Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(38 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, dalis mūsų turės išmanius elektros skaitiklius, ES palaimino dabartinį terminalo išlaikymo modelį, šildymas bus pigesnis, nei pernai.
Iš tokių vidutinių – gerėjantys tinklo patikimumo rodikliai ko gero buvo ne taip jau ir gerėjantys, estai ir latviai sugalvojo labai keistą elektros prekybos su rusais planą.
Be to, naftos kaina nepakilo, o tik stryktelėjo, Vilnius nusipirko vienintelius penkis elektrinius autobusus.
Štai papunkčiui.
Pagražinti skaičiai
AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) yra bendrovė, valdanti visą elektros skirstymo tinklą Lietuvoje. Tai yra, 122.000 km laidų ir pastotes tarp magistralinių laidų (tų, kur pakabinti ant milžiniškų stulpų su kojomis, kur nuo greitkelio matosi) ir jūsų namo. Bendrovės veikla yra natūralus monopolis, dėl to ji yra reguliuojama. Tai reiškia, įmonė su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) turi derinti visus taikomus elektros ir dujų skirstymo tarifus, visas investicijas.
Įprastai privačių bendrovių veikla vertinama pagal jos finansinius rodiklius – kiek pelno ji uždirba. ESO atveju tai neveikia, nes jos pelnas yra reguliuojamas. Tad ji yra vertinama SAIDI ir SAIFI rodikliais. Šie skaičiai rodo, kaip dažnai vidutiniam vartotojui dingo elektra ir kaip ilgai jis jos neturėjo. Pastaraisiais metais šis rodiklis nuolatos gerėjo. Tačiau rinkos reguliuotojas VERT pernai pradėjo bendrovės 2012 sausio – 2018 m. vasario veiklos tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar šie rodikliai buvo pranešami tiksliai.
Šią savaitę paaiškėjo tyrimo išvados: toli gražu. 38% neplanuotų elektros pertrūkių buvo nepagrįstai priskirti „force majeure“, 44% – nuo bendrovės nepriklausantiems veiksniams. Tokie pertrūkiai neįskaičiuojami į SAIDI ir SAIFI rodiklius. Pusė gedimų buvo nepagrįstai priskirti trumpiems pertrūkiams. Visa tai reiškia, kad bendrovės veiklos efektyvumą rodantys rodikliai tuo laikotarpiu buvo prastesni, nei buvo pranešama.
Bendrovės nuomone, ji ir reguliuotojas tiesiog skirtingai interpretuoja teisės aktus. „Ignitis grupės“ vadovybė taip pat apmaudauja dėl nesusikalbėjimo tarp ESO ir VERT. ESO reguliuotojo sprendimą gali ir, tikėtina, skųs teismui. Visgi, bendrovei kitąmet turbūt teks grąžinti kažkiek tirtu laikotarpiu nenusipelnytų pinigų vartotojams. Kiek – dar nežinia. Tai mums reiškia kiek mažesnį tarifą, o bendrovei – mažesnes pajamas.
Neastravo elektra
Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai (PSO), „Augstsprieguma Tikls“ ir „Elering“, penktadienį viešai konsultacijai pateikė naujas Baltijos šalių elektros tinklų valdymo taisykles. Jų prireikė, nes Lietuva po Astravo AE paleidimo užkirs prekybą elektros linijomis su Baltarusija. Ši linija šiuo metu yra vienintelis kontinentinės Rusijos elektros prekybinis kelias į Baltijos šalis. Latviai nusprendė atverti savo sienas po to, kai lietuviai ją užvers. Tikimasi tuo pat metu rusiškos elektros importą apmokestinti.
„Litgrid“ taip pat pateikė savo pasiūlymą, tačiau jo viešai nedetalizavo. Visgi, sugretinus jos viešą pranešimą su kaimynių pasiūlymu, daug variantų nelieka. „Litgrid“ savo pastabose kaimynėms primena, kad latviai turi tik vieną liniją su Rusija. Jos gedimo atveju kažkas kitas, ne latviai, turi užtikrinti, kad pirkėjai gautų savo elektrą, t. y. įvykdyti vieną iš PSO funkcijų.
Kaip rodo viešai pateikti dokumentai, estai ketina ir toliau per savo sieną drausti prekybą rusiška elektra. Tikimasi, kad avariniu atveju bus prekiaujama per Lietuvą. Tačiau „Litgrid“ negali prisiimti Lietuvos įstatymus pažeidžiančių įsipareigojimų. Tad, ko gero, lietuviai siūlo estams įsipareigoti importuoti rusišką elektrą latvių avarijos atveju. O šis klausimas Taline yra jautrus politiškai. Ne veltui „Litgrid“ tuo pačiu kreipėsi į Briuselį arbitražo.
Dėl Astravo elektros. Baltarusiškos elektros importo draudimas yra ekonominio spaudimo priemonė. Ja siekiama neleisti baltarusiams užsidirbti iš elektros eksporto į Europą, kaip jie uždirba iš naftos produktų eksporto. Tai, kad elektra keliaus per Rusiją ir bus papildomai apmokestinta ties Latvijos siena, iš pažiūros tenkina šią sąlygą, bent jau iš dalies.
Penkių revoliucija
Vilniaus miesto savivaldybė penktadienį miestiečiams pristatė 5 naujus elektrinius autobusus. Jie sukiosis miesto centre, važinės 89 maršrutu. Nedideli turkiški „Karsan Jest Electric“ elektrobusai tapo pirmuoju tokio tipo funkcionuojančiu viešuoju transportu Lietuvoje. Sostinei ant kulnų mina Tauragė, Klaipėda – pastarojoje tikimasi matyti lietuviškus elektrinius autobusus „Dancer“. Elektrinius autobusus pirkti nori Druskininkai ir Lazdijai.
Iš naujo pirkinio sostinė tikisi 150 km nuvažiuoto atstumo vienu įkrovimu ir 270–280 km, nuvažiuotų per dieną pagal tvarkaraštį. Pasikrovimui kartą per dieną jiems bus skirtos dvi mieste jau įrengtos stotelės. Autobusų parkui nupirktos penkios 88kW galios įkrovimo stotelės. Viena stotelė kainavo 40.000 Eur, vienas autobusas – 240.000 Eur, tad visa investicija siekia 1,5 mln. Eur.
Miesto savivaldybės komunikacija pristatymą pavadino „ekologiška viešojo transporto revoliucija“. Tačiau autobusus įsigijęs Vilniaus viešasis transportas neturi konkrečių tolesnės elektrobusų parko plėtros planų. Ji yra pasirašiusi sutartį pirkti 50 dujomis varomų triašių autobusų, o kitas etapas bus hibridiniai, dyzelinu ir elektra varomi autobusai. Svarstoma ateityje pirkti troleibusus su autonomine rida.
Kiti dalykai
Praėjusį savaitgalį, manoma, Iranas, susprogdino dalį Saudo Arabijos naftos gavybos ir perdirbimo įrengimų. Karas kol kas nekilo. Tačiau pirmadienį, kaip tikėtasi, naftos kainą šoko į viršų. Nuo 60 USD už „Brent“ rūšies barelį penktadienį iki 69 USD/bbl pirmadienį. Visgi, šalies energetikos ministrui pavyko apraminti rinkas savaitės pradžioje pažadėjus iki lapkričio pabaigos atkurti naftos tiekimo pajėgumus. JAV davė leidimą, jei ką, naudoti naftos rezervus. Tad savaitė baigėsi ties visai vidutiniais 65 USD/bbl. Nevaldomas naftos kainų augimas, tikėtina, gąsdina Rijadą. Užsitęsę brangios naftos laikotarpiai į rinką iš laboratorijų paleidžia naujų energetikos technologijų. Šiuo metu visas būrys laukia ant slenksčio.
https://www.vz.lt/rinkos/2019/09/18/naftos-brangimas-issisemia
https://www.vz.lt/rinkos/2019/09/16/karsta-diena-naftos-rinkai-pasaulis-aptarinejaataku-pasekmes
Europos Komisija patvirtino naują „Independence“ finansavimo schemą, t. y. leido su valstybės garantija iki 2044 m. refinansuoti terminalo nuomos sutartį. Tai leis sumažinti kasmetinius terminalo mokesčius (pratęsus mokėjimų laikotarpį), taip paverčiant dujas vartojančią pramonę konkurencingesne. Tai ir žingsnis link SkGD importo terminalo įsigijimo 2024 m. Būta šiek tiek nerimo, ar Briuselis leis taikyti naują, bene penktąjį, terminalo išlaikymo modelį. Pagrindinė naudos gavėja, „Achema“, vasarą netikėtai paprieštaravo tam, kaip „Independence“ buvo atskirtas nuo jį valdančios „Klaipėdos naftos“.
Rinkos reguliuotojas pritarė ESO planui elektros vartotojams diegti elektros skaitiklius. Tai bendrovė vadina pirmuoju etapu, kuris bus vykdomas 2020-2023 m. Išmanius elektros skaitiklius gaus 54% buitinių ir visi komerciniai elektros vartotojai. Skaitikliai bus diegiami tik gyventojams, suvartojantiems daugiau nei 1 MWh elektros per metus. Tikimasi, kad vidutiniškai dabartinėmis kainomis jie sutaupys po 8,5 Eur per metus. Visa tai ESO kainuos 147 mln. Eur ir galiausiai atneš XXI a. į elektros skirstymo tinklą. Na, bent jau į dalį.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/09/19/eso-uz-147-mln-eur-diegs-ismaniuosius-skaitiklius
Šildymas šio sezono pradžioje kainuos 13% pigiau, nei pernai. Prognozuojama, kad spalį Lietuvoje šilumos kilovatvalandė vidutiniškai kainuos 4,29 ct, palyginti su 4,94 ct pernai spalį. Geros naujienos, tačiau nenustebino. Šiemet biokuras ir dujos atitinkamai ketvirčiu ir trečdaliu pigesnės, nei pernai. Vilniuje spalį už kWh šilumos gyventojai mokės 4,27 ct, Kaune – 4,15 ct, Klaipėdoje – 4,45 ct. Daugiausia, 8,84 ct, mokės biržiškiai, mažiausiai – Utenos gyventojai, 3,8 ct.
P. S.: apžvalgą į el. paštą, RSS formatu ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Pasidalinkite šia nuoroda su tais, kam energetikos apžvalgos taip pat gali pasirodyti įdomios.
P. P. S.: apžvalgos pasiekiamos ir socialiniuose tinkluose, dalinkitės į sveikatą:
https://www.facebook.com/nnavakas/posts/2219610164815535 (FB)