Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(34 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, pradėtas pasiruošimas liberalizuoti elektros rinką, estai pratinasi prie Klaipėdos SkGD terminalo, lenkai žada investicijas Mažeikiuose.
Iš tokių vidutinių – baltarusiai neketina įgyvendinti saugos reikalavimų iki elektrinės veiklos pradžios.
Be to, estai planuoja 1,1 GW vėjo parkus jūroje, „Skype“ įkūrėjai investuoja į elektromobilių krovos stoteles, reguliuotojas pakoregavo latviams išduotą rusiškos elektros importo licenciją.
Štai papunkčiui.
Rinkos liberalizavimas
Lietuvos gyventojai suvartoja apie 30% visos šalyje suvartojamos elektros. Dėl jų tiekėjai nekonkuruoja. Gyventojams elektrą tiekia beveik išimtinai „Lietuvos energijos tiekimas“, priklausantis „Lietuvos energijos“ įmonių grupei. Jie turi 1,6 mln. klientų. Įdomus faktas: „Lietuvos geležinkeliai“ su 2.700 klientų yra antras didžiausias elektros tiekėjas gyventojams, nors net neturi licencijos tokiai veiklai.
Elektrą gyventojai perka pagal kainą, kurią kas pusmetį nustato rinkos reguliuotojas. Tai jis daro prognozuodamas ateinančio pusmečio kainą ir ištaisydamas praėjusio laikotarpio netikslumus. Energetikos ministerija šią savaitę pateikė planą, kaip šį sektorių iš reguliuojamo paversti laisva rinka. Joje gyventojai elektros tiekėją galės rinktis taip pat, kaip dabar renkasi, tarkime, mobiliojo ryšio operatorių.
Kaimynių pavyzdžiai rodo, kad tai gali paauginti elektros kainą. Estijoje ji dėl rinkos liberalizavimo šoktelėjo 28,7% 2012-2013 m., vietoje prognozuotų 20%. Vėliau, kai suveikia konkurencija, kainos vėl apmąžta. Kainų mažinimui turėtų padėti ir išmanūs elektros skaitikliai. Visgi, tai yra politiškai nemalonu. Be to, didesnės sąskaitos už energiją gali skaudžiai atsiliepti socialiai jautriausioms gyventojų grupėms.
Todėl planuojama į rinką gyventojus paleisti palaipsniui. Nuo 2021 m. elektros tiekėją, remiantis ministerijos pasiūlymu, galėtų rinktis didžiausi elektros vartotojai, nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 gegužės 31 d. suvartosiantys bent 5 MWh elektros. Dar po metų į rinką ketinama paleisti visus vartotojus, išskyrus socialiai jautrias gyventojų grupes. 2023 m. sausio 1 d. rinka būtų liberalizuota visiškai.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/08/22/elektros-rinka-ketina-liberalizuoti-palaipsniui
https://www.vz.lt/energetika/2017/12/19/lietuvos-gelezinkeliuose-elektra-liejasi-laisvai
Baltarusių planas
Prieš metus Minskas įsileido Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupės (ENSREG) ekspertus apžiūrėti Astravo AE. Jie patikrino, kaip branduolinė elektrinė yra pasirengusi atlaikyti tuos iššūkius, kurių neatlaikė pirmasis Fukušimos reaktorius Japonijoje. Po šio vizito Baltarusijos atominės energetikos agentūra „Gosatomnadzor“ gavo 464 pastabas ir per tris mėnesius turėjo parengti trūkumų taisymo planą.
Ji tai atliko per kiek ilgiau – metus. Planas buvo pateiktas viešai. Tačiau su juo susipažinęs Lietuvos branduolinės saugos reguliuotojas VATESI neliko patenkintas. Jo nuomone, Minskas neplanuoja įgyvendinti ES rekomendacijų iki branduolinės jėgainės paleidimo. Trūkumus planuojama ištaisyti iki 2021-2024 m. Be to, dažnai nurodoma tik apie ketinimą svarstyti, ar trūkumus ištaisyti reikia.
Tuo tarpu Astrave, kaip ir pernai, aktyviai ruošiamasi pirmojo reaktoriaus paleidimui. Netrukus planuojami hidrauliniai bandymai, turėję prasidėti pernai gruodžio 17 d. Vėliau – šaltieji, po to ir karštieji bandymai. Kaip ir pernai, kitais metais planuojama užbaigti jėgainės paleidimo darbus.
Michailas Michadiukas, šalies energetikos viceministras, pabrėžia būtinybę „išvengti skubėjimo, kuris galėtų pakenkti jėgainės saugumui ateityje“. Pernai jis teigė, kad „pagal sutartį reaktorius turi būti paleistas 2019 m.“, o „fiziškai įjungtas“ – pavasarį.
https://atom.belta.by/ru/belaes_ru/view/v-minenergo-rasskazali-o-xode-stroitelstva-belaes-10337/
https://www.vz.lt/energetika/2018/10/11/baltarusiairuosiasi-montuoti-pirmaji-astravoreaktoriu
„Orlen“ pažadai
„PKN Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo gamykla sensta, aplinkosauginiai reikalavimai keičiasi. Mes norėtume, kad investuotojas užtikrintų sėkmingą tęstinį gamyklos darbą. Pernai šalių vyriausybės pasirašė deklaraciją, kurioje pasižadama investuoti į gamyklos modernizavimą. Mateuszas Morawieckis, Lenkijos premjeras, šiemet lankydamasis Mažeikiuose, dar kartą pažadėjo investicijas į gamyklą.
Jau šiemet gamykloje pastatytas nedidelis propileno gamybos įrenginys. Tai „Orlen Lietuvai“ reiškia veiklos diversifikavimą – įmonė iki šiol naftos chemija neužsiėmė. Tačiau jau dešimt metų gamykloje ieškomas Šv. Gralis – hidrokrekingo įrenginys. Jis iš naftos leidžia pagaminti daugiau šviesių ir brangesnių naftos produktų, tokių kaip dyzelis, vis mažiau reikalingo mazuto sąskaita.
Kol kas projektas yra projektavimo stadijoje. Sprendimas investuoti Varšuvoje dar nepriimtas – preliminariai įrenginys kainuotų kelis šimtus milijonų eurų. Tačiau dabar apie jo statybas Mažeikiuose lenkų spaudai pasakoja net „PKN Orlen“ gamykla Plocke. „Orlen Lietuva“ vadovas pernai užsiminė, kad projektas galėtų būti užbaigtas 2022 m. Visgi, tai reiškia, kad į jūrinio dyzelino rinką, kuriai kitąmet prognozuojamas didelis šuolis ir dideli pelnai, Mažeikiai nešoks.
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/04/05/lenkijos-premjeras-zada-orlen-pletra-lietuvoje
https://www.vz.lt/pramone/2019/02/15/naftos-perdirbeju-investicijos-netruks-atsipirkti
Kiti dalykai
Klaipėdos SkGD terminalas turi naują vartotoją. Pasaulinei dujų rinkai pribrendo „Eesti energia“, valstybinė Estijos energetikos įmonių grupė. Rugsėjo pabaigoje bendrovė atsigabens vieną nedidelį krovinį, apie 9.000 kub. m. Jis, ko gero, atkeliaus iš rusų „Novatek“ dujų skystinimo gamyklos Vysocke. Tikimasi, kad po šio bandomojo sandorio estai dujas per Klaipėdą importuos ir dažniau.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/08/22/eesti-energia-uzsisakeskgd-terminalo-pajegumus
„Enefit Green“ yra Estijos energetikos įmonių grupei „Eesti Energia“ priklausanti atsinaujinančios energetikos bendrovė. Be kita ko, ji valdo apie trečdalį vėjo jėgainių Lietuvoje. Bendrovė šią savaitę pristatė planą vystyti 1,1 GW galios vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, prie Hyuma salos. Jį galėtų sudaryti iki 182 jėgainių. Tai vienas projektų, kurį estai pernai įsigijo kartu su bendrove „Nelja Energia“.
„Ambient Sound Investments“ (ASI) investavo į elektromobilių krovos infrastruktūros operatorę ir elektromobilių nuomos bendrovę Estijoje „Elektritransport OU“. Pastaroji Taline ir Tartu turi 20 elektromobilių krovos stotelių. Šiemet šalyje planuoja dar 10. Investicijos suma – kiek daugiau nei 0,5 mln. Eur. ASI investuoja „Skype“ įkūrėjų pinigus, gautus pardavus pokalbių programėlę „eBay“.
Energetikos reguliuotojas pakoregavo praėjusią savaitę „Spectrum Baltic“ išduotą elektros importo iš Karaliaučiaus licenciją. Ši latvių bendrovė ketina prekiauti Karaliaučiaus Baltijos atominėje elektrinėje pagaminta elektra. Po reguliuotojo pakeitimų, duotas leidimas įsigalios jėgainei pradėjus veikti. To daryti jėgainė neketina, jos statybos sustojusios, o statybvietė konservuojama. Latvių bendrovė turi licenciją importuoti elektrą iš Baltarusijos. Iš čia importas bus uždraustas pradėjus veikti Astravo AE.
P. S.: apžvalgą į el. paštą, RSS formatu ar kt. galima užsiprenumeruoti čia:
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Pasidalinkite, jei žinote, kam apžvalgos gali būti įdomios.
P. P. S.: apžvalgos pasiekiamos ir socialiniuose tinkluose, dalinkitės į sveikatą:
„Facebook“:
https://www.facebook.com/nnavakas/posts/2172881146155104
Paaiškinimas, kodėl el. paštas geriau ir kelios kitos mintys po pirmųjų 52 apžvalgų: