Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(19 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, „Independence“ tiekia beveik visas Lietuvai reikalingas dujas, saulės jėgainių savininkų skaičius padvigubėjo, teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl Stokholmo arbitraže iš „Gazprom“ nepriteistų 1,5 mlrd. Eur.
Iš tokių vidutinių – prezidentė ir premjeras toliau kapojasi dėl Astravo AE.
Be to, estai ir latviai sutarė, kad apmokestins rusišką elektrą, „Tesla Model 3“ Europoje populiaresnis už rinkos senbuvius, „Klaipėdos nafta“ darbuotojams premijas išmokėjo akcijomis.
Štai papunkčiui.
Darbymetis „Independence“
Lietuvos SkGD importo terminalas aktyviai pumpuoja suskystintas gamtines dujas. Pirmadienį dujovežis „Arctic Princess“ „Achemai“ atplukdė 138.000 kub. m SkGD. Tai vienas iš keturių gegužę atkeliausiančių krovinių. Du iš jų dideli, du maži, o iš viso šį mėnesį bus atgabenta 296.000 kub. m.
„Klaipėdos nafta“ skaičiuoja, kad balandį per SkGD terminalą į Lietuvą buvo importuota 83% visų dujų, 92% iš jų – norvegiškos. Sudaryti krovinių grafikai rodo, kad gegužę importo per Klaipėdą dalis, palyginti su balandžiu, nemažės.
SkGD rinkose yra susidariusi Europai palanki padėtis – dėl šiltos žiemos dujos Azijoje atpigo. Prekybininkai ėmė ieškoti, kur dujas galima parduoti brangiau. Įprasta, kad Europoje dujos yra palyginti pigios, tačiau padėtis pasikeitė. Dėl to jau pirmą metų ketvirtį beveik visi Vakarų Europos SkGD terminalai dirbo intensyviau nei pernai.
Be „Arctic Princess“ Klaipėdoje iki rugsėjo 30 d. laukiama iš viso dar 6 didelių dujovežių (po 138.000 kub. metrų SkGD) ir 4 mažos apimties dujovežių (po 10.000 kub. metrų SkGD). Bet jei sąlygos bus palankios, krovinių gali atsirasti ir daugiau.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/06/i-klaipeda-atgabentas-naujas-sgd-krovinys-achemai
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/10/suskystintos-dujos-ant-bangos
Dvigubai daugiau saulininkų
Praėjusių metų rugpjūčio pradžioje Lietuvoje buvo 767 gaminantys elektros vartotojai. Jų visų elektrinių bendra galia siekė kiek daugiau nei 6 MW. 2019 m. balandžio 26 d. jų jau buvo dvigubai daugiau – veikė 1.504 gaminančių vartotojų elektrinės, jų bendra instaliuota galia sudarė 13,4 MW.
Tikėtina, kad netrukus šie skaičiai dar išaugs. Nuo penktadienio prasidėjo naujas ES paramos nedidelėms saulės jėgainėms raundas. Ją galite gauti, jei elektrinės galia neviršija 10 kW. Parama gali pasinaudoti individualių namų, dviejų butų namų arba sodo namų savininkai. Numatytas paramos išmokos dydis – 323 Eur už 1 kW naujos saulės elektrinės galios.
Praėjusiais metais savo reikmėms skirtoms elektrinėms paremti buvo skirta 3,3 mln. Eur. Šis raundas kiek didesnis – iš viso ketinama išdalinti 4,5 mln. Eur paramos. Paraiškas galima teikti mėnesį, o pinigai bus paskirti liepos viduryje.
2017 m. vasarą gaminantiems vartotojams buvo skirta 100 MW saulės elektrinių kvota. Iš jos 70 MW numatyta fiziniams ir 30 MW – juridiniams asmenims. Tad kvota su 13,4 MW galios jėgainėmis dar toli gražu neišsemta. Energetikos ministerijai taip pat dar toli iki ambicingo 34.000 gaminančių vartotojų skaičiaus. Bet kryptis teisinga.
Beje, nuo gegužės 10 d. iki birželio 10 d. gyventojai gali teikti paraiškas gauti paramą pakeisti senus kieto kuro šildymo katilus į naujus biokuro katilus arba šilumos siurblius.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/10/mazoms-saules-jegainems--dar-45-mln-eur-paramos
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/05/06/elektra-gaminanciu-vartotoju-skaicius-padvigubejo
Rusiškos elektros mokestis
Estai ir latviai paskelbė, kad rudenį įves papildomus mokesčius iš Rusijos importuojamai elektrai. Tai nebus muitai, nes muitų politiką ES koordinuoja Briuselis. Veikiau, tai bus pasinaudojimo elektros tinklais mokestis – tokį modelį jau labai ilgai taiko Suomija. Jis, anot estų, visai konkurencinės aplinkos nesuvienodins, bet galbūt šiek tiek pagelbės.
Estai jau seniai piktinasi papildomai neapmokestintu rusiškos elektros importu. „Eesti energia“ yra didžiausia elektros gamintoja Baltijos šalyse. Ji degina taršius naftos skalūnus ir turi mokėti vis augančius taršos mokesčius. Tuo tarpu Karaliaučiuje veikiančios rusų elektrinės nėra apsunkintos taršos mokesčiais. Be to, jos dujas perka Rusijos vidaus rinkos kainomis, tai yra, kokius tris kartus pigiau, nei jų importuotojai Europoje.
Estų nepasitenkinimo priežastis bent iš dalies iliustruoja „Inter RAO Lietuva“, vienintelės rusišką elektrą importuojančios įmonių grupės veiklos rezultatai. Juos ji paskelbė šią savaitę.
Grupės bendrovės veikia trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Pirmąjį 2019 m. ketvirtį jos pardavė 44,1% daugiau elektros, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Gavo 79,8% daugiau pajamų (107 mln. Eur) ir uždirbo daugiau nei 2,5 karto daugiau pelno (6,4 mln. Eur).
Įmonių grupei taip pat priklauso Vydmantų vėjo parkas. Vėjams šių metų pradžia taip pat buvo labai palanki ir tuo džiaugėsi visi regiono vėjininkai. „Inter RAO Lietuva“ skelbia rezultatus gerinusi ir sėkmingos finansinės veiklos dėka.
Kadangi Lietuva didžiąją dalį savo elektros importuoja, didelės skubos jungtis prie latvių ir estų iniciatyvos mūsų politikai nerodo ir kalba apie 2025 m., kai ir mes patys turėsime kaip elektrą pasigaminti.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/07/estai-ir-latviai-rusiska-elektra-apmokestins-rudeni
Kiti dalykai
Švedijos apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti Lietuvos prašymą panaikinti Stokholmo arbitražo sprendimą Lietuvos ir „Gazprom“ ginče. Vyriausybės ir „Gazprom“ nesutarimą nagrinėję Stokholmo arbitrai 2016 m. birželį paskelbė neįžvelgę Rusijos bendrovės kaltės. Jie pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą. Tačiau reikalauto žalos atlyginimo, 1,5 mlrd. Eur už per brangiai pirktas dujas, Lietuva neprisiteisė. Tikimasi, kad Švedijos apeliacinis teismas sprendimą priims šių metų viduryje.
Dalia Grybauskaitė savaitės pradžioje užmetė premjerui dėl jo planų bendradarbiauti su baltarusiais Astravo AE klausimu. Esą, tai būtų elektrinės pripažinimas ir taip būtų užkirstas kelias Lietuvai siekti jos uždarymo. Skvernelis iš Baltarusijos premjero yra gavęs siūlymą „diegti bendras stebėjimo sistemas“. Premjero nuomone, Lietuvai svarbu turėti savo įrangą Astravo AE aikštelėje, stebėti radiacinį foną realiu laiku. Nežinia, ar tokiam dalykui būtinas politikų įsikišimas.
Naftos terminalą ir „Independence“ valdanti „Klaipėdos nafta“ ėmėsi pažangios darbuotojų skatinimo praktikos. Įmonė dalį premijų už 2018 m. pasiektus rezultatus savo darbuotojams išmokėjo bendrovės akcijomis. Vienos akcijos vertė gegužės 8 d. prekybos pabaigoje siekė 0,433 Eur. Jomis buvo apmokama 50% skiriamos metinės premijos. 357 darbuotojams suteikta akcijų dalis siekia apie 0,2% nuo visų KN akcijų kiekio.
Šiais metais Europos rinkoje pasirodęs „Tesla Model 3“ jau vasarį tapo geriausiai perkamu brangiu vidutinės klasės sedanu. Kovo mėnesį jis rinkoje pranoko 3 serijos BMW, „Audi A4“ ir C klasės „Mercedes-Benz“. Besikaupiančius pinigus pajuto „Swedbank“, kuris šią savaitę pradėjo siūlyti mažesnes palūkanas ekologiškų automobilių lizingui. Tiesa, grynieji elektromobilių ir hibridų skaičiai keliuose, be kelių išimčių Europoje, vis dar niekiniai ir tik pigesnis lizingas to nepakeis.
https://www.vz.lt/transportas-logistika/2019/05/06/bankai-vilioja-ekologisku-automobiliu-pirkejus