Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(31 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, ruošiamos naujos galimybės saulės jėgainėms įsirengti, „Klaipėdos nafta“ siekia dalyvauti dujų terminalo projekte Kipre, Baltijos šalimis susidomėjo čekų energetikos milžinė.
Iš tokių vidutinių – vis nepajuda geležinkelių elektrifikacijos projektas.
Be to, reguliuotojas parengė žaliosios energetikos konkursų tvarką, vėjininkai jam toliau ruošia projektus, saulės jėgainių vystytojai toliau investuoja Lenkijoje.
Štai papunkčiui.
Pirk elektrinę
Lietuvoje prieš metus sau elektrą iš saulės gaminosi 216 žaliosios energetikos entuziastų. Šiemet liepos 1 d. tokių gaminančių vartotojų buvo jau 1.964. Gyventojai įsirengti saulės elektrines skatinami skiriant paramą ir mažinant biurokratijos kiekį. Tai vyksta ir toliau – ministerija žada tris kartus daugiau paramos, mažiau popierizmo galingesnėms elektrinėms. Visgi, ministerija išsikėlė tikslą kitų metų pabaigoje pasiekti 34.000 gaminančių vartotojų, o iki jo dabartinis augimas netempia.
Skaičius, tikimasi, pagerins nuotolinės jėgainės. Tai yra nuo spalio 1 d. atsirasianti galimybė savo bute vartoti elektrą, pasigamintą kitur. Pavyzdžiui, saulės modulyje ant sodo namelio stogo. Numatoma ir galimybė užuot stačius nuosavus saulės modulius, išsinuomoti gabaliuką didelės naujai pastatytos saulės elektrinės. Išnuomoto gabalėlio pagaminta elektra būtų atskaitoma iš namuose suvartotos elektros.
„Lietuvos energija“ tam kuria nuo spalio 1 d. įjungsiamą platformą, kurioje visi norintys galės patogiai išsinuomoti elektrinės gabaliuką. Bei pasiūlyti savo naujai statomą elektrinę nuomai gabalais. Tikimasi, kad per dvejus metus tokiu būdu atsiras dar bent 8.000 gaminančių vartotojų.
Visgi, dar, regis, neišspręstas liko kainodaros klausimas. Ir čia viskas šiek tiek girgžda. Norint pritraukti kritinę vartotojų masę, gali neužtekti tiesiog patogiai pasiūlyti žadamą nuomos paslaugą. Reikia ir finansinės paskatos. Ar bent jau nebausti vartotojo už tai, kad jis yra žalias. Nuomotis saulės elektrinę negali būti brangiau, nei tiesiog pirkti elektrą.
Platformą kurianti LE yra iš esmės vienintelė Lietuvoje elektros tiekėja gyventojams. Pritraukdama gyventojus į platformą bendrovė iki šiol gautas pajamas perleis saulės elektrinės nuomotojams. O čia pradeda kirstis Energetikos ministerijos ir LE valdančios Finansų ministerijos interesai. Pirmoji nori pasiekti 34.000 gaminančių vartotojų, o antroji, tradiciškai, nori dividendų iš LE.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/08/01/naujas-aljansas-skatins-vartotojus-gaminti-elektra
Geležinkelio elektrifikacija
„Lietuvos geležinkeliai“ niekaip nepradeda geležinkelio vėžės Kaišiadorys-Klaipėda elektrifikacijos. Anot bendrovės, viešasis pirkimas yra „finalinėje stadijoje“. Tačiau konkurso dalyviai naujienų agentūrai BNS skundžiasi pateiktos sutarties sąlygomis. Pirkimo terminas, su pasistumdymais teismuose, po gabaliuką pratęsinėjamas jau nuo pernai vasario. Projekto pabaigos data vietoje anksčiau skelbtų 2022 m. virto 2023 m.
Tai yra didžiausias elektrifikacijos projektas LG istorijoje. 377 km linijos elektrifikavimas kainuos 250-350 mln. Eur, dalį sumos tikimasi gauti iš ES fondų. Pabaigus projektą, elektriniai traukiniai galės važiuoti nuo Baltarusijos sienos iki uostamiesčio. Šia linija pervežama daugiau kaip trys ketvirtadaliai krovinių ir du trečdaliai keleivių.
LG skaičiuoja, kad po elektrifikavimo metines išlaidas energijai sumažins 10 mln. Eur, dar 5 mln. Eur bus sutaupyti lokomotyvų eksploatacijai. 2017 m. visi LG dyzeliniai traukiniai išmetė apie 180.000 t CO2, tai yra 3% visos transporto sektoriaus taršos. Sutaupyta tarša ilgainiui taip pat virs neišleistais pinigais.
Visgi, norint pasiekti visų šių naudų reikia sėkmingai užbaigti pirkimo konkursą.
Kipro projektas
AB „Klaipėdos nafta“ pateikė paraišką dalyvauti suskystintų gamtinių dujų terminalo konkurse Kipre. Šios šalies valstybinė dujų bendrovė DEFA ketina už 500 mln. Eur įsirengti FSRU („Independence“ tipo) terminalą ir nutiesti dujotiekį iki didžiausios šalyje Vasilikos elektrinės. Pastaroji yra palaipsniui pervedama nuo mazuto prie gamtinių dujų. Kol dujų importo terminalo šalis neturi, elektrinė kūrenama mazutu ir dyzeliu.
Konkurse KN dalyvauja su dviem Pietų Korėjos ir dviem japonų bendrovėmis. Korėjiečių „Posco E&C“ ir „Samsung C&T“ yra statybų ir inžinerijos bendrovės. Japonų „Mitsui O.S.K. Lines“ yra laivybos bendrovė, valdanti ir dujų tanklaivius. „Osaka Gas“ yra viena didžiausių Japonijos dujų prekeivių ir tiekėjų. Koncernui laimėjus konkursą KN 20 m. teiktų terminalo operatoriaus paslaugas. Konkurso laimėtojai turėtų paaiškėti dar šiemet.
KN iki 2030 m. nori investuoti bent į 5 plūduriuojančius terminalus ir tapti 5-7 terminalų operatore. Tai ją paverstų didžiausia dujų terminalų operatore pasaulyje. Kipro projektas yra antras projektas užsienyje, kuriuo KN yra ar buvo susidomėjusi. Pirmasis buvo Kroatijos Krko SkGD terminalo projektas. Į jį buvo žvalgomasi kurį laiką, tačiau jam smarkiai nesiseka. Tiesa, pastaruoju metu ten šis bei tas pajudėjo, o šią savaitę Briuselis patvirtino valstybės paramą šiam projektui.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/07/29/klaipedos-nafta-dalyvauja-kipro-sgd-konkurse
Kiti dalykai
„Reuters“ praneša, kad CEZ, didžiausia Vidurio Europos energetikos bendrovė, per ateinančius kelis mėnesius žengs į Latvijos ir Lietuvos elektros ir dujų rinkas. Tai yra čekiškas „Lietuvos energijos“ ar „Eesti energia“ atitikmuo, tik gerokai didesnis ir turintis daugiau patirties užsienio rinkose. Tiesa, dar neaišku, į kokias tiksliai sritis bendrovė žvalgosi. Kur ji atsiras, konkurencija padidės.
Energetikos rinkos reguliuotojas parengė dokumentus atsinaujinančių išteklių konkursui. Jis bus paskelbtas rugsėjo 2 d., paraiškos bus pradėtos vertinti lapkričio pabaigoje. Kitų metų pradžioje tikimasi žinoti laimėtojus. Tiesa, skundai ir teismai šį terminą tikrai nukels. Konkurso metu bus paskirstyta 0,3 TWh elektros energijos iš atsinaujinančios energetikos išteklių kvota. Jame galės dalyvauti visos žaliosios technologijos – saulė, vėjas, biodujos, biomasė.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/08/02/pasirengta-zaliosios-energetikos-aukcionams
Vėjo bei saulės jėgainių parkus plėtojančios „New energy group“ valdoma bendrovė „Kelmės vėjo energija“ planuoja statyti naują 53 MW galios vėjo jėgainių parką. Nors įmonės vadovas apie tai pranešusiai naujienų agentūrai BNS planų nekomentavo, galime spėti, kad ruošiamasi dalyvauti AEI aukcionuose. „New energy group“ akcijos priklauso Ingai Baronienei ir Dainiui Jurėnui.
„Modus Group“ toliau investuoja Lenkijoje. Grupė iki 2020 metų pradžios planuoja įrengti 41 saulės jėgainės 41 MW galios parką. Bendrovė investuos apie 36 mln. Eur, daugiau nei 27 mln. Eur įmonė pasiskolino iš dviejų neįvardinamų Vakarų Europos paskolų fondų. Likusią sumą jėgainių statybai ji skirs iš savo lėšų. Šiemet Lenkijoje ji jau sėkmingai užbaigė ir iš karto pardavė 49 saulės jėgainių, 45,5 MW galios parką.