Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(24 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, priimtas sinchronizacijos įstatymas, rusai susitvarkė su „Družbos“ naftos krize.
Iš tokių vidutinių – užklupta stichijos subraškėjo mūsų infrastruktūra, prie Irano krantų vėl puolami tanklaiviai, padidėjo Lietuvos energetinė priklausomybė.
Be to, „Independence“ valdys atskira bendrovė, „Lietuvos energijos tiekimas“ nusipirko pigių dujų žiemai.
Štai papunkčiui.
Niekinis pasiruošimas
Šią savaitę Lietuvoje buvo fiksuojami karščio rekordai. 2019 m. birželio 12 d. nuo šiol yra karščiausia birželio diena Lietuvos istorijoje. Kaišiadoryse buvo užfiksuota 35,7 C temperatūra. Iš posto buvo išverstos 2016 m. birželio 25-26 d. su 35,4 C. Tiesiogiai susieti klimato atšilimą ir kurį nors vieną reiškinį yra beveik neįmanoma. Tačiau klimatologai įspėja, kad dėl šiltėjančio klimato tokių ekstremalių orų pasitaikys vis dažniau.
Jungtinių tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) jau antrą dešimtmetį savo ataskaitose pabrėžia du kovos su klimato kaita aspektus. Klimato šiltėjimo suvaldymą ir prisitaikymą prie šylančio klimato. Abu procesai turi vykti paraleliai. Pirmuoju klausimu esame ratifikavę Paryžiaus klimato susitarimą. Antruoju aspektu, bijau, nesame padarę nieko.
Karščio bangos užteko, kad potencialaus autokrato valdomas antras didžiausias Lietuvos miestas pritrūktų geriamojo vandens. Sostinėje tik sumažėjo slėgis vandentiekyje. Keliuose ėmė lydytis asfaltas, „Litgrid“ ruošėsi dorotis su situacija, kai aukštos įtampos linijos išsitemps iki kritinių ribų. Po karščių kilusi audra apgraužė naujutėlaitę Rusnės estakadą.
Sutriko įprastas gyvenimo ritmas. Gyventojams staiga prireikė kondicionierių. Moksleiviai negalėjo eiti į pamokas. Nebuvo galima transportuoti gyvulių tolimais atstumais. Miškai pavirto degtukų dežutėmis. Išaugęs elektros poreikis augino elektros kainą.
Jau nekalbant apie tragišką žmogiškąją kainą, kurią sumokėjome karščio bangos metu.
Vargu bau, ar kas nors imsis skaičiuoti visus žmogiškuosius ar juo labiau finansinius nuostolius, kuriuos neganda atnešė. Tačiau tokie karščiai kartosis vis dažniau. Norėtųsi, kad bent jau elementarioji infrastruktūra būtų tam paruošta.
Puolami tanklaiviai
Pro Hormuzo sąsiaurį, esantį tarp Persijos įlankos ir Arabijos jūros, keliauja kas trečias pasaulio jūromis gabenamos naftos barelis. Viename krante Iranas, kitame – Jungtiniai Arabų Emyratai ir Omanas. Šią savaitę jame „išpuolius patyrė“ du naftos produktų tanklaiviai, norvegų „Front Altair“ ir japonų „Kokuka Courageous“.
Pagalbos signalus išgirdo JAV, britų ir Irano karinės jūrų pajėgos. Dvejų laivų įgulos buvo evakuotos į šalia esančius laivus ir iš esmės nenukentėjo.
Incidentų detalės kol kas neaiškios. Skirtingas įvykių versijas pateikia kone visi įvykių dalyviai. Anot Irano valstybinės žiniasklaidos „Front Altair“ užsidegė ir nuskendo. Laivo savininkai praneša, kad jis užsidegė, bet nenuskendo, tokią versiją patvirtina ir AIS duomenys.
„Kokuka Courageous“ buvo evakuotas po to, kai į jį smogė antras sviedinys, anot laivo savininkės. Laivo operatorė įsitikinusi, kad jis buvo evakuotas po antro sprogimo, kai jūreiviai pamatė nesprogusią miną ant laivo korpuso. Tai, kad japonų laivui kliuvo kelios jūrinės minos, teigia ir laivams padėjusio JAV karinio jūrų laivyno atstovai.
JAV dėl išpuolio apkaltino Iraną. Iš pradžių kaltinimai pateikti be įrodymų, po paros paviešintas vaizdo įrašas. Jame tariamai Irano specialiosios pajėgos naktį šalina nesprogusią miną nuo „Kokuka Courageous“ korpuso. Visgi, paviešintame įraše nematyti nei laivo pavadinimo, nei aiškiai nurodytos įrašo datos.
Tai ne pirmas toks išpuolis regione. Gegužės viduryje magnetinėmis jūrinėmis minomis buvo apgadinti keturi naftos tanklaiviai. Tiek dėl ankstesnio, tiek dėl šio išpuolio Vašingtonas apkaltino Iraną, kurį politiškai ir ekonomiškai spaudžia nuo metų pradžios. Teheranas savo kaltę neigia. Ekspertai taip pat Teherane neranda potencialaus tokių veiksmų motyvų.
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/06/14/jav-del-incidento-pries-tanklaivius-kaltina-irana
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/06/13/naftos-tanklaiviu-uzpuolimai-kilstelejo-naftos-kaina
Švari nafta
Gegužę Rusijos naftotiekiu „Družba“ į Europą pasipylė perdirbimo gamykloms pavojingomis medžiagomis užteršta nafta. Naftos tiekimą turėjo stabdyti baltarusiai, lenkai, vokiečiai, čekai, vengrai, slovakai. Naftotiekį valdanti „Transneft“ turėjo susidoroti su dviem iššūkiais. Pašalinti užterštą naftą iš naftotiekio ir patiekti pažadėtą naftą naftos perdirbimo bendrovėms.
Žadėtos tiekimo atnaujinimo datos atėjo ir praėjo. Rusijos bendrovė bandė nutrūkusį tiekimą kompensuoti jūra, o užterštą naftą tikėjosi atgauti geležinkeliu, tačiau galiausiai ji pranešė naftą išpumpavusi iš baltarusiškos vamzdžių dalies savo pusėje. Jau praėjusios savaitės pabaigoje Lenkijos „PKN Orlen“ pranešė gavusi kokybės reikalavimus atitinkančią naftą.
Baltijos šalys nuo „Družbos“ atjungtos senokai. Tačiau ši naftos krizė palietė visas bendroves, kurios rusišką naftą perdirba ir transportuoja per Klaipėdos uostą. Todėl naftos produktus eksportuojančios „Klaipėdos naftos“ krova gegužę susitraukė 30%, palyginti su tuo pačiu metu pernai. Klaipėdiškiai teigia, kad šio incidento mastas vis dar lieka nežinomas. Tačiau tikimasi, kad birželį klientams pavyks susitvarkyti su keliamais iššūkiais ir grįžti prie planuotų veiklos apimčių.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/06/09/atnaujintas-svarios-naftos-tiekimas-i-lenkija
Kiti dalykai
Sinchronizacija grįžta iš tarptautinės arenos į vietinę. Ketvirtadienį Seimas priėmė sinchronizacijos įstatymą ir su juo susijusius kitų įstatymų pakeitimus. Jie padės sklandžiai išplėtoti elektros energijos sistemą prisijungimui prie Europos. Sinchronizacija tapo ypatingos svarbos projektu, įtvirtintos reikalingos žemės paėmimo procedūros. Lauksime tolesnių veiksmų plano su nurodytais finansavimo šaltiniais. Jis turėtų būti patvirtintas iki rugsėjo 10 d.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/06/13/seimas-balsuos-del-sinchronizavimo-istatymo
„Klaipėdos nafta“ aiškumo labui iškelia visą SkGD importo terminalo „Independence“ veiklą į antrinę bendrovę „SGD terminalas“. Nauja bendrovė nuomos, o vėliau įsigis ir valdys dujų importo terminalą Klaipėdoje. Tokiam veiklų atskyrimui šią savaitę pritarė Finansų ministerija, anksčiau tai padarė bendrovės valdyba ir kreditoriai. Veiklos perkėlimui dar reikalingas „Klaipėdos naftos“ akcininkų sutikimas. Jį gauti tikimasi birželio pabaigoje.
„Lietuvos energijos tiekimas“ nusipirko dar vieną suskystintų gamtinių dujų krovinį iš Norvegijos „Equinor“. Dujos keliaus į Latviją, dalis klientams, dalis į saugyklą. Krovinys į Klaipėdą atvyks liepos ir rugpjūčio sandūroje. Šią vasarą suskystintų dujų kainos braukia dugną. Savaitės viduryje dujos trečiam metų ketvirčiui biržose kainavo apie 12 Eur/MWh, 47% mažiau nei prieš metus. Tiesa, bendrovės analitikai teigia, kad žemiau dabartinio lygio kainos greičiausiai nebekris.
Lietuvos energetinės priklausomybės rodiklis pernai padidėjo 1,8 procentinio punkto iki 74,7% ir vis dar gerokai viršijo Europos Sąjungos vidurkį. Didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė nafta ir jos produktai (39,6%) bei gamtinės dujos (23,1%). Atsinaujinantys energijos ištekliai ir elektros energija siekė atitinkamai 19,8% ir 10,8%, likusiąją dalį, 6,7%, sudarė akmens anglys, durpės ir kiti ištekliai.