Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(20 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, Baltijos šalys gavo prisijungimo prie Vakarų Europos elektros tinklų sąlygas, šilta žiema pašovė dujų kainas, „Orlen“ džiaugiasi nepriėmusi į gamyklą užterštos naftos.
Iš tokių vidutinių – per teismus keliauja pamoka apie tai, kad mokesčius ir valstybės paramą energetikai reikia suderinti su Briuseliu.
Be to, Lietuva šį savaitgalį ruošiasi kitos savaitės elektros sistemos bandymams Rusijoje, nuo liepos nesikeis dujų tarifai gyventojams, paaiškėjo, kas įrengs nuolatinę suskystintų dujų stotelę Druskininkuose.
Štai papunkčiui.
Įtempta kaimynystė
Šią savaitę Baltijos šalys gavo prisijungimo prie Vakarų Europos elektros tinklų sąlygas. 409 sąlygų sąrašą išdavė Europos perdavimo sistemų operatorių asociacija, ENTSO-E. Šis sąrašas yra priedas prie dar svarbesnio dokumento – prisijungimo sutarties. Jai dabar turi pritarti šešios susitarimo šalys. Trys Baltijos valstybės, Lenkija ir dvi dar nežinomos savanorės iš Vakarų Europos. Pastarosios pasirašys, antraip nebūtume gavę tokios sutarties. Lenkija taip pat atrodo pasiruošusi.
Dėl trijų Baltijos šalių nesu toks tikras. Prisijungimo sutartys yra įpareigojančios. Jų pasirašymu bus užbaigtas ilgai trukęs ir sunkiai vykęs politinis procesas. Pasirašytos sutartys reikš, kad visos šalys prisiima konkrečius įsipareigojimus, už kurių nevykdymą numatytos sankcijos. Tad dabar yra paskutinė galimybė kam nors, kas tokio pasitraukimo iš BRELL žiedo nenori, faktiškai blokuoti visą procesą.
Mūsų vyriausybė sinchronizacijos sąlygoms šią savaitę jau pritarė. Su politikų palaiminimu dokumentą turėtų pasirašyti ir AB „Litgrid“, kuris valdo visą elektros perdavimo sistemą. Tokių pačių sprendimų laukiama iš Estijos ir Latvijos vyriausybių, bei jų elektros perdavimo sistemų operatorių.
Sinchronizacijos susitarimus vertins palyginti šviežios kaimynių vyriausybės. Mūsiškiai tikina, kad per praėjusius metus buvo sudėliota tiek politinių saugiklių, kad nesėkmės tikimybė itin maža. Tačiau mes kartą jau buvome taip priartėję prie susitarimo dėl „Independence“ išpirkimo. Tą kartą viskas subyrėjo paskutinę minutę Rygoje. Šiuo atveju aš šnairuoju į estus.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/15/vyriausybe-pritare-sinchronizavimo-salygoms
Pasiruošimas rinkimams
Kitą savaitgalį rinksimės tarp prezidento ir prezidentės bei deleguosime politikus į Europos parlamentą. Tuo metu Karaliaučius išbandys savo elektros sistemos galimybes veikti nutrūkus visoms jungtims su likusiu pasauliu.
Rusai su savo bandymu įsibruko į anksčiau sutartą analogiško Baltijos šalių bandymo tvarkaraštį. Anksčiau tartasi, kad Baltijos šalys savo sistemų bandymą atliks birželio pradžioje. Jis turėjo padėti identifikuoti silpnąsias elektros sistemos vietas ir jas pagerinti iki prisijungimo prie Vakarų Europos tinklų. Sužinoję apie Karaliaučiaus sistemos bandymą, latviai ir estai nusprendė luktelėti. Anksčiau sutartas bandymas buvo atšauktas, o nauja data galbūt paaiškės po rusiškojo.
Tad Lietuva pati palaipsniui išbando savo elektros gamybos įrenginius. Šį savaitgalį taip pat atliekamas bandymas. Jo metu yra imituojamas dalies elektros sistemos izoliuotas darbas. Taip pat, kaip praneša „Litgrid“, repetuojamas ir sistemos atkūrimo planas. Pastarojo prireikia sistemos avarijos atveju. Tikimybė, kad per rinkimus kas nors blogo nutiktų mūsų sistemai nėra didelė. Tačiau „Litgrid“ tikimybėmis nežaidžia ir vis tiek ruošiasi.
Karaliaučiaus, Rusijos karinio forposto Europoje, energetinė nepriklausomybė yra pakylėtas politinis klausimas Rusijoje. „Maršalo Vasilevskio“, rusų „Independence“ atitikmens, atsiplukdymas buvo viena šio plano dalių. O į jo inauguraciją vyko pats Kremliaus šeimininkas. Tad ten, tikėtina, energetikai bandymo metu prakaituos labiau, nei čia.
Šilta žiema
Nors gamtinės dujos plačiai naudojamos įvairiose pramonės šakose, jos Europai labiausiai reikalingos žiemą. Tuomet visi jas degina energijai ir šilumai gaminti. Vasarą gamtines dujas energetikų tarpe gausiausiai vartoja saugyklų operatoriai. Jie pildo per šildymo sezoną ištuštėjusias atsargas. Todėl nuo jų apetito labai priklauso dujų paklausa.
2018 m. pradžioje Europą supurčiusi šalčio banga dujininkus pričiupo nepasiruošusius. Dujų reikėjo daug, nesklandumų taip pat buvo daug. Tąkart šildymo sezoną jie užbaigė nuo įtampos pabalusiais krumpliais ir griežiamais dantimis, su vos 18% užpildytomis dujų talpyklomis.
Dujų saugyklų užpildymas užtrunka, tad pasibaigus šalčiams energetikai suskubo pildytis. Tikslas buvo ne tik neįprastai tuščias talpas užpilti iki buvusio lygio, bet dar ir susikurti rezervą. Tą, kuriam buvo pagailėta pinigų anksčiau. Jiems teko už praeities nuodėmes susimokėti. Praėjusią vasarą dujos kainavo kaip žiemą, o tinkamą saugyklų užpildymą vos pavyko pasiekti.
Kaip tyčia, ši žiema buvo priešinga – šilta ir trumpa. Todėl gegužės 1 d. Europos požeminių dujų saugyklų užpildymas siekė 50%. Tai yra 93% daugiau nei tą pačią dieną prieš metus ir 61% daugiau nei prieš dvejus metus. Papildomas dujų poreikis į Europos saugyklas bus istoriškai žemas.
Visgi, šio poreikio užtenka, kad, prasidėjus dujotiekių remontams, Europos suskystintų dujų terminalai plūktų po prakaitu. Per balandį ES terminaluose buvo išdujinta tris kartus daugiau dujų nei pernai balandį. Tai galioja ir mūsiškiam „Independence“. Jis gegužę išdujins ir į dujų sistemą patieks apie 171 mln. kub. m dujų. Tai yra tiek gamtinių dujų, kiek, tikėtina, per mėnesį bus sunaudota visoje šalyje.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/13/suskystintos-dujosisstumiagazprom
Kiti dalykai
„Orlen Lietuva“ šią savaitę pasipasakojo apgręžusi du užterštos naftos krovinius. Vienas atplaukė gegužės pradžioje iš Ust Lugos uosto. Šiame uoste nafta kraunama iš „Družbos“ naftotiekio. Jį valdanti „Transneft“ į Europą neseniai patiekė didelį kiekį perdirbimo gamykloms žalingais chemikalais užterštos žaliavos. Vieną iš dviejų krovinių „Orlen“ pakeitė Šiaurės Jūros nafta, kitą – rusiška, tačiau jau iš Primorsko uosto. Tiesa, bendrovė nepaaiškino, ar tai yra tanklaiviai, pakrauti iki pasklindant žinioms apie užterštą naftą, ar po to.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/16/nesvari-rusiska-nafta-iesko-keliu-i-lietuva
VIAP yra mokestis, kurį moka visi elektros vartotojai. Iš jo finansuojama atsinaujinanti energetika. Jį moka ir tos bendrovės, kurios elektrą gamina savo reikmėms. Tai nepatiko „Achemai“, „Lifosai“ ir „Orlen“. Kadangi tuometiniai valdantieji nepasivargino naujos tvarkos suderinti su ES, įmonės kreipėsi į teismą. Teismas patarimo kreipėsi į ESTT, o jis šią savaitę patikino, kad tai galėjo būti nelegalus mokestis. Galutinį sprendimą turės priimti Lietuvos teismai. Pamoka: susiderinkite savo žaliosios energetikos paramos mokesčius su ES.
Druskininkai dar prieš kelis metus priklausė nuo ne Lietuvos, bet Baltarusijos dujų vamzdyno. Dujų vartojimas sumažėjo, baltarusiai nusprendė pakelti pasinaudojimo vamzdynu kainas. Tad mieste 2017 m. vasarą greituoju būdu buvo įrengta laikina suskystintų gamtinių dujų stotelė. Ją pastatė Estijos „JetGas“. Šią savaitę paaiškėjo, kad nuolatinę už beveik 3 mln. Eur įrengs konkursą laimėjusi bendrovė „MT Group“. Darbus planuojama baigti 2020 m. pavasarį.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/15/druskininku-sgd-stotele-irengs-mt-group
Buitiniams vartotojams gamtinių dujų kaina antrąjį šių metų pusmetį nesikeis. Pirmos grupės vartotojams (iki 300 m3 per metus) dujos toliau kainuos 0,66 Eur/m3. Antros grupės (300 – 20.000 m3) – 0,46 Eur. Trečios grupės (20.000 m3 ir daugiau) vartotojams dujos ir toliau kainuos 0,45 Eur. Abonentinis mokestis lieka toks pat: pirmos grupės vartotojams – 0,56 Eur, visiems kitiems – 3,99 Eur per mėnesį.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/05/17/duju-kaina-gyventojams-nuo-liepos-nesikeis
https://www.vz.lt/energetika/2019/01/02/infografika-energijos-tarifai-buitiniams-vartotojams