#EnergyDigest (26/19): karštis ir tarša

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(26 sav., 2019)

  • Iš geresnių naujienų, Lietuvoje bus montuojamos didelės talpos baterijos, juda dujų jungties su Lenkija projektas.

  • Iš tokių vidutinių – pasauliui nesiseka derintis prie naujų klimato tikslų, Europą užplūdo karščio banga, KN laiku nespėjo refinansuoti „Independence“ išlaikymo.

  • Be to, Vova pranešė sutaręs su Saudo Arabija nedidinti naftos gavybos, ruošiamasi pirkti jodą, kurio prireiktų sprogus Astravui.


Štai papunkčiui.

Terminalo išpirkimas

„Klaipėdos naftai“ nepavyko žadėtu laiku atskirti „Independence“ terminalo į atskirą įmonę nuo pagrindinės bendrovės. Tai reiškia, kad antrinė įmonė negali pasiimti paskolos refinansuoti su „Hoegh LNG“ sudarytos nuomos sutarties. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad nuo liepos 1 d. nepavyks sumažinti dabar mokamo terminalo mokesčio.

Veiklų atskyrimui turėjo pritarti įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas. Tačiau apie 10,41% KN akcijų turinti „Achemos grupė“ susirūpino, kad ji liks nuskriausta. Dėl to „Achemos grupės“ valdybos nario Gintaro Balčiūno advokatų kontora „Leadell“, atstovaujanti visą įmonių grupę, surašė pretenziją.

„Achemos grupė“ nori turėti dalį „Independence“ valdančios bendrovės „SGD terminalas“ akcijų. 72,32% KN akcijų valdanti Energetikos ministerija nurodė įmonei išnagrinėti skundą ir neatsiuntė atstovo į akcininkų susirinkimą. Be kvorumo nebuvo priimtas joks sprendimas. Tolesnės procedūros, tikėtina, užtruks.

G. Balčiūnas dar metų pradžioje ėjo į Energetikos ministeriją, tikslinosi, ar tikrai nuo liepos 1 d. mažės mokestinė našta įmonių grupės flagmanui, Jonavos trąšų gamyklai. Tai ne, nemažės. Nepaisant šių ginčų, KN ir toliau lieka įstatymu įpareigota 2024 m. įsigyti SkGD terminalą.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/06/27/klaipedos-nafta-atmeta-achemos-grupes-pretenzijas-del-sgd-terminalo-pertvarkymo

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/06/28/achemos-grupe-kritikuoja-sgd-terminalo-veiklos-pertvarka

Neutralūs anglimi

Europa turi tapti neutralia taršos CO2 atžvilgiu iki 2050 m. Toks strateginis tikslas buvo suformuluotas pernai lapkritį. Jei jį pasiektų visas pasaulis, mūsų klimatas taptų nebūtinai katastrofiškai brutalesnis, nei yra. Plano sėkme tikinčių nedaug. Tačiau yra ir ekonominė paskata. Tas, kas sukurs CO2 neutralias technologijas, ilgainiui susižers didelius inovacijų dividendus.

Europos vadovų taryboje prieš kiek daugiau nei savaitę tokio susitarimo pasiekti nepavyko. Jam pasipriešino Lenkija, Čekija, Vengrija ir Estija. Šalys pareikalavo pinigų jų taršios pramonės ir energetikos perorientavimui. Tačiau vargu ar joms pavyks ilgai atlaikyti spaudimą.

Suomija šią savaitę užsiminė, kad susitarimas bus vienu jos ES pirmininkavimo tikslų. Prancūzija tokį nacionalinį tikslą šią savaitę įtvirtino įstatymu. Emmanuelis Macronas teigė atsisakysiantis pasirašyti G20 komunikatą, jei į jį nebus įtraukti konkretūs didžiųjų pasaulio šalių įsipareigojimai. Tiesa, šeštadienį pasaulio lyderių dvidešimtukas šiuo klausimu „sutarė nesutarti“.

Pagal ES planą, CO2 emisijas iki 2050 m. reikia sumažinti 80%. Dar 20% taršos tektų atkovoti iš aplinkos. Tai yra, sodinti CO2 sugeriančius miškus ir taikyti anglies gaudymo ir saugojimo technologijas. Pastarąją mūsų kremliniai žalieji nevalstiečiai Lietuvoje taikosi uždrausti.

Taršos mažinimas kuo toliau, tuo labiau darys įtaką ne tik energetikai, bet ir kitiems sektoriams. Transporto sektoriuje į priekį pajudėjusi visa paletė įvairių žalių technologijų. Dalis pramonės ir ypač žemės ūkis dar turės pasistengti.

https://ec.europa.eu/clima/policies/strategies/2050_en

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/06/28/g-20-lyderiu-darbotvarke-nustelbs-prekybos-klausimai

Karščio banga

Karščio banga šią savaitę svilina pietvakarių ir centrinę Europą. Prancūzijoje pasiekti karščio rekordai (45,9 C) mūsų birželio rekordus verčia susigėsti. Ispanija ir Italija jau sumokėjo gyvybėmis. Pasaulio meteorologijos organizacija praneša, kad tokie ekstremalūs orai yra sietini su klimato kaita.

Prancūzijoje ir Ispanijoje kilo gaisrai, Milanui pritrūko elektros. Tačiau prancūzas mirė nuo karščio važiuodamas dviračiu kalnuose. Paryžiuje vis tiek vyko „Pride“ paradas, o Frankfurte – „Ironman Challenge“ varžybos. Šalys ir jų gyventojai mokosi ir geriau pasirengia klimato anomalijoms. Tačiau dar ne visos ir ne visi.

Įprasta karščio bangos įtaka energetikos sektoriuje reiškia didelį elektros poreikį vėsinimui. Tuo pačiu elektros pasiūla mažėja. Vasarą vyksta elektrinių ir elektros linijų remontai. Išjungiamos dėl sausros ir karščio aušintis arba kuro pasitiekti nebegalinčios elektrinės. Dėl to elektros kainos karščio bangų metu reikšmingai paauga. Kartais nepavyksta išvengti ir tiekimo sutrikimų.

https://public.wmo.int/en/media/news/europe-sees-first-heatwave-of-year

https://www.reuters.com/article/us-france-nuclearpower-weather/frances-edf-may-halt-four-nuclear-reactors-due-to-heatwave-statement-idUSKBN1KM56C

Kiti dalykai

Lietuvos elektros perdavimo sistemos valdytojas „Litgrid“ perka baterijas. Sieks jas išbandyti mūsų sistemoje, išsiaiškinti, kur ir kokios jos gali būti naudingos. Tikimasi pirkimo sutartis pasirašyti iki metų pabaigos. Pakankamai pigios didelės talpos baterijos laikomos kone Šventuoju Graliu atsinaujinančiai energetikai. Jos galėtų leisti kaupti perteklinę ir patiekti trūkstamą elektrą kai nepučia vėjas ar nešviečia saulė.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/06/28/lietuvoje-irengs-eksperimentine-bateriju-energijos-kaupimo-sistema

Vamzdžius Lietuvos ir Lenkijos dujotiekiui (GIPL) mūsų teritorijoje patieks Lenkijos bendrovė „Izostal“. Tai kainuos 26,4 mln. Eur (be PVM). Tai viena iš dviejų svarbiausių sutarčių lietuviškoje projekto dalyje. Bendrovės, atliksiančios dujotiekio tiesimo darbus, Lietuvos dujų sistemos valdytoja „Amber Grid“ dar neišsirinko. GIPL mūsų dujotiekio sistemą prijungs prie Europos. Planuojama, kad jungtis pradės veikti 2021 m. pabaigoje.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/06/26/vamzdzius-lietuvoslenkijos-dujotiekiui-tieks-lenkijos-izostal

Rusija ir Saudo Arabija sutarė pratęsti ankstesnį susitarimą ir nedidinti naftos gavybos. Tai reiškia, kad šalys sieks palaikyti naftos kainą dabartiniame lygyje (60-70 USD/bbl). Apie tai pranešė Putinas po susitikimo su Saudo Arabijos princu MBS. Žurnalistų žudikai apie naftą plepėjo G20 susitikime Osakoje. Jiems koją gali kišti JAV naftos gavyba. Tačiau jei niekas nepasikeitė, galima spėti, kad Vašingtonas šiuose pokalbiuose dalyvauja neakivaizdžiai.  

https://www.vz.lt/rinkos/2019/06/30/naftos-gavybos-ribojimo-sutarti-ketinama-pratesti  

Sveikatos apsaugos ministerija dar nenupirko jodo preparatų, kuriuos ketinama išdalinti Lietuvos ir Baltarusijos pasienio, taip pat ir Vilniaus gyventojams. Vyriausybė ieško alternatyvių finansavimo šaltinių 0,9 mln. Eur sumai, kuri būtų reikalinga 4 mln. kalio jodido tablečių įsigyti. Jei nieko geriau nesugalvos, žadama lėšas skirti iš biudžeto. Visgi, SAM atstovai įsitikinę, kad tabletės bus nupirktos ir išdalintos iki pradedant veikti AE. Kol kas į ją branduolinis kuras neišvežtas. 

https://www.bns.lt/topic/1911/news/58765017/