Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(14 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, Europos Parlamentas pritarė naujoms taisyklėms „Gazprom“ dujotiekiams, suskystintos gamtinės dujos tapo pigesnės nei vamzdinės, energijai imli pramonė gavo nuolaidą.
Iš tokių vidutinių – dar negavome sąlygų prisijungimui prie Europos elektros tinklų.
Be to, „Klaipėdos nafta“ nori tapti didžiausia pasaulyje SkGD terminalų operatore, Saudo Arabijos naftos pramonė vis dar pelningesnė nei Silicio slėnis, „Lietuvos energijos gamyba“ ieško, ką daryti su Kruonio HAE.
Štai papunkčiui.
Pasaulinė ambicija
„Klaipėdos nafta“ ketina tapti didžiausia plūduriuojančių dujų importo terminalų valdytoja pasaulyje. Tai ji ketina padaryti iki 2030 m. Bendrovė turės tapti 5-7 terminalų valdytoja ar dalininke. Šiuo metu plūduriuojančių terminalų pasaulyje yra apie 30 ir statoma daugiau.
FSRU – „Independence“ tipo – dujų importo terminalas iš esmės susideda iš trijų dalių. Dujų talpų, į kurias supilamos labai atšaldytos dujos. Išdujinimo įrangos, kuri dujas palaipsniui atšildo iki normalios temperatūros. Trečia dalis – dujų vamzdis, uosto dugnu jungiantis krantinę su visu Lietuvos dujų vamzdynu.
Ne visi plūduriuojantys terminalai yra tokie, kaip mūsiškis. Dalis išdujinimo įrangą, pavyzdžiui, perkelia į krantą. Dalis yra didesni ir gali priimti didesnius dujovežius. Bet esmė, tikina bendrovė, yra ta pati. „Klaipėdos nafta“ gali tokius terminalus padėti statyti ir padėti valdyti.
Jei įmonė sėkmingai sieks šio tikslo, per ateinančius kelis metus turėtume sulaukti nemažai naujienų. Tikimasi pirmą terminalą užsienyje pradėti statyti jau šiemet, o įdirbį „Klaipėdos nafta“ turi 4-5 projektuose. Sėkmės jiems – jei bendrovei seksis, Lietuvos biudžetas nuo to tik pilnės.
Pasaulio rinkos
Azijoje už dujas moka brangiau – tokia aksioma galiojo ilgą laiką. Tačiau šiemet ši taisyklė lūžo. Kinija tapo mažiau besotė, o japonai toliau gaivina savo branduolinę energetiką, tad jiems dujų taip pat reikia mažiau. Dėl to Azijoje kainos smuko ir dujų pirkliai suskubo ieškoti sandorių europinėmis kainomis.
Vakarų Europos dujų importo terminalai šiemet dirba intensyviau nei pernai. Pirmą ketvirtį jie iš viso pateikė apie 24 mlrd. kub. m gamtinių dujų, 2,3 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Kovą – du kartus daugiau, nei prieš metus. Suskystintos gamtinės dujos tapo pigesnės, nei vamzdinės.
Mes antplūdį taip pat pajutome. „Independence“ valdytoja „Klaipėdos nafta“ paskelbė, kad prie į terminalą suplanavusių atvykti didžiųjų dujovežių prisidės ir penki maži laivai. Tai nėra įprasta – jie paprastai atplaukia prie terminalo dujų pasipildyti, o ne išsikrauti.
Kada šie dujų importo kainų pokyčiai pasirodys jūsų dujų sąskaitoje? Tikėtina, nuo liepos 1 d. Buitiniai dujų vartotojai tiesiogiai rinkoje nedalyvauja. Mes perkame dujas pagal pasirinktą tarifą, kurį kas pusmetį nustato „Lietuvos energijos tiekimas“. Su reguliuotojo pritarimu.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/04/04/suskystintos-gamtines-dujos-plustelejo-i-europa
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/04/05/pigiosskgd-atplaukiaiindependence
Nukarūnuotos milžinės
Naftos ir dujų bendrovės ilgą laiką buvo didžiausios bendrovės pasaulyje. Tačiau jų karaliavimo laikas baigėsi, nors ir palyginti neseniai. Už „Exxon Mobil“, JAV energetikos milžinę, „Apple“ tapo brangesnė 2013 m. „Microsoft“ nuo energetikos bendrovės atsiplėšė 2015 m., o „Facebook“ praskuodė 2017 m., maždaug tuo pačiu metu, kaip ir „Amazon“.
Praėjusios savaitės pabaigoje vykusioje „Energy Tech Day“ konferencijoje apie tai pasakojo Tomas Reesas, „Bloomberg NEF“ tyrimų skyriaus vadovas. Tai reiškia, kad energetikos bendrovės nebeturi didžiausių pinigų maišų rinkoje. Be to, energetikams reikia konkuruoti jau ne tik su kitomis energetikos bendrovėmis, bet ir lygintis su IT bendrovėmis, kurios kėsinasi į dalį jų verslo.
Pavyzdžiui, 2012 m. britų energijos tiekėja „Centrica“ išleido 100 mln. USD išmaniojo termostato „Hive“ kūrimui. Dėl to ji buvo laikoma labai pažangia energetikos įmone. 2014 m. „Google“ savo išmaniajam termostatui išleido 3,2 mlrd. USD.
Visgi, šią savaitę pasirodę pranešimai turėtų kiek ataušinti šį IT entuziazmą. „Saudi Aramco“, Saudo Arabijos karališkajai šeimai priklausanti naftos gavybos bendrovė pernai uždirbo 111 mlrd. USD. Tai yra dukart tiek, kiek „Apple“, arba kiek „Apple“, „Google“ ir „Exxon Mobil“ kartu sudėjus.
https://www.vz.lt/rinkos/2019/04/03/didziausia-ipo-pasaulyje-planuojanti-imone-atskleide-pelna
Kiti dalykai
Šią savaitę Europos elektros perdavimo sistemų operatoriai (tie, kurie valdo didelius elektros laidus) turėjo Baltijos šalims išduoti technines sinchronizacijos sąlygas. Sąrašą reikalavimų, kuriuos įgyvendinę galėtume elektros sistemą prijungti prie Europos. Iki paskutinės akimirkos visi buvo įsitikinę, kad taip ir bus. Tačiau dokumento negavome ir susijusios institucijos prisisėmė burnas vandens. Kas nutiko, reikia tikėtis, sužinosime kitą savaitę.
Energijai imlios pramonės įmonės jau gali teikti prašymus dėl dalies mokesčių, iš kurių apmokama žalioji energetika (VIAP), susigrąžinimo. Jei bendrovė sunaudoja daugiau nei 1 GWh elektros per metus, ji gali nemokėti 85% mokesčio už 1 GWh viršijantį kiekį. Tarp ypač daug energijos naudojančių įmonių yra „Orlen Lietuva“, „Lifosa“, „Achema“ ir dar bent 150 kitų. Norėdama pasinaudoti lengvata, bendrovė negali turėti VIAP skolų. „Achema“ skolinga apie 11,61 mln. Eur, „Orlen Lietuva“ – apie 11,88 mln. Eur, „Lifosa“ – 9,77 mln. Eur.
Europos Parlamentas pritarė naujoms taisyklėms, kurios bus taikomos su trečiosiomis šalimis ES jungiantiems dujotiekiams. Taip pat ir „Nord Stream 2“. Sprendimui dar turi pritarti ES Taryba, tačiau teigiama, kad institucijų pozicijos jau suderintos. Naujos taisyklės reiškia, kad visi su Europa sujungti dujotiekiai turės paklusti ES reikalavimams. Be to, atskiros šalys turės gauti Europos Komisijos pritarimą tariantis dėl naujų dujotiekių. Tai reikšmingai pakeis „Nord Stream 2“ finansus, bei galios dinamiką tarp „Gazprom“ ir ES.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/04/04/europos-parlamentas-pritarenord-stream-2direktyvai
Didžiąsias Lietuvos elektrines valdanti „Lietuvos energijos gamyba“ ieško ekspertų, kurie įvertintų, kaip geriausia plėsti Kruonio HAE. Studijoje turės būti analizuojamos kelios skirtingos kintamo greičio agregato įrengimo galimybės, galimybė rekonstruoti vieną iš esamų fiksuoto greičio agregatų, galimybė įrengti didelį akumuliatorių. Kruonis buvo pastatytas atominei elektrinei. Kai jos neliko, ieškoma, ką su juo daryti.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/04/05/kruonio-hae-pletrai-ivertinti--dar-viena-studija