Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(15 sav., 2020)
Iš geresnių naujienų, susitarimu baigėsi naftininkų kainų karas, ruošiamasi sinchroninių kompensatorių statybai, „Ignitis grupė“ dairosi latviškų vėjų.
Iš tokių vidutinių, latviai kėsinasi mėnesiui atkirsti Suomiją ir Estiją nuo pasaulinės dujų rinkos, koronavirusas įsimetė į Astravo statybvietę.
Be to, „Amber Grid“ susirado vadovą, „Lietuvos geležinkeliai“ aiškinasi baltarusių naftos poreikius.
Štai papunkčiui.
Akirsti nuo terminalo
Latvijos dujų perdavimo sistemą, taip pat ir Inčukalno dujų saugyklą valdanti „Conexus Baltic Grid“ kovo pabaigoje pranešė ketinanti gegužę remontuoti latviškąją dujotiekio Virešiai-Talinas atkarpą. Siekiama padidinti jos pralaidumą, kurio reikia prie Baltijos šalių dujų rinkos nuo sausio 1 d. prisijungus Suomijai. Estai savo pusėje remonto darbus atliko iki šios datos.
Remontas reiškia, kad visą mėnesį nuo Klaipėdos SkGD terminalo ir Inčukalno dujų saugyklos bus atkirstos Estija ir Suomija. Be to, dėl per mažo slėgio vamzdyne faktiškai neveiks Estijos ir Suomijos dujų jungtis „Balticconnector“. Šiuo metu dujų kainos Europoje šluoja giliausius įmanomus dugnus. Tad Estijos ir Suomijos bendrovės paprašė latvių atidėti dujotiekio remontą kitiems metams. Anot jų, susitarti su latviais nepavyko, tad kovo 3 d. buvo kreiptasi į Baltijos šalių vyriausybes ir dujų sistemų operatorius su prašymu padėti rasti išeitį iš padėties. Suomijos „Elenger“, kartu su Estijos „Eesti energia“ ir „Alexela“ šią savaitę apie nesutarimą pranešė ir spaudai.
Bendrovės teigia, kad veiklos sutrikimai praėjus „vos trims mėnesiams nuo veiklos pradžios“ pakenks visai bendrai dujų rinkai, jos vos per mėnesį sunkiai ras kaip tokia pačia kaina vykdyti įsipareigojimus klientams ir grasina latviams „milijoniniais“ ieškiniais teismuose. „Balticconnector“ pradėjo veikti šių metų sausio 1 d. ir tapo, per Klaipėdą, Suomijos langu į pasaulinę dujų rinką. Didžiausiu alternatyviu (t.y. ne “Gazprom”) dujų tiekėju ten tapo Lietuvos „Ignitis“. Per pirmą ketvirtį Rusijos bendrovė neteko pusės Suomijos dujų rinkos.
Reaguodamas į pokyčius „Ignitis“ pripažįsta, kad dujų tiekimas atkirstas tiek iš Lietuvos, tiek iš Inčukalno, tačiau tikina gegužei ieškosiąs „alternatyvių tiekimo kelių“.
http://www.baltic-course.com/eng2/energy/?doc=155110#
Pusė sinchroninio milijardo
Energetikos įmonių grupei EPSO-G priklausanti rangos darbų bendrovė „Tetas“ žada „netrukus“ pradėti 3,57 mln. € vertės paruošimo darbus sinchroninių kompensatorių statybai 330 kV Alytaus ir Telšių pastotėse. Pačių kompensatorių statytoją elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ planuoja pradėti rinktis antrąjį šių metų pusmetį. Leidimus pastočių rekonstrukcijai tikimasi gauti iki 2021 m. balandžio pabaigos, o statybas baigti planuojama iki 2022 m. rugsėjo. Iš viso šalyje tokių įrenginių bus trys – trečiasis atsidurs Neries pastotėje prie Vilniaus. Jo statybos turėtų būti baigtos 2024 m. Preliminari vieno tokio įrenginio kaina galėtų siekti apie 25 mln. €.
Sinchroniniai kompensatoriai yra milžiniški varikliai, padėsiantys valdyti sistemos dažnį Baltijos šalims prisijungus prie Europos elektros tinklų. Be to, „Litgrid“ teigimu, jie padės į elektros sistemą įjungti planuojamus 700 MW žalios elektros gamintojų. Ruošiantis prisijungti prie Europos elektros sistemos, Baltijos šalyse bus įrengti 9 tokie varikliai, po 3 kiekvienoje šalyje. Šiuos, kaip ir kitus sinchronizacijos projekto darbus tikimasi finansuoti ES lėšomis.
Energetikos reguliuotojas VERT skelbia, kad šis, antrasis, sinchronizacijos darbų etapas iš viso Baltijos šalims ir Lenkijai gali kainuoti 1.22 mlrd. €. Lietuvoje darbai gali atsieiti 474 mln. €, Lenkijai – 536 mln. €. Šiuos preliminarius skaičiavimus dar turės patvirtinti tiek pats VERT (balandžio 17 d.), tiek kitų šalių reguliuotojai. Paraišką dėl ES finansavimo projektams tikimasi pateikti iki gegužės pabaigos. Didžiausias šio etapo projektas yra apie 850 mln. € vertės Lietuvos ir Lenkijos jūrinė elektros jungtis „Harmony Link“.
https://www.vz.lt/pramone/2020/04/08/lietuvoje-ruosiamasi-sinchroniniu-kompensatoriu-irengimui
Karo pabaiga
OPEC+ ir grupė karteliui nepriklausančių naftą išgaunančių šalių po savaitę trukusių derybų pasiekė susitarimą dėl gavybos mažinimo. Bendrai pasaulyje naftos gavyba turėtų susitraukti apie 13,5 mln. bbl/d. OPEC+ grupė bendrai gavybą sutrauks 9,7 mln. bbl/d, JAV, Brazilija ir Kanada prisidės 3,7 mln. bbl/d. Meksika, dėl kurios strigo derybos savaitės viduryje, gavybą mažins 0,1 mln. bbl/d.
Šis skaičius yra mažesnis, nei JAV prezidento „Twitteryje“ skelbti 15 mln. bbl/d, tai yra mažiau, nei OPEC+ tikėjosi iš G20 šalių, bei mažiau, nei pusė koronaviruso pandemijos sukelto naftos poreikio smukimo (~30 bbl/d).
Kaip į susitarimą sureaguos naftos rinka, sužinosime atsidarius biržoms. Jei naftą išgaunančios šalys skausmingai pajuto naftos kritimą į istorines žemumas, vartotojams tai atsiliepė teigiamai. Anot Statistikos departamento, Lietuvoje parduodami naftos produktai kovą, palyginti su vasariu, pigo 34,9%.
https://www.vz.lt/pramone/2020/04/09/kova-pigo-degalai-ir-brango-vaistai
Kiti dalykai
„Amber Grid“ turi naują vadovą, juo tapo Nemunas Biknius. Iki tol jis laikinai ėjo bendrovės vadovo pareigas, prieš tai buvo įmonę valdančios EPSO-G įmonių grupės Strategijos ir plėtros direktorius. Svarbiausias įmonės vykdomas projektas – dujotiekis su Lenkija GIPL. Jau metų pradžioje, užsitęsus bylinėjimuisi dėl projekto rangovo parinkimo, projektas buvo įspraustas į itin griežtą grafiką. Dar giliau į kampą dabar jį spaudžia pandemija ir karantinas – horizontalaus gręžimo darbus po Nerimi ir Nemunu turi atlikti subrangovai iš Vokietijos. Pagal planą jie turėtų būti atlikti šiemet.
„Ignitis grupė“ ketina investuoti į vėjo jėgainių parką Latvijoje. Konkrečiau savo planų bendrovė nekomentuoja, tačiau balandžio 1 d. ji būsimam pirkiniui už 21.600 € įsigijo advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ paslaugų. Ketinama įsigyti Latvijoje įregistruotą, bet dar neveikiančią įmonę. Iki šiol įsigijimais bendrovė plėtėsi Lenkijos rinkoje, tiesa, čia ji pirko projektus jau pradėjusias bendroves. Vieną 92 MW galios projektą vysto „Pomerania Wind Farm”, o su „Wento“ sutartis nutraukta pastarosios projektui nelaimėjus skatinamojo tarifo. Įmonių grupė iki 2030 m. planuoja investuoti iki 6 mlrd. €, daugiausia – į atsinaujinančią energetiką.
„Lietuvos geležinkelių“ krovinių bendrovės „LG Cargo“ vadovas praneša, kad Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos svarsto apie galimybę per Klaipėdos uostą importuoti iki 4 naftos tanklaivių per mėnesį. Toks kiekis pareikalautų pokyčių tiek „Klaipėdos naftoje“, tiek geležinkeliuose, tiesa, jie būtų „neesminiai“. Apie šias galimybes kalbėta po to, kai, anot rinkos dalyvių, Rusija ir Baltarusija susitarė dėl naftos importo vamzdynais. Iki šiol Minskas per Klaipėdą importavo 5 pavienius naftos tanklaivius ir ilgalaikio tiekimo nevykdo.
Baltarusijoje statomoje Astravo AE aikštelėje buvo užfiksuoti 15 COVID-19 atvejų. Visi jie – iš Rusijos atvykusiems darbininkams, kurie, anot baltarusių, nerodė ligos simptomų. Nustačius susirgimą darbininkai buvo izoliuoti, nustatinėjami jų pirmo lygio kontaktai. Kaip tai paveiks statybų eigą nėra pranešama, neaiškus ir poveikis miglose skendinčiai pirmojo reaktoriaus paleidimo datai. Vangiai į viruso plėtrą reaguojanti šalis, anot Pasaulio sveikatos organizacijos, įžengė į antrąją, viruso plitimo bendruomenėse stadiją. Organizacija paragino šalį įvesti griežtesnes ligos plėtros stabdymo priemones.
https://www.reuters.com/article/us-health-coronavirus-belarus-who-idUSKCN21T0QA
P. S.: dalinkitės į sveikatą. Ypač su tais, kam #EnergyDigest taip pat gali būti įdomus. Užsiprenumeruoti naujienlaiškį į el. paštą galite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Ten pat rasite ir nuorodą į „Patreon“ platformą, kurioje galite tapti naujienlaiškio rėmėjais.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
P. P. S.: apžvalga ilgainiui atsiduria ir socialiniuose tinkluose:
https://www.facebook.com/nnavakas (FB)
https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/posts/ (LIN)