#EnergyDigest (37/19): dujos ir vėjas

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(37 sav., 2019)

  • Iš geresnių naujienų, terminalo statybos finansavimas kol kas laikomas legaliu, paskelbtas žaliosios energijos konkursų grafikas, gausėja vėjo parkus statančiųjų būrys.

  • Iš tokių vidutinių – pasipiktinimą vėl kelia rusiškos SkGD Klaipėdos terminale, įtampa tarp Irano ir Saudo Arabijos išsiveržė išpuoliais.

  • Be to, „Gazprom“ nepavyko apginti savo privilegijų Vokietijos dujų tinkle, „MT Group“ sėkmingai pristabdė dujotiekio su Lenkija statybą.

Štai papunkčiui.

Privatus verslas

Klaipėdos SkGD terminale vasaros šventės nesibaigia. Terminalą valdanti „Klaipėdos nafta“ paskelbė, kad per rugpjūtį „Independence“ į Lietuvos dujų sistemą patiekę 1,4 karto daugiau dujų, nei reikėjo visai šaliai ir maždaug 2,4 karto daugiau, nei pernai rugpjūtį. Tikimasi intensyviai terminalu naudotis ir likusius metus. Rugsėjį tikimasi sulaukti 6 dujovežių – trijų mažų ir trijų įprastų. Tarp jų – dar uoste nematytas laivas „Stena Clear Sky“.

Netrukus „Bloomberg“ pranešė, kad, remiantis jų laivų eismo duomenimis, „Stena“ atgabens krovinį iš Jamalo pusiasalio. Tai yra, Rusijos SkGD tiekėjos „Novatek“ krovinį. Iki šiol bendrovė po mažą dujų krovinį tiesiogiai ar netiesiogiai yra pardavusi „Ignitis“ ir „Eesti Energia“, o nuolat jais aprūpino „Achemą“. BNS duomenimis, didysis krovinys taip pat skirtas jai.

„Bloomberg“ kiek nusikalbėjo rašydami apie tai, kam Lietuvos dujų terminalas buvo įrengtas. O BNS pareikalavo KN pasiaiškinti. Veltui.

„Achema“ yra privati bendrovė, ji gamtines dujas perka iš ko nori. „Klaipėdos nafta“ yra infrastruktūros operatorius. Jos darbas nėra nurodinėti, ką iš kur kas turi pirkti. Ji suteikia paslaugą tiems, kas nori per Klaipėdą importuoti dujas. Nepaisant to, kad vienas bendrovės akcininkas yra glaudžiai susijęs su Vladimro Putino aplinka, „Novatek“ dujų tiekimo veikla nėra teisiškai apribota. Bent jau kol kas.

Na, o vienodos sąlygos visiems yra tai, ką šiuolaikinis infrastruktūros operatorius privalo pasiūlyti rinkai. Su terminalu atsiradusį energijos šaltinių pasirinkimą išnaudoti geriau ne atsirinkinėjant molekules, o ignoruojant jų kilmę. Tai, kad „Achema“ ir „Novatek“ prisidės prie terminalo užimtumo ir išlaikymo, turėtų tik džiuginti.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/09/13/klaipedos-nafta-svarbu-ne-duju-kilme-o-ju-kaina

https://www.bloomberg.com/news/articles/2019-09-12/lng-hub-built-to-ease-energy-link-to-russia-gets-siberian-cargo

https://www.kn.lt/naujienos/naujienos/rugpjuti-klaipedos-sgd-terminale-isdujinta-14-karto-daugiau-duju-nei-suvartojama-visoje-salyje/3133

„Gazprom“ vargai

Šią savaitę Europos Teisingumo Teismas patenkino Lenkijos skundą dėl Vokietijos sprendimo leisti „Gazprom“ naudotis dujotiekiu OPAL išskirtinėmis sąlygomis. Tai – žemyninė pirmojo „Nord Stream“ dujotiekio dalis, gabenanti rusiškas dujas nuo Vokietijos pakrantės iki Čekijos sienos. Ja dujas tiekia vienintelė Rusija, tačiau pagal ES taisykles, pusė jo turi būti palikta laisva kitiems rinkos dalyviams, jei to prireiktų.

2016 m. Vokietija patenkino „Gazprom“ prašymą naudotis, su tam tikromis sąlygomis, ne 50%, o 80% dujotiekio. Tai reiškia, didesniu pajėgumu gali būti išnaudojamas ir pats „Nord Stream“. Lenkija tokį sprendimą apskundė teismui, vėliau prie šio skundo prisijungė Lietuvos ir Ukrainos vyriausybės. Šią savaitę buvo paskelbtas teismo sprendimas, kuriuo Vokietijos veiksmas pripažintas neteisėtu. Tai reiškia, kad „Gazprom“ gebėjimas patiekti dujas išvengiant Lenkijos ir Ukrainos, sumenks.

Abu šiaurės srauto dujotiekiai turi geopolitinį tikslą. Nedraugiškas Vidurio ir Rytų Europos šalis palikti be dujų tranzito, o tai yra, didesnėje Kremliaus malonėje derantis dėl dujų kontraktų. Viešai jį tiek „Gazprom“, tiek vokiečiai, stengiasi ignoruoti. Tačiau jo neignoruoja nei Vašingtonas, nei Briuselis. Pastarasis ruošiasi trišalėms deryboms dėl dujų tranzito per Ukrainą. Europa siekia, kad tarp „Gazprom“ ir „Naftogaz“ būtų pasirašyta ilgalaikė sutartis. Rusija turėtų įsipareigoti tranzitu tiekti tam tikrą kiekį dujų ateinančius 10 metų. Rusija tikisi išsisukti trumpa sutartimi ir nuolaida dujų kainai.

Vašingtone iš vasaros atostogų grįžtantis Kongresas darbotvarkėje turi du įstatymų projektus dėl sankcijų bendrovėms, padedančioms statyti „Nord Stream 2“. Kol kas nežinia, ar kuris nors įstatymas bus priimtas. Taip pat iki galo neaišku, kaip atrodytų jo įgyvendinimas. JAV bendrovių veiksmus toliau vadina „potencialiai sankcionuotinais“ ir šią grėsmę, ko gero, išlaikys iki tol, kol bus išspręstas Rusijos ir Ukrainos dujų tranzito klausimas.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/09/10/lenkija-laimejo-byla-pries-ek-del-nuolaidziavimo-gazprom-vokietijoje

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/09/10/derybu-del-ukrainos-duju-tranzito-isvakarese-vasingtonas-aptarines-sankcijas

Sukrėtimas Karalystėje

Šį savaitgalį Iranui simpatizuojančių husių sukilėliai bepilotėmis skraidyklėmis apšaudė didžiausią Saudo Arabijos Abkaiko naftos perdirbimo gamyklą ir Churaiso naftos telkinius. Šalies valstybinė žiniasklaida pranešė, kad gaisrai buvo sparčiai suvaldyti. Tačiau prireikė šiek tiek laiko, kol paaiškėjo patirta žala. Saudo Arabija skelbia, kad dėl išpuolio ji bus priversta stabdyti pusę savo arba 5% pasaulio naftos gavybos pajėgumų.

Didesnės meilės tarp aršiai konkuruojančių Irano ir Saudo Arabijos režimų šis išpuolis tikrai neįkvėps. Poveikį naftos kainai pamatysime tik pirmadienį, prasidėjus naujai naftos prekybos darbo savaitei. Tikėtina, kad žinios apie sumažėjusią gavybą išaugins naftos kainą. Rijadas tame gali įžvelgti ir šviesiąją pusę.

Dar savaitės pradžioje „Saudi Aramco“ vadovas Aminas Nasseras, pranešė, kad bendrovės viešas akcijų siūlymas (IPO) įvyks jau „artimiausiu metu“. Apie tokį sprendimą svarstoma jau ilgai, jis turi tapti naujos šalies strategijos „Vision 2030“ finansiniu pamatu. Mahommadas Bin Salmanas, Saudo Arabijos princas, tikisi, kad 5% bendrovė būtų įvertinta 2 trln. USD, tačiau tam pastaruoju metu koją kiša žemos naftos kainos. Įvykęs incidentas padėtį galėtų pakoreguoti, bent jau šiuo atžvilgiu, į gera.

https://www.vz.lt/rinkos/2019/09/15/saudo-arabija-po-ataku-neteko-puse-naftos-gavybos-pajegumu

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/09/14/saudo-arabijoje-apsaudyti-du-dideli-naftos-pramones-objektai

https://www.vz.lt/rinkos/2019/09/10/saudi-aramco-ipo-zadama-surengti-artimiausiu-metu

Kiti dalykai

ES Bendrasis Teismas šią savaitę patvirtino, kad 2013 m. Klaipėdos dujų importo terminalui valstybės skirta piniginė parama yra teisėta. Išaiškinimo prireikė, nes terminalo finansavimo modelį neteisėtu mano esant „Achemos grupė“. Ji yra smulkioji terminalo akcininkė, viena didžiausių jo naudotojų ir bene didžiausia terminalo naudos gavėja. Priimtas sprendimas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Tai koncernas ir ruošiasi daryti – „Achema“ Bendrojo Teismo nutartį vadina politiniu sprendimu, kuriame teisinių argumentų mažai. ESTT šiuo metu nagrinėja dar du „Achemos“ skundus.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/09/12/achema-es-teisme-pralaimejo-ginca-del-valstybes-pagalbos-sgd-terminalui

„MT Group“ pristabdė dujų jungties su Lenkija statybą. Jos skundais šią savaitę dar kartą neliko įtikinti teismai. Tačiau sutarties pasirašymą su „Alvoros“ ir „Šiaulių dujotiekio statybos“ konsorciumu sustabdė Vyriausioji pirkimų tarnyba. Ji per 20 darbo dienų arba anksčiau ketina pateikti savo išvadas. „MT Group“ taip pat kreipėsi į institucijas, atsakingas už ES lėšų skyrimą projektui. Bendrovė konkurso pažeidimus vadina grubiais, „Amber Grid“ atkerta konkursą rengusi itin atidžiai.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/09/10/vpt-stabdo-beveik-100-mln-eur-vertes-dujotiekio-i-lenkija-statybos-konkursa

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/09/11/mt-group-teisme-vel-nepavyko-laikinai-sustabdyti-gipl-rangovo-konkurso

Energetikos ministerija šią savaitę paskelbė žaliosios energijos aukcionų grafiką. Jie bus rengiami ateinančius trejus metus, kasmet. Kiekvieną kartą bus išdalinama parama 0,7 TWh elektros energijos gamybai. Sudarytas grafikas, tikimasi, leis 2025 m. sumažinti elektros importą apie 30%. Tokiu atveju 38% visos šalyje suvartojamos elektros bus pagaminama žaliai. Palyginti, šią savaitę, vyraujant palankioms sąlygoms vietinei gamybai, Lietuva pasigamino 35% reikalingos elektros. Latvija ir Estija savo jėgomis patenkino 105% ir 84% savo elektros poreikių.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/09/09/kasmet--po-viena-zaliosios-energetikos-aukciona

http://www.litgrid.eu/index.php/naujienos-ir-ivykiai/naujienos/kainu-stabiluma-baltijos-salyse-uztikrino-vejo-generacija/11027

Dar trys bendrovės planuoja statyti vėjo parkus. Tai „Žvirgždaičių energija“, „Potentia industriae“ ir „Windlit“. Jos suplanavusios atitinkamai 144 MW galios parką Šakių rajone, 50 MW parką Jonavos rajone ir 108 MW parką Kelmės rajone. BNS skaičiuoja, kad naujus vėjo parkus taip pat planuoja statyti „New energy group“ valdomos įmonės „Telšių vėjo parkas“ bei „Kelmės vėjo energija“ (148 bei 53 MW), taip pat Danijos „European Energy“ (500 MW). Gausius vėjo parkų portfelius turi ir regiono valstybinės bendrovės – „Ignitis“, „Eesti Energia“.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/09/13/dar-trys-bendroves-planuoja-naujus-vejo-parkus

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/09/09/ignitis-grupe-dalyvaus-technologiskai-neutraliame-aukcione


P. S.: apžvalgą į el. paštą, RSS formatu ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:

https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata

Pasidalinkite šia nuoroda su tais, kam energetikos apžvalgos taip pat gali pasirodyti įdomios.

P. P. S.: apžvalgos pasiekiamos ir socialiniuose tinkluose, dalinkitės į sveikatą:

https://www.facebook.com/nnavakas/posts/2209280452515173 (FB)

https://www.linkedin.com/pulse/energydigest-3719-dujos-ir-v%25C4%2597jas-naglis-navakas (LIN)