Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(21 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, baigiasi politinis sinchronizacijos proceso etapas, Lietuva toliau lenda visiems į akis dėl Astravo, kandidatai į prezidentus nėra prisigalvoję nesąmonių baltarusių AE stabdymo klausimu.
Iš tokių vidutinių – Karaliaučius, regis, sėkmingai išbandė galimybes dirbti izoliuotai.
Be to, keičiasi Lietuvos užsienio energetikos politikos kryptys, „Orlen“ sieks įtikinti Briuselį dėl „Lotos“ prisijungimo, estai prašosi į Lietuvos elektros rinką.
Štai papunkčiui.
Tylus lūžis
Šią savaitę Baltijos šalys pradėjo dėti parašus po įsipareigojimu prisijungti prie Europos elektros sistemos. Dar praėjusią savaitę tam pritarė mūsų vyriausybė, šią savaitę sutartį pasirašė mūsų elektros sistemos operatorius „Litgrid“. Latvijos vyriausybė šią savaitę pritarė sutarčiai ir tam, kad jų elektros perdavimo sistemos operatorė „Augstsprieguma tikls“ (AST) ją pasirašytų, įgyvendintų joje numatytas sąlygas ir prisijungtų prie Europos elektros tinklų.
Dar dažais kvepianti Estijos vyriausybė nusprendė klausimo net nesvarstyti, o sprendimą palikti jų operatoriui „Elering“. Jo vadovas parašą po sutartimi padėjo šį ketvirtadienį. Dar laukiame AST parašo, Lenkijos ir jų PSE parašų, bei bent dviejų nepriklausomų ENTSO-E narių parašų po sutartimis.
Pastarųjų metų pagrindinis galvos skausmas buvo estai. Kol galėjo, jie laikėsi įsikibę visų sinchronizacijos scenarijų, kurie neleistų projekto įgyvendinti visai, arba neleistų jo įgyvendinti numatytu grafiku. Galiausiai, panašu, jie politiškai nusiplovė rankas ir paliko sinchronizaciją „Elering“ atsakomybei.
Tai bus tyliausias istorinis lūžis modernioje trijų Baltijos šalių istorijoje. IPS/UPS sistema, kurios dalimi esame, buvo sukurta Sovietų Sąjungai. Ji yra valdoma centralizuotai iš dispečerinės Maskvoje, sovietiniu skaidrumu ir standartais. Pasitraukdami iš šios sistemos nutraukiame neakivaizdų, bet svarbų priklausomybės nuo Maskvos saitą.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/24/eros-pabaiga-estai-sutiko-sinchronizuotis-su-europa
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/23/estai-pasirase-sinchronizacijos-susitarima
Karaliaučiaus bandymas
Šią savaitę, regis, sėkmingai įvyko elektros sistemos bandymas Karaliaučiaus srityje. Tai reiškia, kad dujomis kūrenamos elektrinės gali aprūpinti sritį elektra be kaimynių pagalbos. Sritis gali apsirūpinti ir dujomis be tranzito per Lietuvą – per savo SkGD importo terminalą. Tiesa, šios sistemos nebuvo išbandytos vienu metu – izoliuotam darbui dujos buvo tiekiamos dujotiekiu, tranzitu per Lietuvą.
Nerimaujama, kad dabar Rusija mus gali šantažuoti elektros sistemos atjungimu. Kaip tai atrodytų techniškai, pasakyti negaliu. Viešai baminamasi, kad Baltijos šalys būtų atjungtos nuo BRELL sistemos anksčiau, nei planuojama ir liktų dirbti brangiu salos režimu.
Ar mūsų elektros sistema tokį darbą atlaikytų, pasakyti sunku. Jungtys su Švedija, Suomija ir Lenkija turėtų padėti. Vykdomi kai kurie papildomi projektai saugumui užsitikrinti. Bet paskutinį izoliuoto darbo bandymą atlikome seniai. O tą, kurį planavome atlikti birželį, atšaukė latviai ir estai.
Yra ir kita rizika. Kai kurie mūsų politikai pasiduos ar pasinaudos šia baime ir imsis ko nors, kas tyčia ar netyčia sutrikdytų sinchronizacijos projekto eigą. Projekto, kurio įgyvendinimas leistų galų gale pamiršti energetinio šantažo rizikas.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/22/karaliaucius-bando-savo-elektros-sistema
https://www.vz.lt/energetika/2019/03/13/s-mazins-geopolitines-rizikas-sinchronizacijos-proceso-metu
Užsienio politika
Šią savaitė įvyko bent trys pokyčiai energetikos užsienio politikoje, kurie rodo besikeičiančias Lietuvos energetikos užsienio politikos kryptis. Su Vašingtonu Baltijos šalys pirmadienį sutarė dėl naujo bendradarbiavimo formato. Planuojama, kad pirmas 3+1 susitikimas galėtų vykti Vilniuje rugsėjį.
Ketvirtadienį Vyriausybė nutarė nuo liepos 1 d. įsteigti energetikos atašė pareigybę Kijeve. Tuo pačiu, sumažėjus darbo apimčiai, nutarta panaikinti vieną iš dviejų Energetikos ministerijos specialiųjų atašė pareigybių Lenkijoje.
Pastarasis veiksmas suprantamas. Politinis sinchronizacijos projekto etapas baigiasi. Nepastatytas liko tik dujų vamzdis su Lenkija, bet ir tas projektas juda. O žingsnis Ukrainos link yra natūralus. Šia rinka jau kurį laiką domisi daugelis Lietuvos energetikų. Įsteigta pareigybė reiškia, kad jie sulauks ir valdžios pagalbos.
Su JAV, o tiksliau, šia prezidento administracija viskas kiek sudėtingiau. Vien formato pavadinimas 3+1 yra nejaukiai panašus į Kinijos kolonijinį 16+1 formatą. Tą patį, kurį ES mato kaip Pekino bandymą skaldyti Europos vienybę. Taip pat neaišku, ar „Baltijos šalys + JAV“ formatas ką nors keičia, palyginti su dvišaliu formatu. Trys Baltijos šalys derybose su JAV dėl energetikos turi praktiškai tiek pat svorio, kiek ir kiekviena atskirai.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/23/kijeve-dirbs-lietuvos-energetikos-atase
Kiti dalykai
Mūsų URM išsiuntė laišką Tarptautinei atominės energetikos agentūrai (TATENA) primindama, kad Baltarusija neatsižvelgia į pačios organizacijos misijų išvadas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Baltarusija iki šiol pilnai neįgyvendino 2012, 2016 ir 2018 metais vykusių TATENA misijų išvadų, taip pat ir Espo konvencijos bei ES streso testų rekomendacijų.
Estijos valstybinio energetikos holdingo „Eesti Energia“ atstovai toliau skundžiasi, kad Lietuva neliberalizuoja elektros rinkos. Mes visi perkame elektrą už reguliuotojo patvirtintą tarifą. Su juo labai nepakonkuruosi. Elektros tiekimas buitiniams vartotojams yra didžiųjų verslas ir estai mielai atsikąstų Lietuvos rinkos. Tiesa, elektros kainos vartotojams dėl to neišvengiamai augtų.
Lenkijos „PKN Orlen“ rengiasi artimiausiomis savaitėmis Europos Komisijai pateikti oficialų prašymą leisti perimti kitą valstybės valdomą degalų gamintoją „Lotos“. „Orlen“ turės įtikinti Briuselį, kad susijungimas nepablogins konkurencinės padėties rinkoje. Žinant Briuselio ir Varšuvos santykius, gali būti sudėtinga.
Kandidatai į prezidentus paskutinių debatų metu buvo paklausti, kaip stabdys Astravo atominės elektrinės projektą. Abu skirtinga tvarka išdėliojo tuos pačius tris būdus. Užtikrinti, kad ir po EP rinkimų tai bus matoma kaip visos Europos problema; elektros embargo įstatymas turi būti vykdomas; sinchronizacija turi įvykti. Nieko naujo, viskas gerai.