Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(15 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, „Nukem“ pralaimėjo arbitražo bylą prieš Ignalinos atominę elektrinę, vėjuota metų pradžia leido gaminti daugiau žalios energijos.
Iš tokių vidutinių – „Achema“ skaičiavo nuostolius, Lietuva nuo klimato kaitos kenčia labiausiai Europoje.
Be to, netrūksta norinčių paskolinti pinigų saudžiams, energetikai svajoja apie „blokchain“, Kruonis gavo pasimankštinti.
Štai papunkčiui.
„Achemos“ rezultatai
Šią savaitę vykęs trąšų gamintojos AB „Achema“ visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino audituotus bendrovės finansinius rezultatus. 2018 m. „Achemos“ pardavimo pajamos siekė 397,5 mln. Eur ir buvo 6% mažesnės nei 2017 m. Bendrovė patyrė 28,9 mln. Eur grynojo nuostolio.
Nuostolį lėmė pernai susiformavusios kainų žirklės. Rinkoje dėl nevykusių orų trąšos buvo pigios, o dujos buvo netikėtai brangios. Iš dujų bendrovė gamina trąšas ir jas parduoda. Taip pat įmonė nukentėjo nuo kelis kartus išaugusių taršos leidimų kainų.
Bendrovė išplatintame pranešime išvardino ir mokesčius, kurie prisidėjo prie nuostolingos veiklos. SkGD terminalo išlaikymas „Achemai“ kainavo 20,1 mln. Eur, VIAP mokestis – 5,4 mln. Eur. Pastarasis – tai mokestis prie elektros kainos, iš kurio mokamos subsidijos žaliajai energetikai. Kaip bebūtų keista, šie du mokesčiai sudaro didelę nuostolio dalį. Tai yra du mokesčiai, dėl kurių į Energetikos ministeriją derėtis du kartus nuo vasaros vyko pati Lyda Lubienė.
Tai ne pirmas kartas, kai dujų ir trąšų kainų žirklės prikerpa „Achemą“. 2014 m., dar iki terminalo mokesčių atsiradimo, dėl kainų žirklių bendrovė skelbė 31,99 mln. Eur nuostolį. Po metų, finansinėje ataskaitoje už 2015-uosius rezultatai jau buvo lyginami su pakoreguotu rodikliu – 2014 m. gautu 46 mln. Eur siekiančiu tipinės veiklos pelnu.
Trąšų gamyklą valdantis UAB koncernas „Achemos grupė“ turi apie 12% SkGD terminalą valdančios „Klaipėdos naftos“ akcijų. Įmonių grupėje taip pat yra elektrą iš vėjo gaminanti UAB „Renerga“, kuri gauna subsidijas iš VIAP biudžeto. Be to, „Achema“ sunaudoja apie pusę į Lietuvą importuojamų dujų, bet sumoka tik apie 25% terminalo mokesčių.
https://www.vz.lt/pramone/2019/04/12/achema-2018-m-patyre-289-mln-eur-grynojo-nuostolio
https://www.vz.lt/energetika/2018/06/14/kainu-zirkles-vel-pakirpo-achema
Kruonis ir rezervai
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) susideda iš vandens baseino ir keturių agregatų. T. y. iš baseino žemyn į Kauno marias nutiestų keturių vamzdžių su turbinomis ir pompomis. Jis buvo pastatytas darbui tandemu su atomine elektrine. Supirkdavo jos naktį pagamintą elektrą ir parduodavo ją dieną. Du iš keturių Kruonio HAE agregatų vis dar veikia rinkos sąlygomis. Pumpuoja vandenį iš marių į baseiną, kai elektra pigi, išleidžia vandenį ir gamina elektrą, kai ji brangi.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos valdytojas „Litgrid“ moka elektrinei, kad likę du Kruonio HAE agregatai būtų rezerve. „Litgrid“ jų prireikia, kai tinkle išsijungia elektrinė ar sugenda jungtis, ir niekas kitas padėti negali. Tuomet įsijungia rezervas ir kompensuoja elektros stygių.
Kruonis gali pradėti gaminti elektrą per 2 minutes. Gamina ją 12 valandų, kol ištuštėja jo baseinas. Tai nepakankamai greitai ir nepakankamai ilgai. Todėl turime trijų pakopų rezervą. Pirminis rezervas veikia tas 2 minutes, kol įsijungia Kruonis. Tai atlieka ir taip veikiančios, gamybą staigiai padidinti galinčios elektrinės. Arba elektrinės, veikiančios „must run“ režimu, t. y. kai elektrinė nuolat veikia, tik neprijungta prie generatoriaus. Šiuo metu tokias paslaugas gauname iš BRELL žiede esančių elektrinių.
Antrinis rezervas – tai Kruonis. Tretinis rezervas turi įsijungti per 12 valandų ir gaminti elektrą tada, kai ištuštės Kruonio baseinas. Už tretinį rezervą yra mokami pinigai Elektrėnų elektrinei, taip pat – keliems smulkesniems elektros gamintojams.
Praėjusią savaitę išsijungė Estijos ir Suomijos elektros jungtis „Estlink“. Kruonio HAE buvo įjungta devynis kartus ir pagamino 1,98 GWh elektros energijos. Vien šiemet Kruonio HAE teikiama avarinio rezervo paslauga jau buvo aktyvuota 15 kartų. Palyginimui, per visus 2018 m. Kruonio HAE antrinio galios rezervo paslaugos prireikė 29 kartus.
Naftos spindesys
Saudo Arabijos karališkajai šeimai priklausanti „Saudi Aramco“ prieš savaitę paskelbė 2018 m. gavusi 365 mlrd. USD pajamų, iš kurių ji uždirbo 111 mlrd. USD grynojo pelno. Tai yra dvigubai didesnis pelnas, nei „Apple“.
Naftininkė rezultatus paskelbė ne iš geros širdies. Bendrovė nusprendė pasiskolinti 10 mlrd. USD rinkoje, išleisdama tokios nominalios vertės obligacijų (skolos popierių). „Saudi Aramco“, platindama obligacijas, privalėjo paskelbti ir savo konsoliduotas finansines ataskaitas.
Paaiškėjus įmonės finansinei sveikatai, norinčiųjų paskolinti atsirado tris kartus daugiau, nei įmonei reikia. Pasiūlyta paskolinti 30 mlrd. USD. Tačiau tai buvo tik pasibandymas ir ne šis skolos popierių platinimas yra labiausiai laukiama žinia. Naftos bendrovė planuoja parduoti dalį savęs, apie 5% savo akcijų. Už tai gautus pinigus ji investuos į žurnalistus žudančio princo Mohammedo Bin Salmano viziją Saudo Arabijos ateičiai.
Tokį pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO)„Saudi Aramco“ planavo dar 2018 m. Tąkart dėl nepalankios padėties naftos rinkoje bendrovė planus nukėlė. Dabar kalbama, kad IPO galėtų vykti 2021 m.
https://www.vz.lt/rinkos/2019/04/08/paklausa-naftos-milzines-obligacijoms-3-kartus-virsijo-pasiula
Kiti dalykai
„Rosatom“ valdoma vokiečių inžinerinė bendrovė „Nukem“ iš Ignalinos AE norėjo prisiteisti 2,5 mln. Eur. Esą, dėl netikslių techninių specifikacijų konkurso sąlygose bendrovė patyrė papildomų išlaidų. Ginčas buvo sprendžiamas arbitraže Londone. Šią savaitę pranešta, kad dar kovą arbitražo kolegija atmetė visas „Nukem“ pretenzijas. Sprendimas galutinis ir neskundžiamas, „Nukem“ turės sugrąžinti visas IAE patirtas teisines išlaidas – beveik 800.000 Eur.
Britų žaliosios energijos bendrovės „GreenMatch“ duomenimis, Lietuva yra labiausiai klimato kaitos paveikta Europos šalis. Vertinime Lietuva surinko 75,04 balo iš 100 galimų. Anot tyrimo, 1970-2015 m. vandens lygis jūroje prie Lietuvos krantų kasmet kilo po 4,46 mm. Jūros vidutinė temperatūra nuo 1960 m. padidėjo 0,73°C, o žemės paviršiaus temperatūra augo po 0,325°C kas dešimtmetį. Kritulių kiekis nuo 1960 m. iki 2015 m. kas dešimt metų didėjo po 20 mm.
Tas įkyrus vėjas, nuolat košiantis pastaruosius du mėnesius, pradeda atsispindėti vėjo jėgainių rezultatuose. Vidutinis vėjo greitis kovo mėnesį Lietuvoje ir Estijoje siekė 7,6-7,7 m/s ir buvo maždaug 24% didesnis nei tuo pačiu metu pernai. Estų „Enefit Green“ per tą laikotarpį vėjo jėgainėse pasigamino 246 MWh elektros, 10 kartų daugiau, nei tuo pačiu metu pernai. Reikšmingą augimą turėtų matyti ir kiti elektros iš vėjo gamintojai.
„PwC“ ir Pasaulio energetikos tarybos atlikta apklausa rodo, kad „blockchain“ technologija sukurs proveržį energetikoje. 92% apklausos dalyvių mano, kad tai įvyks per ateinančius penkerius metus. Esu girdėjęs apie kai kuriuos įdomius bandymus pritaikyti šią technologiją energetikos sektoriuje. Bet pasaulis juda link energetinio efektyvumo, o „blokchain“ yra to priešingybė. Todėl dėl respondentų įžvelgiamo proveržio būčiau linkęs kaltinti sunkiuosius narkotikus.
P. S. apžvalgas taip pat galite gauti el. paštu. RSS formatu ir kt.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata