Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(17 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, Europa leido Lietuvai remti žaliąją energetiką, Baltarusiai ieško alternatyvių naftos importo galimybių, svarstoma suskaitmeninti visus skaitiklius.
Iš tokių vidutinių – nutrūko rusiškos naftos tiekimas į Europą naftotiekiu „Družba“, naujasis Ukrainos vadovas paleido populistinę salvę apie dujas.
Be to, politikai pasišovė ginti mus nuo „Novatek“ dujų, „Lietuvos energija“ keičia pavadinimą.
Štai papunkčiui.
Naftos tiekimas
Šios savaitės pradžioje Baltarusijos naftos gamyklos pranešė stabdančios benzino ir dyzelio eksportą per Klaipėdą. „Družba“ dujotiekiu tiekiamoje rusiškoje naftoje atsirado tiek nešvarumų (organinių chloridų), kad jie ėmė kelti pavojų gamyklų įrenginiams. Nėra naftos – nėra krovinių.
Mums tai svarbu ribotai – Lietuvoje parduodami degalai gaminami daugiausia Mažeikiuose. „Družba“ jų kryptimi atjungta seniai ir gamyklai reikalinga nafta importuojama jūra, per Būtingės naftos terminalą. Krovinių srautai geležinkeliais bei „Klaipėdos naftos“ naftos terminale sumažės. Bet kaip tai virs pinigais, nežinant sutarčių sąlygų, pasakyti sunkiau.
Daug didesnį rezonansą tai sukėlė visos Europos kontekste. Netrukus po baltarusių pranešimų paaiškėjo, kad su ta pačia problema susiduria visos prie „Družba“ naftotiekio prijungtos naftos perdirbimo gamyklos. Dvi vamzdžio atšakos, išsiskiriančios Baltarusijoje, tiekia naftą giliau į Lenkiją, Vokietiją, Čekiją ir kitur. Šių šalių gamyklos bemat sureagavo į pasikeitusius naftos kokybės parametrus ir užsuko naftos kranelius.
Tai – pirmasis tokio masto naftos tiekimo sutrikimas per pusšimtį metų siekiantį naftotiekio eksploatavimo laikotarpį. Iš viso juo gali būti patiekiama 15-20% Rusijoje išgaunamos naftos. Todėl „Transneft“ suskubo ieškoti kaltininko ir jį rado. Nedidelę privačią naftos transportavimo bendrovę Rusijos gilumoje „Samaratransneft Terminal“.
Anot „Transneft“, prieš privačią bendrovę pradėtas kriminalinis tyrimas ir pirmieji jo rezultatai rodo, kad užteršimas „nebuvo netyčinis“. Daugiau detalių, žinoma, pateikta nebuvo. Visgi, net ir sustabdžius taršą šiuo metu, dar bent dvi savaites naftotiekiu turės tekėti nešvari nafta, kol tiekiamos naftos kokybės rodikliai atsistatys.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/04/27/rusai-rado-naftos-uzterstumo-priezasti
Baltarusiai perka terminalą
Baltarusiai turi dvi dideles naftos perdirbimo gamyklas. Jose gaminamų degalų eksportas yra svarbus šalies pajamų šaltinis. Tačiau dėl joms tiekiamos naftos Minskas nuolat pjaunasi su Maskva.
Todėl baltarusiai pasisakė norintys iki metų pabaigos dalį naftos įsigyti iš alternatyvių šaltinių. Kalbama apie naftos importą jūra per Baltijos šalių arba Ukrainos uostus. Be to, jie prakalbo apie ketinimus pirkti naftos eksporto ir importo terminalą.
Lietuvoje tokių yra trys. Būtingė yra skirta Mažeikiams, joje laisvų pajėgumų nėra. „Achemos grupė“ turi naftos krovos terminalą, bet jie apie savo planus nepasakoja. „Klaipėdos nafta“ užsimena, kad pokalbiai vyksta. Tiesa, jie nori baltarusiams įsiūlyti pajėgumų nuomą, ilgalaikę sutartį ar ką nors panašaus.
Visgi, Baltarusija ko gero nori turėti nuosavą naftos eksporto ir importo terminalą. Taip jai būtų lengviau atsispirti rusų spaudimui. Kremlius reikalauja nukreipti perdirbtos naftos krovinius iš Baltijos šalių į ekonomiškai nepalankius Rusijos uostus. Pasakyti, kad „mes turime savo terminalą“ yra paprasčiau, nei ginčytis dėl ekonominio pagrįstumo.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/04/26/baltarusiaiieskoisigyti-naftos-importo-terminalo
Netyras verslas
„Novatek“ ir „Gazprom“ valdoma dujų skystinimo gamykla šiauriau Sankt Peteburgo Lietuvoje kelia politines bangas. Mūsų politikai pasiruošę kautis su vienu mažu „Lietuvos energijos“ per tarpininkus įsigytu ir vėliau kitiems perparduotu dujų kroviniu. Laurynas Kasčiūnas Seimo komitete aiškinsis, „kas už to stovi“.
Suskystintų gamtinių dujų (SkGD) importo terminalo užduotis – nutraukti priklausomybę nuo vieno dujų šaltinio ir sukurti galimybes gauti dujų iš kitur. Ne „niekada neįsileisti rusiškų dujų“. SkGD rinka yra pasaulinė ir joje, deja, yra ir rusiškų dujų.
Tyrumo labui galime reikalauti, kad valstybės valdomos įmonės nepirktų rusiškų dujų. Tačiau tuomet negalime reikalauti, kad jos užtikrintų žemiausią ar net konkurencingą kainą vartotojui. Nei, kad pasiektų gerų rezultatų ir mokėtų dividendus į valstybės biudžetą. Žaisdamos pagal išskirtinai apribojančias taisykles pasaulinėje ir vietinėje rinkoje valstybinės įmonės tiesiog pralaimės konkurencinėje kovoje visiems kitiems, kurie tokių skrupulų neturi. Kaip, pavyzdžiui, „Achema“.
Jei nenorime turėti jokių reikalų su rusiškomis dujomis, turime turėti strategiją, kaip atsisakyti dujų visai. Mes ją turime. Tiesa, dujų atsisakysime ne šiandien ir ne rytoj. Bet ilgainiui.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/04/25/i-klaipeda-vel-plaukia-laivas-su-novatek-dujomis
Kiti dalykai
„Lietuvos energija“ keičia pavadinimą į „Ignitis“. Įmonių grupė „optimizuoja „Lietuvos energijos“ valdomų prekės ženklų portfelį bei aktyviai ruošiasi tarptautinei plėtrai“. Bei „siekia efektyvinti prekės ženklų valdymui reikalingas išlaidas“. Todėl viskas, išskyrus ESO, bus „Ignitis“. Yra šimtas būdų tyčiotis iš šio prekės ženklo ir vienas nekreipti į jį dėmesio. Naująjį prekės ženklą visuomenei planuojama pristatyti 2019 m. rudenį.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/04/24/lietuvos-energija-registruoja-prekes-zenkla-ignitis
Ukraina išsirinko populistą ir šis imasi darbo. Volodimyras Zelenskis, naujasis Ukrainos vadovas elektas, pranešė ketinantis kibti į atlapus Tarptautiniam valiutos fondui. Dėl gamtinių dujų kainų. TVF tikisi, kad dempinguotos gamtinių dujų kainos šalyje koreguosis link rinkos kainų. Ukrainos vadovas pasiruošęs „derėtis“, kad dujų kainos kristų. TVF, ko gero, nėra linkęs leisti politikams reguliuoti dujų kainų, jei tai nebūtina.
Briuselis leido Lietuvai skirti paramą atsinaujinančios energetikos konkursams šį rudenį. Grubiai tariant, Vyriausybė išsiaiškino, ar nepažeidžia ES galiojančių valstybės paramos taisyklių, prieš skirdama paramą žalios energijos vystymui. Gera praktika. Ypač, kai už kai kurias ankstesnių vyriausybių taikytas paramos formas dar, ko gero, turėsime sumokėti baudas. Bendras sutartos paramos žaliai energetikai biudžetas sieks 385 mln. Eur. Parama bus skiriama mažiausio priedo prie rinkos elektros kainos pareikalausiančiam jos gamybos būdui. Gamintojai bus skatinami 12 metų.
Energetikos ministerija žada išsiaiškinti, ar būtų naudinga išmaniąją apskaitą įdiegti ne tik elektros sektoriuje, bet ir dujų, šilumos, karšto ir šalto geriamojo vandens vartotojams vienu metu. Studija buvo užsakyta sausį, jos rezultatai turėtų paaiškėti jau šį pusmetį. Keista, kad tai atliekama jau po to, kai ESO pradėjo procedūras išmaniems elektros skaitliukams.