elektros tarifai nėra dažnai perskaičiuojami metų viduryje. Taip nutinka dažniausiai dėl staigiai susitraukusių kainų.
Elektros tarifai 2020 m. skaičiuoti planuojant, kad elektra vidutiniškai kainuos 50,71 €/MWh, tačiau dabar rinkoje ji kainuoja apie pusę to. Ekonomikos sustojimas sumažino paklausą, o Baltijos šalių elektros rinkos tendencijas diktuojančios skandinaviškos hidroelektrinės nuo metų pradžios gavo daugiau kritulių.
Skaičiuojant dujų tarifą „Ignitis“ tikėjosi už dujas mokėti vidutiniškai 17,17 €/MWh. Dabar jos Europoje laikosi apie 7 €/MWh, Baltijos šalyse ir Suomijoje – apie 10 €/MWh. Dėl tokios padėties rinkose kaltas ne tik ekonomikos sustojimas, bet ir tai, kad pastaroji buvo šilčiausia žiema sausumoje Šiaurės pusrutulyje nuo matavimų pradžios.
Kiti dalykai
Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad naftos poreikis šiais metais bus vidutiniškai 9,3 mln. bbl/d mažesnis, nei pernai. Balandį juodojo aukso poreikis pasaulyje mažės 29 mln. bbl/d. Įprasta, kad pasauliui vidutiniškai kasdien reikia apie 100 mln. barelių naftos. Tokio smukimo OPEC+ ir G20 anksčiau pasiektas susitarimas nekompensavo. Naftos kaina šią savaitę vėl palindo po 30 $ riba.
https://www.iea.org/reports/oil-market-report-april-2020
Balandis buvo pigiausias mėnuo šildymui nuo 2012 m., skaičiuoja reguliuotojas. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekė 4,08 ct/kWh. Nuo kovo kaina mažėjo 9,13%, per metus – 17,91%. Tam daugiausia įtakos turėjo atpigęs biokuras ir gamtinės dujos. Balandį iš pastarųjų Lietuvoje pagaminti 29,52% šilumos, iš biokuro – 68,02%.
Pirmąjį šių metų ketvirtį 74% dujų, patiektų per Lietuvos dujų perdavimo tinklą, buvo importuotos per „Independence“. „Amber Grid“ duomenimis, sausį-kovą vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos patiekti 26% viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams. Iš viso tranzito poreikis per metus išaugo 73%. Dujų poreikis Lietuvoje šį ketvirtį sumažėjo 10% iki 6,8 TWh.
„Šiaulių energija“, „Neringos energija“, „Akmenės energija“, „Biokuro energija“ ir „Trakų energija“ užsimojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Joms Aplinkos ministerija skyrė ~0,196 € iš Klimato kaitos programos. Bendra projektų vertė – ~0,49 mln. €. Įgyvendinus projektus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas turėtų sumažėti 8.312 t. Pirmosios tokios subsidijos 8 šilumininkų projektams skirtos prieš mėnesį.
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/posts/ (LIN)