#EnergyDigest (39/19): energetika popieriuje

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(39 sav., 2019)

  • Iš geresnių naujienų, „Ionity“ pradeda įrenginėti elektromobilių krovimo stoteles, prezidentūra ruošiasi muštynėms dėl baltarusiškos elektros importo Briuselyje.

  • Iš tokių vidutinių – valdančioji partija piktinasi, kodėl negaminame elektros ir paraleliai siekia uždrausti amerikiečių investicijas į elektrinę, iš GIPL konkurso pašalinti baltarusiai Lietuvai pateikė 10 mln. Eur pretenziją.

  • Be to, prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Niujorke vyko Klimato viršūnių susitikimas, susitiko mūsų ir baltarusių užsienio reikalų ministrai, Energetikos ministerija Vyriausybei pažėrė įdomių pasiūlymų.

Štai papunkčiui.

Klimato susitikimas

Šią savaitę Niujorke vyko Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Ta proga generalinis sekretorius Antonio Guterresas ten pat sušaukė šalių vadovus į Klimato viršūnių susitikimą. Čia atvykusieji turėjo pristatyti priemonių planus kovai su klimato kaita. Tai yra pagrindinis pokyčius energetikoje stumiantis variklis. Pristatyti planai yra indikatorius, kaip sparčiai judama žalios energijos kryptimi visame pasaulyje. Proveržio nesitikėta ir nesulaukta, tačiau pasižadėjimų daug.

12 šalių pasižadėjo pereiti prie netaršios ekonomikos iki 2050, tarp jų ir Vokietija. Ji dar prieš susitikimą patvirtino naują klimato kaitos programą. Pastaroji šaliai iki 2023 m. kainuos 54 mlrd. Eur. Niujorke kartu su keliomis kitomis šalimis ji taip pat pažadėjo didinti savo indėlį į Klimato kaitos fondą. Dar 12 šalių pasakė prie jo prisidėsiančios. Tai fondas, skirtas padėti besivystančioms ekonomikoms dorotis su klimato kaitos padariniais ir pereiti prie netaršios ekonomikos.

Įvairiausius pažadus išdalino 130 bankų, 2,3 trln USD vertės privačių bendrovių, 2 trln. USD vertės investicijas valdančių fondų. Dalis pristatytų planų jau buvo priimti ar aptarti anksčiau. Pavyzdžiui, ES paskelbė 25% biudžeto skirsianti kovai su klimato kaita. Kita dalis, tikėtina, nebus įgyvendinti. Rusija, pavyzdžiui, pažadėjo ratifikuoti Paryžiaus klimato kaitos susitarimą.

Susitikime dalyvavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pažado tapti netaršia ekonomika amžiaus viduryje nedavė, tačiau pasaulio lyderiams pristatė mūsų pasiekimus centrinio šildymo srityje pereinant prie biokuro ir įkuriant biokuro biržą „Baltpool“. Dėl ko labai džiaugėsi „Baltpool“.

https://www.un.org/en/climatechange/assets/pdf/CAS_closing_release.pdf

https://www.vz.lt/pramone/2019/09/24/50-mlrd-eur-klimato-paketa-priemusi-vokietija-svarsto-ar-uzteks-pinigu

https://www.vz.lt/pramone/2019/09/20/radikalus-projektai-del-kilmato-kaitos-ka-rems-ir-apmokestins-vokieciai

Valstiečiai ir elektros gamyba

Šią savaitę Virgilijus Poderys, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, susikvietė energetikus pasiaiškinti, kodėl Lietuvoje negaminame elektros. Kai kuriomis valandomis ketvirtadienį Lietuvoje didmeninė elektros kaina siekė 200 Eur/MWh, dujų kaina – apie 13 Eur/MWh. Tačiau kiek daugiau nei 375 mln. Eur kainavęs Elektrėnų Kombinuoto ciklo blokas (KCB) negamina elektros. Atsakymas į šį  klausimą sudėtingas. Jis susijęs su funkcijomis, kurias KCB turėjo atlikti ir kurias atlieka dabar. Taip pat su „Independence“ išlaikymo modeliu, kuris sukurtas kaip įmanoma lengvinti mokestinę naštą „Achemai“. Nenuostabu, kad po diskusijų iki galo klausimo neišsiaiškinę posėdžio dalyviai išsiskirstė.

Pagal planą KCB turėjo veikti tandemu su Visagino AE. Tačiau kai KCB pradėjo veikti, AE projektas jau buvo miręs. Komerciniu būdu elektrinė negalėjo gaminti elektros nuo pat veiklos pradžios. Tad bandyta ją išlaikyti mokesčių mokėtojų pinigais. Dėl su ES nesuderintų subsidijų Lietuva, tikėtina, gaus baudą iš Briuselio.

Kad tai nepasikartotų, Energetikos ministerija formuluoja taisykles, kurios nekraipytų rinkos, bet leistų pasistatyti elektros gamybos Lietuvoje. Tai vadinama „pajėgumų mechanizmu“. Jį apibrėžiančius Elektros energetikos įstatymo pakeitimus šią savaitę ministerija pateikė viešam derinimui.

Kita ranka šią savaitę LVŽS frakcija Seime ėmėsi drausti CO2 saugojimą Lietuvoje. Tai užkirs kelią galimai amerikiečių investicijai į dujinę elektrinę su išmetamo CO2 sugavimu ir saugojimu Vakarų Lietuvoje. Pastaroji būtų didelis dabartinės energetikos sistemos pastiprinimas. Ramūnas Karbauskis, Kęstutis Bacvinka ir Agnė Širinskienė šią savaitę registravo Žemės gelmių įstatymo pataisas, kurias ketinama svarstyti rudens sesijoje. Tai antras bandymas užkirsti kelią elektrinei. Vasarą tai nesėkmingai bandė padaryti Linas Balsys su Artūro Skardžiaus pagalba.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/absurdas-lietuva-pasistate-sgd-terminala-taciau-modernus-vilkikai-dujomis-pildomi-lenkijoje-667-1148572

http://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/patikimam-elektros-energetikos-sistemos-darbui-uztikrinti-ilgalaikis-pajegumu-mechanizmas

https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=268034&p6=22

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/06/21/chevron-isvarymas-2-pries-jav-investicijas-stoja-pazistami-veidai

Neklimato susitikimas

Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos užkulisiuose susitiko Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai. BNS pranešė, kad ministrai aptarė galimybes per Klaipėdą importuoti naftą Baltarusijos perdirbimo gamykloms, kitas bendradarbiavimo galimybes. Santykių su Baltarusija atšildymas yra naujojo prezidento programos dalis. Tačiau tai sunku padaryti, kai didžiausias kliuvinys yra Astravo AE. Dėl jos mūsų pozicija nesikeičia, dievagojasi mūsų diplomatai.

Taip pat tai yra bandymas ištiesti Baltarusijai ranką tuo metu, kai ji pergyvena sudėtingą santykių su Maskva laikotarpį. Minskas siekia kompensacijos už naują mokestinį Rusijos naftos eksporto režimą. Taip pat gauti žalos, kurią padarę rusų naftotiekiais paleista užteršta nafta, atlyginimą. Rusija siekia įgyvendinti praėjusio amžiaus pabaigoje pasirašytą šalių susijungimo sutartį.

Pernai lapkritį Dmitrijus Medvedevas, Rusijos premjeras, išsakė Kremliaus siekius. Jie iš esmės reiškia Baltarusijos tapimą Rusijos Federacijos dalimi. Aliaksandras Lukašenka nuo to laiko siekė ir derėtis su Maskva, ir ieškoti užtarėjų JAV, ES, Baltijos šalyse.

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/l-linkevicius-siulo-minskui-lietuvos-parama-diversifikuojant-energetikos-istekliu-importa-56-1207930

https://www.vz.lt/energetika/2018/12/28/kodel-baltarusiai-is-maskvos-nori-kompensacijos-uz-nafta

Kiti dalykai

Prezidentūra paskelbė ruošianti įstatymo pakeitimus, leisiančius naikinti prekybos licencijas bendrovėms, kurios į Lietuvą importuotų elektros energiją iš Astravo AE. Jas Seimui planuojama pateikti „artimiausiu metu“. Veiksmų imtasi dėl baltarusiškos ir rusiškos elektros importo besiginčijant su Latvija ir Estija. Šiuo metu įstatymu numatyta po branduolinės jėgainės įjungimo užkirsti kelią baltarusiškai elektrai į Lietuvą. Tačiau Baltijos sesių ginčas, tikėtina, nusikels į Briuselį. O čia Lietuva rizikuoja netekti šio įstatymo, jei jis liks suformuluotas taip, kaip dabar.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/09/26/lietuvoje-uzkertant-kelia-astravo-elektrai-norima-riboti-prekybos-licencijas

Baltarusijos bendrovė „Beltruboprovodstroj“ Lietuvai pateikė 10,215 mln. Eur pretenziją dėl galimų investuotojo teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo. Baltarusiai dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties GIPL statybos konkurse kartu su Kauno bendrove KRS. Iš konkurso konsorciumas buvo pašalintas dėl baltarusių grėsmės nacionaliniam saugumui. Ministerija pretenziją vertins gavusi Vyriausybės įgaliojimą tai daryti. Tai turėtų įvykti trečiadienį. BNS teigia, kad, jų žiniomis, ginčo pusėms dar yra galimybė susitarti taikiai.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/09/27/is-gipl-konkurso-pasalinta-baltarusijos-bendrove-lietuvai-pateike-10-mln-eur-pretenzija

Energetikos ministerija šią savaitę Vyriausybei svarstyti pateikė tris įstatymų projektus. Siūloma kaupti lėšas branduolinių atliekų saugyklai, kuri turėtų būti pradėta statyti apie amžiaus vidurį. Fondas būtų kaupiamas iš dalies valstybės valdomų bendrovių pelno. Ministerija taip pat pasiūlė įteisinti inovacijų smėliadėžę – palengvintas sąlygas energetikos inovacijoms. Trečias pasiūlymas – įteisinti energetikos bendrijas. Tai būtų juridinio asmens forma, kuri negalėtų uždirbti pelno, turėtų priklausyti fiziniams asmenims ir galėtų apsirūpinti ir pardavinėti elektrą.

http://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/vyriausybei-svarstyti-pateiktas-atsinaujinancios-energetikos-bendriju-modelis

http://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/kuriama-bandomoji-reguliacine-aplinka-energetikos-inovacijoms

http://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/ilgaamziu-radioaktyviu-atlieku-tvarkymui-ilgalaikis-ir-tvarus-sprendimas

„Ionity“ yra automobilių gigantų „BMW Group“, „Daimler AG“, „Ford Motor Co.“, „Volkswagen Group“ ir „Porsche AG“ kuriamas galingų elektromobilių krovos stotelių tinklas visoje Europoje. Jo bendrovė Lietuvoje paskelbė pradedanti plėtrą. Įrengti stoteles pernai Lietuvoje įkurtai bendrovei padės inžinerijos bendrovė „Gatas“. Lietuvoje suplanuotos trys stotelės, dar trys – Latvijoje ir Estijoje. Pirmosios stotelės Lietuvoje bus įrengtos jau šį rudenį, tačiau jų įjungimo į tinklą reikės luktelėti „bent pusmetį“.

https://www.vz.lt/laisvalaikis/automobiliai/2019/09/27/ionity-elektromobiliu-stoteliu-tinklas-pradeda-pletra-lietuvoje

P. S.: apžvalgą į el. paštą, RSS formatu ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:

https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata

Pasidalinkite šia nuoroda su tais, kam energetikos apžvalgos taip pat gali pasirodyti įdomios.

P. P. S.: apžvalgos pasiekiamos ir socialiniuose tinkluose, dalinkitės į sveikatą:

https://www.facebook.com/nnavakas/posts/2235986849844533 (FB)

https://www.linkedin.com/pulse/energydigest-3919-energetika-popieriuje-naglis-navakas (LIN)