Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(30 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, Europa raitojasi rankoves kovai su klimato kaita, dar žingsnį pirmyn žengė dujotiekis su Lenkija.
Iš tokių vidutinių – transporto sektoriaus perspektyvos taršos klausimu atrodo blankiai, automobilių mokestis tik pakutens.
Be to, ukrainiečiai prisijungė prie pasaulinio „atimk iš priešo tanklaivį“ vakarėlio, „Lietuvos energija“ sulaukė malonaus žodžio, lenkai sulaukė rusiškas pakeisiančių JAV dujų.
Štai papunkčiui.
Nauji tikslai
Esu ne kartą minėjęs, kad klimato kaita yra pagrindinė pokyčius energetikos sektoriuje varanti jėga. Europos Parlamento rinkimai, kuriuose sėkmingai pasirodė Europos žaliųjų partijos, parodė, kad klimato klausimai rūpi ir europiečiams. Ursula von der Leyen, naujoji EK vadovė, savo politinės programos viršuje įsirašė kelis su tuo susijusius tikslus.
Prisistatydama Europos Parlamentui ji išreiškė norą, kad Europa 2050 m. taptų „pirmuoju klimatui neutraliu kontinentu“. Šiuo metu šalys yra įsipareigojusios 2030 m. sumažinti taršių dujų išmetimą į atmosferą 40%, palyginti su tuo, koks jis buvo 1990 m. Dabar šis tikslas turėtų augti iki 50-55%.
2050 m. klimato neutraliteto strategiją ES parengė dar pernai lapkritį. Tačiau kaip intensyviai bus siekiama šių tikslų priklauso nuo ES vykdančiosios valdžios. U. von der Leyen žada Europos klimato įstatymą, į kurį būtų įrašytos šios strategijos nuostatos. Įstatymą turėtų priimti ir ES šalių vadovai, ir Europos parlamentas.
O kol tai vyksta, teks prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Baltijos šalis, Suomiją ir Švediją klimato kaita turėtų apdovanoti gausesnėmis liūtimis, sumažėjusiu ledo kiekiu, vandeningesnėmis upėmis ir didesniu hidroenergijos kiekiu. Gausėjančiais miškais ir jų ligomis, didesnėmis žiemos audrų grėsmėmis, žemės ūkio produkcijos gausėjimu, sumažėjusiu energijos poreikiu šildymui ir didesniais turistų srautais vasarą.
Visgi, gauname susipažinti ir su kontinentinei Europai kylančiomis grėsmėmis – sausromis, karščio bangomis ir augančiu energijos poreikiu vėsinimui.
https://ec.europa.eu/clima/policies/strategies/2050_en
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/05/28/europa-isvenge-blogiausio-scenarijaus
KLIMATO PLANAS
Nuo 1990 m. dabartinės ES ekonomika išaugo 60%, tuo metu CO2 išmetimai sumažėjo 22%. Lietuvai, kurios ekonomika per tą patį laikotarpį augo apie 4 kartus, CO2 išmetimus pavyko sumažinti apie 60%. Visgi, didžiausias krytis (40%) įvyko užsilenkus sovietinei pramonei tarp 1991 ir 1992 m. Be šio, didžiausi taršos mažėjimo katalizatoriai buvo 1997 m. Rusijos ir 2008 m. pasaulinė ekonominės krizės, o ne mūsų ekonomikos modernėjimas.
Yra ir gerų žinių. Šiuo ekonominio pakilimo laikotarpiu, nepaisant augančio BVP, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai augo palyginti pamažu. Vyriausybėje neseniai sutarta, kad 2050 m. mūsų ekonomika turėtų tapti neutrali klimatui. Kelios ministerijos ruošia kovos su klimato kaita planą. Gana akivaizdu, kas juo bus sprendžiama.
Didžiausią dalį išmetimų Lietuvoje sudaro transportas (28,2% 2017 m.). Po to rikiuojasi žemės ūkis (21,6%) ir pramonė (17,8%). Energetika išmeta 12,6% šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Už 30% visos šalies taršos atsakingos sritys dalyvauja europinėje aplinkos taršos leidimų schemoje. Ji pastaruoju metu sėkmingai kreipia jos dalyvius švarios energetikos, švarios gamybos kryptimis.
Lietuvoje turime problemą su ATL sistemoje nedalyvaujančiais sektoriais. Jie atsakingi už 70% visos taršos šalyje. Iki 2030 m. šią taršos dalį reikia mažinti 17%, kitaip gausim lazdų iš Briuselio. Dabartinės priemonės duoda tik pusę norimo efekto.
Didžiausias ATL sistemoje nedalyvaujantis sektorius yra didžiausias teršėjas – transportas. Pažymėtina, kad 36% jo taršos sudaro sunkusis transportas. 58% sudaro lengvieji automobiliai. Todėl su jų tarša taip pat reikės kažką daryti.
Automobilių mokestis
Saulius Skvernelis šią savaitę pranešė, kad netolimoje ateityje laukia plačiau taikomas NT mokestis ir taršių automobilių apmokestinimas. Taip elgtis rekomenduoja ir EBPO, ir sunkiai pasiekiami transporto sektoriaus taršos tikslai. Ekonomistai pergyvena, kad mokesčius įvesti sugalvota vėlai. Gali pritrūkti laiko juos tinkamai sukalibruoti. Neįtikina ir šią savaitę į viešąją erdvę paleisti skaičiai.
Svarstoma, kad automobilių taršos mokesčiu apmokestinti turėtų būti daugiau nei 130 g/km CO2 išmetantys naujai perkami automobiliai. Po šiuo skaičiu nepalendantiems automobiliams būtų taikomas 20 Eur metinis taršos mokestis, bei papildomas 0,5 Eur mokestis už kiekvieną ribą viršijusį gramą. Mokestis galėtų būti renkamas techninių apžiūrų metu.
Tokia tarša pasižymi nauji SUV, aukštos klasės ar sportiniai automobiliai. Jų savininkams tokio dydžio mokestis techninės apžiūros metu nepasijaus. Sunku įsivaizduoti, kad tokios išlaidos padarytų didelė įtaką priimant sprendimą ir dėvėtų automobilių pirkėjams. Surenkamų pajamų taip pat nebūtų prūdai. 2018 m. naujai užregistruoti 124.912 potencialūs mokesčio mokėtojai. Toks automobilių taršos mokestis, vadinasi, atneštų papildomus 2,5 mln. Eur pajamų į biudžetą.
Kiti dalykai
Lenkai penktadienį pasveikino pirmą amerikietiškų dujų krovinį, į jų SkGD terminalą atgabentą pagal ilgalaikę tiekimo sutartį. Dujovežis „Oak Spirit“ atgabeno apie 165.000 kub. m JAV dujininkės „Cheniere Energy“ SkGD. Lenkų valstybinės energetikos bendrovė PGNiG pernai su ja sudarė 24 metų trukmės dujų tiekimo sutartį. Tai yra tik viena iš kelių ilgalaikių sutarčių su JAV bendrovėmis. Lenkus neramina tai, kad 2022 m. baigia galioti ilgalaikė PGNiG ir „Gazprom Export“ gamtinių dujų tiekimo sutartis. Varšuva norėtų naujos nebepasirašyti ir vietoje to pirkti dujas iš JAV ir Europos, bei išgauti pati.
Šią savaitę Lietuvos magistralinių dujotiekių operatorė „Amber Grid“ pasirašė sutartį su Lenkijos „Izostal“. Ši bendrovė už 26,4 mln. Eur (be PVM) patieks 165 km ilgio lietuvišką dalį vamzdžių, reikalingų Lietuvą ir Lenkiją sujungsiančiam dujotiekiui GIPL. Tai yra viena iš dviejų reikalingų rangos sutarčių. Artimiausiu metu žadama atrinkti vamzdį nutiesiančią bendrovę. Pasirašius abi sutartis bus pradėti statybos darbai Lietuvos teritorijoje. Planuojama, kad GIPL pradės veikti 2021 m. pabaigoje.
Valstybinių energetikos bendrovių žiaurus likimas yra būti nuolat tarkuojamoms už viską, ką daro. Tačiau šią savaitę pasirodė interviu su Vaidotu Rūku, „INVL Asset Management“ investicijų valdymo padalinio vadovu. Jis apie energetikus pasakė nemažai gerų žodžių. Pavyzdžiui, „Lietuvos energijos“ veiklos skaidrumu jis neabejoja. O kai kuriuos jos aspektus vertina kaip pavyzdinius. Taip pat investuotojas nemato požymių, kad Energetikos rinkos reguliuotojas būtų šališkas.
https://www.vz.lt/rinkos/2019/07/25/interviu-su-investiciju-valdytoju-apie-apranga-eso-novatura
Ukrainos saugumo tarnyba ketvirtadienį Izmailo uoste sulaikė Rusijos naftos tanklaivį „Nika Spirit“. Anksčiau „Neyma“ vadinęsis tanklaivis, manoma, pernai lapkritį neteisėtai blokavo ukrainiečių laivus Kerčės sąsiauryje. Incidento metu Rusijos pasieniečiai perėmė tris laivus ir į nelaisvę paėmė 24 Ukrainos jūreivius. Dėl jų paleidimo vis dar deramasi. Ukrainiečiai sulaikytame tanklaivyje tikisi rasti šios veiklos įkalčių. Taip pat tikimasi ir Rusijos atsako.
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/07/26/ukraina-ruosiasi-galimam-rusijos-atsakui
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/07/25/ukraina-skelbia-sulaikiusi-rusijos-tanklaivi