Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(22 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, „Lietuvos energija“ apsipirko Lenkijoje, pasirašytos visos sinchronizacijos sutartys, paskelbti žalios energijos skatinimo tarifai.
Iš tokių vidutinių – Karaliaučiaus SkGD terminalas ir rusiškos dujos vėl tapo dezinformacijos objektu, Baltijos šalys elektros sistemos šiemet neišbandys.
Be to, „Amber Grid“ pradėjo teikti „žaliųjų dujų“ sertifikatus, ESO mažina išmaniųjų skaitiklių diegimo apimtis.
Štai papunkčiui.
Pirkinys Lenkijoje
Šią savaitę, „Lietuvos energijos“ antrinė bendrovė „Lietuvos energija renewables“ iš ispanų nusipirko 94 MW vėjo parko projektą Lenkijoje vystančią bendrovę „Pomarania Invall“. Tai – reikšmingas „Lietuvos energijos“ vėjo parkų portfelio papildymas žinant, kad šiandien įmonė valdo apie 70 MW vėjo jėgainių.
Projekto statybos darbai turėtų prasidėti šių metų antrąjį ketvirtį, veiklą planuojama pradėti 2021 m.
Sandorio vertės bendrovės neatskleidžia. Bet pranešama, kad į šį projektą iki veiklos pradžios bus investuoti 127 mln. Eur. Kadangi pati „Lietuvos energija renewables“ dar kvepia dažais ir neturi daug pinigų, ją valdanti „Lietuvos energija“ jai paskolino 44 mln. Eur investicijų į žaliosios generacijos projektus finansavimui bei „Pomerania Invall“ įsigijimui.
Taip „Lietuvos energija“ žengė antrą žingsnį į užsienio žaliosios energijos rinkas. Tarpas tarp žingsnių, tiesa, buvo didelis. 2016-aisiais, Estijoje ji už 32 mln. Eur įsigijo 18,3 MW vėjo parką valdančią „Tuulenergia“.
Projektas Lenkijoje taip pat yra antrasis įmonių grupės perkamas vėjo parkų projektas. Anksčiau pirkusi jau veikiančias jėgaines, bendrovė pernai įsigijo vėjo jėgainių parko projektą Lietuvoje. „VVP Investment“ valdytas 60 MW galios vėjo parkas turėtų būti baigtas 2022 m.
https://www.vz.lt/energetika/2018/12/27/lietuvos-energija-vystys-vejo-jegainiu-parka-mazeikiu-rajone
Parama vėjui
Rugsėjo 2 d. po labai ilgos pertraukos turėtų įvykti pirmas aukcionas atsinaujinančių išteklių energetikai remti. Vyriausybė mūsų pinigais parems 0,3 TWh elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Tikėtina, kad kol kas dominuojanti technologija bus vėjo jėgainės, ateityje tikimasi ir saulės jėgainių pasirodymo šiuose aukcionuose.
Laimės mažiausios paramos paprašę dalyviai, ji bus skiriama 12 metų.
Šią savaitę energetikos sektoriaus reguliuotojas paskelbė elektros kainos ribas, pagal kurias bus skaičiuojami tarifai. Valstybė nerems gaminamos elektros energijos, kai kaina rinkoje sieks 48,93 Eur/MWh arba daugiau. Jei elektros kaina bus mažesnė, valstybė dengs skirtumą arba mokės aukcione laimėtą priedą prie kainos. Tačiau kompensacija negalės būti didesnė, nei 3,86 Eur/MWh.
Tai yra naujas paramos modelis. Anksčiau buvo įprasta kad žaliosios energijos gamintojai tam tikrą laikotarpį tiesiog gauna fiksuotą elektros pardavimo tarifą. Pavyzdžiui, Lenkijoje „Lietuvos energijos“ įsigytas vėjo parko projektas 2018 m. lapkritį vykusiame aukcione yra laimėjęs 214,98 zl/MWh (apie 50 Eur/MWh) skatinamąjį tarifą 15-os metų laikotarpiui.
Naujas modelis numato, kad valstybė mokės ne visą tarifą, o tik priedą. Elektros pardavimu, balansavimu nuo šiol užsiims patys gamintojai, o ne elektros perdavimo sistemos operatorius, kaip tai buvo įprasta anksčiau.
Visa tai yra gerai mokesčių mokėtojams – jų pinigai leidžiami tikslingiau. Ar tokios paramos užteks vėjo parkų vystytojams, pamatysime.
Lietuvai per metus reikia apie 11 TWh elektros energijos. Lietuvoje įrengti vėjo parkai, kurių galia siekia 539 MW, per metus pagamina 1,1-1,3 TWh elektros energijos, tai yra, kiek daugiau nei 10%. Aukcionų pagalba siekiama iki 2025 m. šį elektros kiekį padvigubinti.
Nenaujiena
BNS šią savaitę paskelbė, kad „Lietuva neimportuoja „Gazprom“ suskystintų gamtinių dujų iš Karaliaučiaus“. Keista žinia, nes niekas tokio importo nei tikėjosi, nei žadėjo, nei jis galėjo vykti. Pasirodo, Vitalijus Markelovas, „Gazprom“ direktorių tarybos narys, redaguoja rusišką žurnalą „Dujų pramonė“. Jame jis išdėstė mintį, kad Karaliaučiaus SkGD terminalas, „kaip planuota“, ne tik tiekia dujas Karaliaučiui, bet ir eksportuoja jas į Lietuvą bei į Klaipėdos SkGD terminalą.
Tuo tarpu Karaliaučiaus SkGD importo terminalas „Maršalas Vasilevskis“, kaip ir anksčiau, tuščias sukiojasi apie išmestą inkarą net neprijungtas prie dujų sistemos ir nelaukia jokio dujų krovinio.
„Dujų pramonėje“ spausdintas mintis pacitavo naujienų agentūra „Interfax“. Tai pamatė BNS. Paskambinę Klaipėdos SkGD importo terminalą valdančiai „Klaipėdos naftai“ ir dujas importuojančiai „Lietuvos energijai“ jie išsiaiškino, kad „Interfax“ skelbia netiesą. Bet, turbūt, kadangi jau sugaišo laiko, BNS nusprendė pranešti žinią, kad nieko nevyksta.
Visa tai man priminė du ankstesnius žiniasklaidos nepuošiančius epizodus.
Sausį visos nacionalinės žiniasklaidos priemonės paskelbė žinią apie neva nutrauktą dujų tranzitą į Karaliaučių per Lietuvą. Ši žinia buvo melas. Tačiau sklaidos kelyje stabdžių nepasitaikė. „Gazpromą“ citavo „Interfax“, pastarąją citavo BNS, jos pranešimą išsiplatino visi ir skaitytojai gavo įspėjimus į telefonus.
Visgi, šios savaitės siužetas pasiskolintas kitur. Balandį viešojoje erdvėje kilo triukšmas dėl to, kad Klaipėdos SkGD terminalą pasiekė suskystintos rusiškos „Novatek“ dujos. Jų stiklinę nusipirko valstybės valdoma „Lietuvos energija“, nedidelius kiekius importuoja „Achema“. Žiniasklaida piktinosi ir informacijos drumzlės nusėdo jų auditorijose. Nuo šiol „per tą terminalą dujos vis tiek visos rusiškos“.
Šį kartą viskas pavyko geriau. BNS nepavyko netiražuoti nesąmonių, bet patikrino faktus prieš skelbdami. Faktų tikrinimas sugadino skambią antraštę, tad BNS pranešimą išsiplatino berods tik „15min“. Progresas.
Kiti dalykai
Šią savaitę baigti dėti parašai ant visų prisijungimo prie Europos elektros sistemos susitarimų. Apie tai trečiadienį pranešė Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija ENTSO-E. Oficialiai baigėsi sudėtinga, beveik dešimt metų trukusi politinė projekto dalis. Liko projektą įgyvendinti per nedėkingai trumpą laiką.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/24/eros-pabaiga-estai-sutiko-sinchronizuotis-su-europa
„Amber Grid“ pranešė, kad nuo birželio 1 d. verlsui pradės teikti „žaliųjų“ dujų kilmės garantijas. Tokius dalykus verslas įprastai užsiklijuoja reklamose, ant produktų ir kitur, kur reikia pasirodyti, kokie mes žali. Žaliosios dujos gaminamos iš biomasės ar kitų atsinaujinančių energijos išteklių. Nesitikima, kad jos kada nors pakeis visas gamtines dujas, tačiau tai yra vienas iš įrankių kovoti su klimato kaita.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/31/amber-grid-teiks-zaliujuduju-kilmes-garantijas
Šią savaitę Estijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Elering“ paskelbė, kad Karaliaučiaus srityje atliktas elektros sistemos bandymas buvo sėkmingas. Jame sėkmingai pasirodė neseniai pastatytos naujos elektrinės. Tuo pačiu bendrovė patikino, kad tokio pat Baltijos šalių bandymo šiemet nebus, o jo data kol kas neaiški. Baltijos sesių elektros sistemos bandymas turėjo įvykti birželio 8 d. arba birželio 29 d, bet buvo atšauktas, kai estai ir latviai pabūgo Karaliaučiaus bandymo.
ESO ilgai grūmėsi su rinkos reguliuotoju dėl išmanių elektros skaitiklių visiems gyventojams diegimo. Šią savaitę pranešta, kad mažinama projekto apimtis. Dabar masinio išmaniųjų elektros skaitiklių diegimo metu jų negaus 500.000 elektros vartotojų, kurie suvartoja apie 10% visos elektros energijos. Bus perkama apie 0,5 mln. skaitiklių mažiau, o bendros investicijos mažės 50-70 mln. Eur, tai yra iki 150-170 mln. Eur.