#EnergyDigest (25/19): sinchronizacija ir amerikiečiai

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(25 sav., 2019)

  • Iš geresnių naujienų, sinchronizacijos failas buvo sudokumentuotas ateinančiai Europos Komisijai, „Independence“ dujomis aprūpina ir mūsų kaimynus.

  • Iš tokių vidutinių –žalieji draus amerikiečių investiciją, Argentina ir Urugvajus buvo likę be elektros.

  • Be to, Kauno hidroelektrinės darbą sunkina sausra, baltarusiai pasigenda savo Kruonio, OPEC pradeda pasakoti apie naftos gavybą ateityje.


Štai papunkčiui.

„Chevron“ išvarymas 2

Lietuvoje ketinama uždrausti anglies dvideginio saugojimą vandeninguose sluoksniuose bei natūraliose ir dirbtinėse žemės ertmėse. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pasiūlymui pritarė šią savaitę, balsavimas Seime planuojamas antradieniui. Gali būti, kad bus nukeltas.

Aplinkos ir Energetikos ministerijų pozicijos nesutampa. Pastaroji norėtų įvesti tokios veiklos apribojimus. Pirmoji siekia CO2 saugojimą uždrausti visai. Anksčiau galiojęs įstatymas buvo mechaninis ES direktyvos įgyvendinimas. Dabar AM šioje veikloje įžvelgia grėsmes gruntiniams vandenims. Visgi, iš Lino Balsio pasisakymų komitete šią savaitę buvo aišku, kad draudimas skirtas užkirsti kelią potencialiai JAV investicijai Lietuvoje.

Amerikiečių įmonės „8 Rivers Capital“ ir „Net Power“ su Energetikos ministerija yra pasirašiusios sutarimo memorandumą. Šiuo metu atliekama galimybių studija įgyvendinti jų technologijos dujinės elektrinės projektą Lietuvoje. Šis verslo planas balansuoja sėkmės ribos, kaip ir kitos dujinės elektrinės. Tačiau technologija remiasi CO2 gaudymu ir saugojimu, bendrovė tikisi realizuoti CO2 mūsų naftos telkiniuose. Jei ši veikla būtų uždrausta, investicija greičiausiai nuplauktų.

Nespekuliuosiu dėl geopolitinio dėmens šioje istorijoje. Bet štai faktai, kurie man neduoda ramybės. Už galimos šio startuolio investicijos stovi „Exelon“, didžiausia elektros gamintoja JAV. Tuo tarpu „Inter RAO“, Rusijos elektros gamintoja, kaip sužinojau iš Ryto Staselio rašinių, vykdė politiką laikyti Baltijos šalis Rusiškoje IPS/UPS elektros sistemoje. Amerikiečių elektrinė padėtų Baltijos šalims nuo šios sistemos atsiskirti.

Peršasi ir „Chevron“ istorijos paralelė. Hidraulinis ardymas, kurio galimybes norėjo žvalgyti JAV bendrovė, būtų sumažinęs „Gazprom“ įtaką regione. Geologijos tarnyba šiandien pripažįsta, kad tai „jau yra saugi technologija“ ir jos negalima lyginti su dar neišvystyta CCS. Tačiau šią investiciją bando sustabdyti tie patys veidai, kurie aną kartą vijo lauk „Chevron“.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/06/21/chevron-isvarymas-2-pries-jav-investicijas-stoja-pazistami-veidai

Naujas etapas

Šią savaitę Briuselyje trys Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija pasirašė dokumentą dėl tolesnės elektros tinklų prijungimo prie Europos projekto eigos. Susitarime pakartojamos reikalingos investicijos, projekto etapai ir jų datos. Tai yra estafetės perdavimo naujai EK dokumentas. Su pora kabliukų.

Pasirašytame dokumente numatoma, kad po susijungimo su Europa į Baltijos šalis nebebus importuojama rusiška ir baltarusiška elektra. Už kadro užsimenama, kad elektros linijos, jungiančios su Rusija ir Baltarusija taip pat bus nereikalingos. Visgi, ko gero reikės atsižvelgti į Karaliaučiaus poreikius.

Sutartyje taip pat atsisakoma politinių derybų EURUBY formatu. Europos Komisija turėjo derėtis su Rusija ir Baltarusija dėl Baltijos šalių atsijungimo politiniu lygiu. Tačiau negavusi aiškaus mandato iš Baltijos šalių, EK 2013 m. derybas suspendavo. Kurį laiką tikėtasi, kad Baltijos šalims susitarus, derybos bus atnaujintos tuo pačiu formatu.

Dabar Baltijos šalys parašais patvirtino, kad svarbiausios diskusijos vyks techniniu lygiu. Už jas bus atsakingi šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai. Politiškai už Baltijos šalis vis dar derėsis Briuselis. Bet siekiama, kad tokių pokalbių būtų kaip įmanoma mažiau. Atsijungimo klausimą tikimasi išspręsti ne politiškai, o formaliai, kaip numatyta BRELL sutartyje.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/06/21/litgrid-lietuvos-investicijos-i-sinchronizavima--didziausios

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/06/20/vadovai-sutartesinchronizavimasbus-baigtas-iki-2025-m

Faktiškai regioninis

„Amber Grid“ skaičiuoja, kad antrą birželio savaitę per Lietuvą į Latviją ir Estiją buvo transportuojama beveik tris kartus daugiau gamtinių dujų, nei tuo pačiu metu pernai (vid. 56,5 GWh/parą). Dujos daugiausia importuotos per Klaipėdos SkGD terminalą. Dujų srautas į Latviją viršijo dujų vartojimą Lietuvoje ir tranzitą į Karaliaučių.

Panaši situacija turėtų išlikti visą vasaros sezoną. Dėl sezoniškumo pildoma Inčukalno dujų saugykla, o žemos SkGD kainos reiškia, kad labiau apsimoka dujas atsiplukdyti. Neapdainuojamas perdavimo sistemų operatorių ir reguliuotojų darbas, įtariu, taip pat supaprastina prekybą dujomis. 

Žvelgiant dar šiek tiek toliau. BNS paskaičiavo, kokius SkGD terminalo pajėgumus „Lietuvos energija“ užsisakė kitiems dujų metams (dujų metai prasideda spalį). Bendrovė importuoti per SkGD terminalą panašų kiekį dujų, kaip šiemet. Įprastai „Achema“ per SkGD terminalą užsako dar beveik trečdaliu daugiau. Naujausias terminalo klientas, žaliavų prekybos bendrovė „Imlitex“ SkGD prekybą dar tik išsibando.

https://www.ambergrid.lt/lt/news/pranesimaispaudai/konkurencija-tarp-sgd-ir-vamzdynais-tiekiamu-duju-naudinga-viso-regiono-vartotojams

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/06/21/lietuvos-energija-kitiems-metams-uzsisake-5-sgd-laivus

Kiti dalykai

Anot Baltarusijos „Belenergo“ vadovo, pastačius Astravo AE šaliai kils problemų dėl nevienodo elektros vartojimo dieną ir naktį. Branduolinės jėgainės yra bazinės gamybos elektrinės. Tai yra, jos sukurtos veikti pastoviu galingumu. Naktį, kai elektros reikia mažiau, Ignalinos AE pagamintą elektros perteklių suvartodavo Kruonio HAE. Ji pumpuodavo vandenį į baseiną. Dieną vanduo būdavo išleidžiamas gaminant elektrą. Astravui reikia Kruonio atitikmens, o jo nėra. Negelbsti ir Rusija ar Ukraina, kur elektros taip pat netrūksta.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/06/19/belenergo-nerimauja-kur-reikes-deti-naktine-astravo-ae-elektra

OPEC pradeda standartinį viešųjų ryšių šokį prieš naftos kartelio kasmetinį susitikimą Vienoje. Skelbiamos žinios apie būsimą naftos kartelio gavybos politiką. Tačiau jos ne visada vėliau atsispindi kartelio sprendimuose. Šią savaitę žurnalistus žudantis Saudo Arabijos princas pareiškė neabejojantis, kad OPEC toliau laikysis gavybos ribojimo, tai yra, palaikys naftos kainą. Tačiau JAV bei Rusija įgauna vis didesnę įtaką naftos rinkai. Pastaroji gali būti labiau suinteresuota pumpuoti daugiau.

https://www.vz.lt/rinkos/2019/06/17/opec-rengiasi-pratesti-prisuktu-kraneliu-politika

Nemunu atitekančio vandens užtenka tik vienam Kauno HE agregatui sukti. Vidutinis upės debitas ties Kaunu balandį siekė 227 m3/s, o gegužę krito iki 184 m3/s, pranešė elektrinę valdanti „Lietuvos energijos gamyba“. Tai yra mažiau, nei rekordiškai sausringais laikytais 2015 m. (208 m3/s gegužę). Itin sausą šių metų balandį Kauno HE pagaminta ir parduota beveik perpus mažiau elektros energijos, nei pernai (apie 28 GWh).

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/06/18/sausra-dziovina-kauno-hidroelektrines-gamybos-rezultatus

Elektros perdavimo sistemos sutrikimai Argentinoje, Urugvajuje ir dalyse Paragvajaus bei Brazilijos be elektros savaitės pradžioje buvo palikę apie 48 mln. žmonių. Sistemos atstatymo darbai pradėti per kelias valandas, daugumai gyventojų elektra buvo grąžinta per parą. Oficialaus avarijos priežasties paaiškinimo kol kas nėra, tačiau tai nebuvo kibernetinė ataka.

https://www.vz.lt/paslaugos/2019/06/16/visoje-argentinoje-ir-urugvajuje-buvo-dingusi-elektra