Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(10 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, Lietuva gavo 8 mln. Eur iš Liuksemburgo už tai, kad esame žali, LET sugebėjo parduoti dujų latviams, ESO pradėjo išmaniųjų skaitiklių pirkimus.
Iš tokių vidutinių – „Klaipėdos naftai“ metai prasidėjo silpnai, lietuviai toliau nesugeba koordinuotai priešintis Astravo AE.
Be to, šilti orai mažino elektros kainas, suomiai priartėjo prie 11 metų vėlavusio atominio projekto pabaigos.
Štai papunkčiui.
Kova su Astravu
Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę patikino, kad Lietuvos pozicija Astravo AE klausimu nesikeičia. Jis taip pat parašė laišką Baltarusijos premjerui, kuriame siūlo vietoje Astravo AE statyti dujinę elektrinę. Planas buvo greituoju būdu nuo apmatų iki šios formos sudėliotas per savaitgalį.
Pastebėtina, kad nėra jokios priežasties, kodėl vienos elektrinės negalėtų pakeisti kita. Nugriovei vieną, pastatei kitą. Jei turi pinigų. Tiesiog to, be kelių išimčių, niekas nedaro, nes tai skirtingi įrenginiai, o ne alternatyvos.
Visgi, Baltarusijoje Astravo projektas yra pristatomas kaip atsijunkymas nuo rusiškų dujų, kovos su klimato kaita priemonė ir nacionalinio energetinio saugumo garantas. Dujinis įrenginys reikštų, kad išpildoma lygiai 0/3 baltarusiams duodamų pažadų. O kur dar asmeninės Aliaksandro Lukašenkos ambicijos ar nacionalinė savigarba, rusiška geopolitika ir jau pasiskolinti ir įmerkti pinigai, pasirašytos sutartys.
Tad šis planas, ko gero, nesuveiks. Bet laiške, kiek man žinoma, yra menkai paslėptas grasinimas: Lietuvos ir Baltarusijos tarpusavio santykiai tiesiogiai priklauso nuo to, ar Astravo AE veikia, ar ne. Teoriškai tai galėtų reikšti, kad kol Astravas veikia, Lietuva blokuos Baltarusijos siekius gerinti santykius su Europa, jei tokie siekiai atsirastų.
Tokia žinutė galėtų būti efektyvi. Ar bus – neaišku. Lietuvos ministerijų darbas baltarusių atominės jėgainės klausimu niekada nebuvo koordinuotas. Astravo AE failas apima Aplinkos, Energetikos, Užsienio reikalų ministerijų, prezidentūros ir atitinkamų reguliuotojų jurisdikcijas. Vadovauti lyg ir turėjo URMas, bet apie naujausią planą nežinojo nei jie, nei prezidentūra. Tik į savaitės pabaigą pasigirdo signalų, kad pastaroji švelnina savo retoriką premjero kryptimi. Tad tiek tos koordinacijos.
Visagino AE klausimas taip pat buvo išspręstas per vėlai. Nenorint „išgąsdinti japonų“ po 2012 m. įvykusio referendumo buvo iki 2016 m. vilkinama viešai pasakyti, kad Lietuvos energetikos planuose atominės elektrinės nebėra. Lietuvos piliečių išreikštą nenorą turėti atominės energetikos buvo galima panaudoti kovai prieš Astravą. Jei būtų susigaudyta anksčiau. Tačiau nebuvo.
Visgi, reikia pažymėti, kad kova prieš Astravą prisimenama tik per rinkimus – ir ne tik per šiuos.
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/03/06/s-skvernelis-raso-laiska-minskui-su-planu-chuliganu
https://www.vz.lt/energetika/2019/03/05/z-vaiciunas-siulymas-del-astravo-ae-techniskai-igyvendinamas
Parduota statistika
Lietuva Liuksemburgui perleido dalį jau anksčiau sutartos atsinaujinančios energetikos statistikos. Už 550 GWh dalį mums sumokės 8 mln. Eur. Iš viso 2018-2020 m. tokios statistikos bus perduota bent už 10 mln. Eur. Tai yra prekyba atsinaujinančios energetikos statistiniais rodikliais, pati elektra lieka mums.
Europos Sąjunga Paryžiaus susitarimo tikslų siekia kaip vienetas. Tačiau šalys turi pasiekti individualius tikslus, kad ES įvykdytų savo įsipareigojimus. Šalys narės gali viena kitai padėti. Tam 2015 m. buvo sugalvoti trys bendradarbiavimo mechanizmai: statistikos perleidimas, bendri projektai ir bendros finansavimo schemos.
Lietuva yra tinkama donorė. Mes savo tikslą pasiekėme 2014 m. Vietoje numatytų 23% 2020 m. atsinaujinančios energetikos dalis galutiniame Lietuvos energijos suvartojime jau siekia 27%. Planuojama, kad 2020 m. pasieks 30%.
Liuksemburgas, kuriam nesiseka, galėjo rinktis iš trijų. Jis galėjo savo statistiką pasigerinti vystydamas žalios energijos projektus kartu su kita šalimi ten, kur sąlygos jiems yra palankios. Galėjo drauge su kita šalimi finansuoti subsidijas žaliajai energijai. Arba tiesiog nusipirkti dalį statistikos. Pasirinko pastarąjį variantą ir pasirašė pirmą tokį susitarimą ES su Lietuva.
Branduolinė Suomija
Suomijos branduolinės energetikos reguliuotojas STUK dar vasario pabaigoje pranešė, kad naujas trečiasis Olkiluoto atominės elektrinės reaktorius yra saugus. Remdamasi tuo vyriausybė jėgainės valdytojai „Teollisuuden Voima“ suteikė veiklos licenciją. Ji galioja iki 2038 m.
Tiesa, reguliuotojas dar nesuteikė leidimo užkrauti naująjį reaktorių branduoliniu kuru. Elektrinės statytojai turės pašalinti vibracijas, kurios buvo užfiksuotos bandymų metu kažkur reaktoriaus aušinimo sistemoje. STUK tikrins planus ir prižiūrės atliekamus trūkumų šalinimo darbus.
„Olkiluoto 3“ statybos buvo pradėtos 2005 m. Pagal pirminį planą elektrinė turėjo pradėti darbą 2009 m., tačiau jos paleidimas buvo keletą kartų atidėtas. Dabar veiklos pradžia planuoajama 2020 m. sausį. Projekto kaina išaugo daugiau nei tris kartus, iki 8,5 mlrd. Eur. Palyginti, du rusiškus reaktorius baltarusiai norėtų pasistatyti už 11 mlrd. Eur.
1.600 MW prancūzų gamybos branduolinis reaktorius bus penktas branduolinis reaktorius Suomijoje ir vienas galingiausių pasaulyje. Jis turėtų suryti apie 32 t urano dioksido per metus. 27% šiuo metu Suomijoje suvartojamos elektros energijos yra pagaminama branduoliniuose reaktoriuose. Po šio reaktoriaus paleidimo skaičius išaugs iki 40%.
Kiti dalykai
„Klaipėdos nafta“ visus metus minės pirmą jų ketvirtį, kaip jis bepasibaigtų. Naftos produktų krova sausį-vasarį buvo 25% mažesnė, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai lėmė ne pati krovos bendrovė, o naftos perdirbimo bendrovėse įvykę incidentai. Taip pat ir Mažeikių gamykloje. Buvo pagaminta mažiau, todėl ir krova mažesnė. Tiesa, ne visas šis mažėjimas išvirs į piniginius nuostolius. Bet dalis – tikrai taip.
https://www.vz.lt/transportas-logistika/2019/03/07/klaipedos-naftos-krova-smuko25
Smulkius elektros laidus ir smulkius dujų vamzdžius valdantis „Energijos skirstymo operatorius“ paskelbė pradedantis išmaniųjų elektros skaitiklių viešųjų pirkimų procedūras. Pirkimo laimėtojai turės patiekti 1,6 mln. išmaniųjų elektros skaitiklių, taip pat jų duomenų surinkimo ir valdymo IT sprendimą, bei komunikacijos infrastruktūrą. Sutartį tikimasi pasirašyti ateinančių metų pradžioje, o diegimą pradėti jų metų pabaigoje.
https://www.vz.lt/energetika/2019/03/04/eso-pradeda-ismaniosios-apskaitos-infrastrukturos-pirkima
„Lietuvos energijos tiekimas“ latvių organizuotame viešajame pirkime pasiūlė geriausią dujų kainą ir laimėjo konkursą, pagal kurį visą kovo mėnesį dujas tieks Rygos šilumos bendrovei „Rigas siltums“. LET nuolat pažymi, kad jiems brangiai kainuoja dujas patiekti per sieną. Tad gebėjimas ir taip laimėti konkursus su vietiniais gazprominiais išties sveikintinas.
Šiltesni orai vasarį mažino elektros kainas, beveik iki pernykščio lygio. Lietuvoje biržoje elektra kainavo vidutiniškai 47 Eur/MWh. Tai 8% daugiau nei pernai ir 16% mažiau nei sausį. Sausį metinis elektros kainų skirtumas siekė 50%. Tokį kainos sumažėjimą lėmė 5,5 C šiltesni orai. Kainų kritimas užfiksuotas visame regione ir siekė 10-16%. Lenkijoje užfiksuota aukščiausia vidutinė kaina visame regione, siekusi 49,4 Eur/MWh.
https://www.vz.lt/energetika/2019/03/08/elektros-kaina-vasari-priartejo-prie-pernykscio-lygio