Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(11 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, amerikiečiai nori mums pastatyti elektrinę, pradėtas projektas, padėsiantis atsimušinėti nuo galimo rusų šantažo, kovai su klimato kaita skirtas rekordinis pinigų kiekis.
Iš tokių vidutinių – Skvernelio „planas chuliganas“ baltarusių nesužavėjo, Venesuela išgyveno kone savaitę trukusią energijos sistemos griūtį.
Be to, JAV numatomas revoliucionierės vaidmuo naftos rinkoje, „Lietuvos energija“ išsirinko tris įmonių vadovus.
Štai papunkčiui.
JAV investicija
Galų gale į paviršių išplaukė amerikiečių bendrovių „8 Rivers“ ir „Net Power“ pasiūlymas Vakarų Lietuvoje pastatyti dujinę 300 MW elektrinę. Kokio dydžio investicija tai būtų neskelbiama, bet 50 MW galios jėgainė Teksase bendrovei kainavo 150 mln. USD. Tiesa, ji buvo bandomoji. Be to, ne visi elektrinės komponentai brangsta proporcingai elektrinės galiai.
Teksase pavyko pademonstruoti, kad technologija veikia. Degimo metu susidaręs CO2 išgryninamas iki pramonei tinkamo produkto. Jis tuomet švirkščiamas į naftos telkinius, taip išgaunant daugiau naftos ir jos vietoje palaidojant deginant dujas išgautą CO2.
Kitaip tariant, tai yra carbon capture and storage technologija. Įprastai prie egzistuojančių elektrinių statomi priedėliai, kurie surenka išmetamą CO2. Sprendžiant iš bendrovės ir žiniasklaidos pateikiamos medžiagos, šiuo atveju anglies surinkimo procesai yra įdiegti ne kaip priedas, o kaip gamybos proceso dalis.
Jei reikėtų spekuliuoti, sakyčiau, kad amerikiečiai tiesiog nori įgyvendinti projektą ES. Lietuva maža, draugiška verslui ir turi visus įmanomus būdus gauti dujų, taip pat ir amerikietiškų. Tai reiškia paramą ir Vašingtone, ir Vilniuje. Įmonė, manau, nori patikrinti, kaip verslo planas atsilaiko prieš europietiškas taisykles ir ilgainiui taikytis į Vokietijos rinką.
Mums tai yra daugybės problemų sprendimas. Lietuvai reikia apytikriai tokios galios elektrinės. Laiko iki atsijungimo nuo Rusijos elektros sistemos lieka vis mažiau, o elektrinės per dieną nepasistato. Dujinė generacija padėtų ant daugiau pečių paskleisti terminalo išlaikymą. Tolesnei atsinaujinančios energetikos plėtrai jėgainė taip pat būtų naudinga.
Visgi, rizikų yra. Neaišku, kaip bendrovių verslo planas atsilaikys ES taisyklių akivaizdoje. Amerikiečiai taip pat dar nėra atlikę stambios sėkmingos investicijos į energetiką Lietuvoje, nors bandymų netrūko. Matysime, ar ir šį kartą pabus Mordoro armijos, kadaise sėkmingai uždraudusios žvalgytis skalūninių dujų Lietuvoje.
Sinchroniškai su Lenkija
Šią savaitę patvirtinta, kad Lietuvos elektros linija į Lenkiją („LitPol Link“) jungtis bus plečiama daugiau nei trigubai – nuo 500 MW iki 1.800 MW. Tam turės būti plečiama Alytaus elektros pastotė. Darbus „Litgrid“ užsakymu už 21,6 mln. Eur atliks viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi UAB „Žilinskis ir Co“. Projektas turi būti užbaigtas iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Šis projektas padės apsisaugoti nuo Rusijos politinio šantažo, gąsdinant atjungimu nuo BRELL žiedo. Pastotės plėtra leis avarijos atveju Lietuvai veikti sinchroniniu režimu su Lenkija. Kitaip tariant, jei mus atjungtų nuo Rusijos elektros sistemos ir mūsų sistema griūtų, pagalbos ranką ištiestų lenkai. Kurį laiką būtume tokia energetinė Abiejų Tautų Respublika.
Rusija anksčiau nelabai galėjo šantažuoti Lietuvos. Nuo mūsų elektros linijų priklausė Karaliaučiaus elektros sistemos veikla. Maskva tikrai nepaliktų savo Iskanderų be elektros. Tačiau dabar padėtis kiek pasikeitusi, rusai savo karinę bazę aprūpino naujomis elektrinėmis.
Ar Karaliaučius yra išties pasiruošęs dirbti atsijungęs nuo kaimynių, paaiškės gegužės 24–26 d. Tuo metu Rusijos anklavas išbandys savo energetikos sistemą izoliuotu režimu. Net jei jis būtų sėkmingas, šantažo grėsmę turėtų apmalšinti po to atliktas atitinkamas Baltijos šalių sistemos bandymas. Kada tai įvyks, tiesa, neaišku – latviai ir estai patikino norintys pirma palaukti Karaliaučiaus bandymo rezultatų.
https://www.vz.lt/energetika/2019/03/13/s-mazins-geopolitines-rizikas-sinchronizacijos-proceso-metu
https://www.vz.lt/energetika/2019/03/12/sinchroninis-darbas-su-lenkija--is-bedos-ir-nuo-2021-m
Kaltas komunizmas
Venesuelą praėjusios savaitės pabaigoje ištiko brutalus blackout‘as. Šeštadienį, atstačius elektros tiekimą 70% sostinės, šalį ištiko dar vienas. Jo padarinius inžinieriai rankiojo iki antradienio, likučius – ir trečiadienį. Tokios elektros sistemos avarijos Venesueloje nėra negirdėtas dalykas. Jų būta ir 2008 m., ir 2013 m. Tačiau anksčiau jie būdavo sutvarkomi per 6 valandas, ne dienas.
Paaiškinimai, kodėl taip nutiko, bemat sugulė į atskirtas lentynėles. Anot Nicolas Maduro, šalies autokrato, kaltos JAV ir jų atvirai į vado postą stumiamas Juanas Guaido. Anot JAV ir Guaido, kaltas Maduro. Anot Lietuvos socialinių tinklų fotelio geopolitologų, kaltas komunizmas.
Visgi padėtis kiek proziškesnė. Venesuela apie 80% savo elektros pasigamina vienu įrenginiu – didžiausia pasaulyje Simono Bolivaro hidroelektrine. Didžiausioje ją su likusia šalimi jungiančioje linijoje įvyko gaisras ir ši atsijungė. Gaisro priežastis, tikėtina, galėjo būti tinklo nepriežiūra. Tačiau turėjo įsijungti rezervinės elektrinės. Įtikinamo atsakymo, kodėl jos neįsijungė, dar neradau.
https://www.vz.lt/energetika/2019/03/10/venesuela-bando-atgaivinti-elektros-tiekima
PATAISYMAS. Lietuvai 2020 m. iškeltas žaliosios energetikos tikslas – 23%, o ne 20%, kaip sugebėjau parašyti praėjusią savaitę.
Kiti dalykai
Tarptautinė energetikos agentūra publikavo naują naftos rinkos apžvalgą. Anot jos, naftos poreikis piko per ateinančius penkerius metus nepasieks. Efektyvesni automobilių vidaus degimo varikliai ir elektromobilių skaičiaus augimas lemia, kad antžeminiame transporte naftos reikia vis mažiau. Tačiau naftos poreikis smarkiai augs naftos chemijos pramonėje, taip pat aviaciniam kurui. JAV nafta sudarys 70% visos naujos į pasaulio rinką pateksiančios naftos. Tai turės itin reikšmingų padarinių energetikos geopolitikai.
https://www.vz.lt/energetika/2019/03/14/iea-slovina-jav-naftos-isgavejus
Sulaukėme pirmų baltarusių reakcijų į Sauliaus Skvernelio „planą chuliganą“. Kaip buvo galima numatyti, jie neliko sužavėti. Baltarusijos energetikos ministerijos Branduolinės energetikos departamento direktorius baltarusių spaudai pažymėjo, kad atominę elektrinę baltarusiai stato sau, „vidaus vartojimui ir energetinei nepriklausomybei“. Taip pat ir siekdami diversifikuoti energijos gamybai naudojamo kuro rūšis. Nors jo teiginiais ir galima abejoti, atsakymas buvo lengvai nuspėjamas.
https://www.vz.lt/energetika/2019/03/13/baltarusiu-s-skvernelio-planas-chuliganasnesuzavejo
„Lietuvos energija“ trims savo bendrovėms atrinko naujus generalinius direktorius. „Lietuvos energija renewables“ vadovu paskirtas šiuo metu šiai įmonei laikinai vadovaujantis Aleksandras Spiridonovas. „Lietuvos energijos gamybos“ generalinio direktoriaus pozicijai nominuotas Rimgaudas Kalvaitis. Komercinės organizacijos, kuri atsiras prie „Lietuvos energijos tiekimo“ prijungus „Energijos tiekimą“, vadovu taps Darius Montvila. Jis pakeis du bendrovių vadovus, kurie liks dirbti įmonių grupėje.
Šią savaitę patvirtinta 2019 m. Klimato kaitos programos lėšų sąmata. Joje – visų laikų rekordiniai 134 mln. Eur. Palyginti, 2018 m. šioje eilutėje buvo 46,8 mln. Eur, 2017 m. – 58,5 mln. Eur. 79 mln. Eur iš naujojo biudžeto numatyti atsinaujinančios energetikos projektams. 30 mln. Eur bus skirta naujai priemonei, kuri skatins gyventojus atsisakyti taršių automobilių. Tokio dydžio biudžetą lėmė kelis kartus pabrangę apyvartiniai taršos leidimai. Už jų pardavimą gautos lėšos sukrenta į šią programą.
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/03/13/kovai-su-klimato-kaita--134-mln-eur-parama