Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(23 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, „Gazprom“ nespėja užbaigti dujotiekių iki derybų su Ukraina dėl tranzito, daugiabučių gyventojai galės gamintis elektrą iš saulės, suskystintos dujos į terminalą traukia naujus vartotojus.
Iš tokių vidutinių – Briuselis ėmėsi tirti valstybės paramą Elektrėnams, estų energetikus spaudžia rusiška elektra.
Be to, įvyko dar vienas sandoris vėjo jėgainių rinkoje, keisis „Klaipėdos naftos“ vadovas.
Štai papunkčiui.
„Gazprom“ ir Ukraina
Vakarų Europa yra svarbiausia „Gazprom“ rinka. Ji čia eksportuoja daug, gauna pinigus tvirta valiuta ir nori eksportuoti dar daugiau. Tačiau tarp jų ir dalies šios rinkos stovi Ukraina. Iš 196,6 mlrd. kub. m, rusų eksporto 2018 m., 83,7 mlrd. kub. m keliavo per Ukrainą. „Gazprom“ ketina ją apeiti. Tam šiuo metu statomi du dujotiekiai, „Turkish Stream“ pietuose ir mums geriau pažįstamas „Nord Stream 2“.
2019 m. gruodžio 31 d. baigiasi „Gazprom“ ir Ukrainos „Neftegaz“ sutartis dėl dujų tranzito per Ukrainą. Užbaigusi dujotiekius „Gazprom“ gali diktuoti sąlygas Ukrainai. Be dujotiekių sąlygas diktuoja „Neftegaz“. Tuo metu „Nord Stream 2“ juda į priekį, tačiau projektas greičiausiai nebus užbaigtas iki derybų. Laiku nebus užbaigtas ir „Turkish Stream“.
Pastarąjį kartą derybos dėl tranzito vyko sausį, tačiau susitarti nepavyko. Ukrainiečiai ir Europos Komisija nori, kad „Gazprom“ iki metų pabaigos įsipareigotų transportuoti tam tikrą kiekį dujų per Ukrainą bent 10 metų. „Gazprom“ sausį norėjo 2 metų sutarties, kad galėtų prie Ukrainos tranzito klausimo grįžti 2022 m. Taip pat, kad Briuselis nereguliuotų „Nord Stream 2“.
Nuo to laiko Briuselis pasididino savo derybinį svorį. EK teisiškai įsiterpė tarp „Gazprom“ ir Vokietijos „Nord Stream 2“ klausimu. Dujotiekio bendrovė paprašė išimties iš naujų taisyklių, bet niekas nesitiki, kad jie ją gaus. Birželio viduryje Maskvoje bus tariamasi dėl dar vienų trišalių derybų. Rinkos analitikai segasi diržus. Tikimybė, kad nuo 2020 m. pradžios nebus nei dujotiekių, nei Ukrainos tranzito, nėra niekinė.
Darosi vėjuota
Vėjo jėgainių sektoriuje – dar vienas vėjo parko įsigijimas. UAB „Vėjų spektras“ pritraukė Šveicarijos investicijų fondo „Quaero European Infrastructure Fund“ investiciją. Pastarasis nusipirko visą Šilutės rajone vėjų jėgainių parką valdančią bendrovę.
„Vėjų spektras“ valdo 21,5 MW galios vėjo parką. Sandorio sumos šalys neatskleidžia. Tačiau manant, kad vidutiniškai 1 MW vėjo jėgainių parko rinkoje vertinamas 1,3 mln. Eur, sandorio vertė galėtų siekti apie 28 mln. Eur. „Vėjų spektras“ paramą saulės jėgainėms gavo 2012 m. Vadinasi, valstybės garantuotą tarifą šveicarai dar gaus iki 2024 m.
Tai ne pirmas ir turbūt ne paskutinis vėjo parkų įsigijimo sandoris Lietuvoje. Vėjo jėgaines iš parkų vystytojų čia jau pirko IKEA, „Lietuvos energija“, „Eesti Energia“. Tikėtina, kad bent dalis už parduotus parkus gautų pinigų sugrįš į tolesnį vėjo jėgainių vystymą. Artimiausias aukcionas paramai gauti numatomas rugsėjį.
Referendumo poskonis
Elektrėnai paseno. Pirmi aštuoni elektrinės blokai buvo palaipsniui pradėti statyti prieš pusšimtį metų. Jie yra atitarnavę, nebeatitinka šiuolaikinių efektyvumo ar aplinkosaugos standartų. Tačiau senutė Lietuvos elektrinė sulaukė pastiprinimo. 2009 m. joje buvo pradėtas statyti naujas dujinės elektrinės blokas. Devintasis, 455 MW kombinuoto ciklo blokas (KCB) turėjo padėti apsirūpinti elektra, prie jo turėjo būti pridėta Visagino atominė elektrinė.
Elektrinė yra moderni, tačiau jau pabaigus statybas aiškėjo, kad jo pagaminta elektra bus brangesnė, nei tikėtasi. Tad blokas pradėtas matyti kaip „saugumą užtikrinantis“ įrenginys. Tiekimo saugumo užtikrinimui tokio dydžio įrenginio nereikia, nebent turi atominę elektrinę. Tačiau likus dviems savaitėms iki KCB inauguracijos įvyko referendumas ir tauta pasakė, kad atominės elektrinės mums nereikia. Tai paliko jau pastatytą 376 mln. Eur kainavusį KCB plevesuoti ore.
Niekas nenori šios investicijos skandinti, tad jėgainė turėjo būti kažkaip išlaikoma. Elektros kainos biržoje laikėsi žemumose, elektrinės pagaminama elektra buvo per brangi, kad ją išlaikytų. Todėl per kelis metus buvo išbandyti įvairūs paramos KCB būdai mokesčių mokėtojų pinigais. Tačiau jos pagrįstumas darėsi vis labiau abejotinas.
Šią savaitę Europos Komisija paskelbė pradėjusi tyrimą dėl to, ar pati grubiausia valstybės subsidijos forma, taikyta 2016-2018 m., buvo neleistina valstybės pagalba. Apie tai su EK buvo kalbama jau ilgai, bet pokalbiai neatnešė Lietuvai palankaus rezultato. Tikėtina, kuždama, nuo nuobaudos niekas mūsų nebeišgelbės. Kokia ji bus, sužinosime po mėnesio.
Kiti dalykai
Nuo spalio 1 d. įsigalios tvarka, leisianti daugiabučių gyventojams savo butui elektrą gamintis ne tik ant stogo esančioje saulės jėgainėje, bet ir kitur. Pavyzdžiui, ant sodo namelio ar sodybos stogo, ar netgi vartoti elektrą, pagamintą ne jo saulės elektrinėje. Tai atveria didžiulį galimybių spektrą, kuriam iki galo išryškėti dar trūksta kai kurių detalių. Tačiau artimiausiu metu tikrai apie tai kalbėsime išsamiau.
„Klaipėdos naftos“, valdančios naftos ir SkGD terminalus Klaipėdos uoste, vadovas traukiasi iš pareigų. Dėl asmeninių priežasčių, kurias plačiau VŽ paaiškino interviu. Dar pareigose liks iki liepos pabaigos. Jei spės likusius darbus užbaigti, viskas bus gerai. Jei ne, tai, kaip įprasta keičiantis vadovams, bus nejauki pauzė. Per ją girdėsime, kaip „Achema“ plūsta valdžią dėl nevykdomų pažadų.
https://www.vz.lt/verslo-valdymas/is-tarnybos-i/2019/06/07/mindaugas-jusius-palieka-klaipedos-nafta
„Independence“ klientų ratas Lietuvoje pasipildė dar viena bendrove. Žaliavų prekybos įmoonė „Imlitex“ susiviliojo palankia situacija SkGD rinkoje ir įsigijo dujų krovinį. Anksčiau importo terminalu naudojosi „Achema“, „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“. Dabar „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ tapo viena bendrove „Lietuvos energijos tiekimas“. Tačiau prisidėjo „Imlitex“ ir importuojančių klientų vėl trys.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/06/03/klaipedos-sgd-terminalu-naudosis-ir-imlitex
„Eesti energia“ skundžiasi, kad jos taršiai gaminamą elektrą išstumia nelygiomis sąlygomis konkuruojanti rusiška elektra. Latvija ir Estija netgi yra nusprendusios nuo rudens šį importą apmokestinti. Lietuva, tiesa, to kol kas daryti neketina. Šią savaitę „Eesti energia“ pranešė neapmokamų atostogų paleisianti 1.300 darbuotojų, pirmiausia dirbančių skalūnų naftos gavyboje. Iš viso bendrovėje dirba 5.763 darbuotojai. Tiesa, įmonė patikino sugrąžinsianti žmones į darbą, jei pasikeis sąlygos rinkoje.