Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(18 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, Ignalinos atominės išmontavimas atpigo ir nenutolo, Lietuva sutarė šioje srityje bendradarbiauti su Prancūzija, įsigaliojo nauja žaliosios energijos rėmimo tvarka.
Iš tokių vidutinių – Vyriausybė klupinėja aplink Astravo klausimą, „Klaipėdos nafta“ užbaigė seną diskusiją dėl mažų dujovežių pirkimo parduodama savo „Kairos“ dalį.
Be to, atnaujintas rusiškos naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“, amerikiečių politikai toliau stumia savo dujas į Europą.
Štai papunkčiui.
Susitikti su baltarusiais
Baltarusijos premjeras Sauliui Skverneliui oficialiai atsakė, kad jo pateiktas pasiūlymas vietoje Astravo statyti dujinę elektrinę „nėra tikslingas“. Atsakydamas į tai mūsų premjeras paburnojo ant anksčiau su baltarusiais nešnekėjusių Vyriausybių ir sutiko su Minsku šnekėtis apie bendrą branduolinių objektų stebėsenos sistemą.
Valdantieji rengiasi politiniam susitikimui su Minsku Astravo klausimu. Pokalbis būtų keistas. Stuburo smegenimis jaučiama, kad su baltarusiais dėl Astravo reikia kalbėtis. Bet, kaip ir anksčiau, nėra aišku, ką būtų galima tuo klausimu pasakyti.
Nenorėdami įvykdyti politinės savižudybės, prieš susitikdami su baltarusiais Lietuvos atstovai turėtų aiškiai pranešti, kad baltarusiškos elektros embargo klausimas nebus aptariamas. Kaip ir Kruonio panaudojimas. Galų gale, elektros draudimą numatantis įstatymas yra šių valdančiųjų darbo vaisius.
Tačiau jei tai nėra derybų objektas, o abejotinos vertės „planas chuliganas“ nepaėjo, sunku pasakyti, ką Lietuva gali pasakyti ar pasiūlyti.
Premjeras jau tikina, kad diskusija su baltarusiais turi būti vedama „siekiant užtikrinti Lietuvos gyventojų saugumą“. Geras politinis šūkis, tačiau branduolinės saugos klausimai jau yra sprendžiami techniniame lygmenyje. Tai daro branduolinės saugos priežiūros institucijos Lietuvoje ir Baltarusijoje. Šis procesas sąmoningai laikomas atokiau nuo politikos.
Tuo pat metu, Lietuva Briuseliui įteikė prašymą užtikrinti, kad Minskas ištaisytų nustatytus Astravo AE saugos trūkumus. Tuos, apie kuriuos po ES delegacijos apsilankymo jėgainėje buvo pranešta praėjusią vasarą. Mūsų šalies pozicija buvo ir liko nepakitusi – trūkumai turi būti ištaisyti iki paleidžiant branduolinę elektrinę.
Europos Komisija, priešingai nei Lietuva, turi svertų paskatinti Baltarusiją elgtis civilizuotai. Tik iki šiol EK nebuvo nusiteikusi jais naudotis.
https://www.vz.lt/energetika/2018/07/03/paskelbti-astravo-ae-streso-bandymu-rezultatai
Dujos iš JAV
Pernai vasarą Vašingtone vyko Donaldo Trumpo ir Jeano Claude‘o Junckerio susitikimas. Po susitikimo Junckeris, be kitų dalykų, sakė, kad Europa galėtų pirkti daugiau amerikietiškų dujų. Šią savaitę subrendo vienas susitikimo vaisius – ES ir JAV energetikos forumas Briuselyje.
Tai, ko gero, yra svarbus renginys politiškai. Tačiau jis kol kas nekeičia fakto, kad į Europą amerikietiškos dujos atkeliauja, kai jų kaina tampa priimtina. Teisybės dėlei, Vašingtonas gali šiek tiek pareguliuoti dujų eksporto kiekius, nes Energetikos departamentas išduoda eksporto licencijas. Tačiau politikai negali nurodyti, kur išplaukusios dujos keliaus.
Pardavėjai ieško, kur už tą patį kiekį dujų gali gauti daugiau pinigų. Įprastai jie tai daro Azijoje. Ispanijoje dujos kiek brangesnės, nei likusioje Europoje, bet taip pat palyginti pigios. Kartais vienkartiniai veiksniai šią dinamiką sujaukia. Pavyzdžiui, neįprastai šaltos ar šiltos žiemos. Tačiau ilgalaikės tendencijos vis dar yra palankesnės dujų srautams į Aziją.
Yra ir teigiamų poslinkių. Tačiau ar JAV dujoms Europoje palankios tendencijos atsvers nepalankius veiksnius, parodys laikas. Ne politikai.
Atsisveikinimas su „Kairos“
2016 m. „Klaipėdos nafta“ (KN) ir „Lietuvos energija“ (LE) buvo pasiruošusios su partneriais statyti po mažos apimties SkGD transportavimo laivą. KN jį statėsi norėdama užtikrinti galimybę užpildyti dujomis antžeminę perpylimo stotį. LE norėjo pasistatyti laivą ir juo prekiauti dujomis.
Ginčas vienu metu buvo įtraukęs ir tuometinį premjerą Algirdą Butkevičių. Mat dvi bendrovės priklauso skirtingoms ministerijoms. Finansų ministerijos LE tikino, kad Energetikos ministerijos KN laivo nereikės. O jei reikės – bendrovė galės reikalingas paslaugas nusipirkti rinkoje. KN teigė, kad jai laivo reikia ne žaidimams su dujomis, o realiai veiklai vykdyti.
Diskusijos baigėsi tuo, kad KN su vokiečių „Nauticor“ pasistatė mažos apimties bunkeriavimo laivą „Kairos“. KN nusileido ir sumažino savo dalį projekte, o LE savo laivo statybos planų atsisakė.
Šią savaitę paskelbta, kad KN savo 10% dalį laive pardavė projekto partneriams. Vokiečių bendrovė „Nauticor“ nuo rugsėjo pabaigos taps vienintele „Kairos” valdytoja. Baltijos jūroje atsirado pakankamai dujų bunkeriavimo laivų, todėl KN nebėra tikslo turėti nuosavo.
Sandorio vertė neskelbiama, tačiau paukštukai čiulba, kad bent jau į minusą KN nenuėjo. Štai tokia tad antiklimaktiška dviejų lietuviškų SkGD bunkeriavimo laivų istorija.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/04/30/klaipedos-nafta-pardave-turetakairos-dali
Kiti dalykai
Ignalinos AE atnaujino jėgainės išmontavimo planą. Ji tai turi daryti bent kas penkerius metus. Žinios geros – projektas nebevėlinamas ir nepabrango. Galutinė eksploatavimo nutraukimo data liko tokia pati, kaip planuota prieš penkerius metus, 2038 m. Visa prognozuojama darbų kaina siekia 3,316 mlrd. Eur. Perskaičiavus infliacijos įverčius, ji sumažėjo 60 mln. Eur. Visa tai – nepaisant to, kad iš naujo įvertinus išmontuotinos įrangos apimtis, bendras jos kiekis, lyginant su 2014 m. turėta informacija, padidėjo beveik 30%.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/04/30/ignalinos-ae-ismontavimas-kainuos-3316-mlrd-eur
Lietuva ir Prancūzija sutarė bendradarbiauti branduolinių elektrinių ardymo ir atliekų priežiūros srityje. Lietuva, uždarydama Ignalinos AE ir Prancūzija, uždaranti Markulio AE, susiduria su panašiais iššūkiais. Problema abiem bus reaktorių su grafito šerdimi išmontavimo klausimas. Tokie susitarimai paprastai yra ankstyvas pirmas žingsnis link komercinių susitarimų. Gerai, kad jis žengtas.
Nuo gegužės 1 d. įsigaliojo nauja žaliosios energijos rėmimo tvarka. Žalioji energija bus remiama ne ilgiau nei 12 metų, gamintojui mokant priedą prie elektros rinkos kainos. Remiamieji paaiškės viešuose aukcionuose, kuriuose tie gamintojai, kurie paprašys mažesnės valstybės priemokos. Pirmasis aukcionas įvyks rugsėjo 2 d. Tikėtina, kad jame triumfuos elektros gamyba iš vėjo, tačiau ilgainiui turėtų atsirasti ir kitų technologijų. Tolesnis aukcionų grafikas turėtų paaiškėti iki rugsėjo.
https://www.vz.lt/pramone/2019/05/01/isigalioja-nauja-zaliosios-energetikos-remimo-schema
„Družba“ po dviejų savaičių sustojimo pradėjo tiekti nebeužterštą naftą į Europą. Netolimoje ateityje pamatysime, kaip sutrikimai atsiliepė Lietuvos bendrovių krovai. Tačiau jau dabar aišku, kad bloga nafta padarė žalos vienai Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklai, o Lenkija buvo priversta eikvoti savo naftos rezervus. Visi nuostoliai dar nesuskaičiuoti. Bet tikėtina, kad Rusijos „Transneft“ su klientais susitars ir atsilygins atskirai ir tyliai.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/03/svari-rusiska-nafta-grizta-i-europa