Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(12 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, sudėti parašai ant ES finansavimo sinchronizacijai, „Amber Grid“ atnaujina dujotiekius su Latvija.
Iš tokių vidutinių – vasario gedimas Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje atsispindėjo statistikoje, Vilniaus savivaldybė valstybiškai taikosi atleisti šilumos tinklų vadovą.
Be to, mūsų laukia ilgi pokalbiai apie klimato kaitą, spalį vyks avariją Astravo AE imituojančios pratybos ir taip, mums reikia naujų elektrinių, nes Elektrėnai baigia sudūlėti.
Štai papunkčiui.
Kam mums elektrinė
Paskelbus, kad amerikiečiai dairosi galimybių Lietuvoje statyti 300 MW elektrinę, gavau klausimų – kam jos reikia, jei turime Elektrėnus. Atsakymas – beveik nebeturime Elektrėnų. Jie paseno ir sudūlėjo.
Lietuvos elektrinė Elektrėnuose per visą savo gyvenimo laiką turėjo 9 blokus. Pirmasis pradėtas statyti 1960 m. Iki 1972 m. buvo pastatyti aštuoni blokai, jų suminė galia siekė 1.800 MW. Pusę amžiaus veikusi ir efektyvumą bei gebėjimą atitikti aplinkosauginius standartus prarandanti jėgainė 2012 m. buvo papildyta devintuoju, kombinuoto ciklo bloku, kurio galia siekia 455 MW.
Tais pačiais 2012 m. buvo sustabdyti du senieji – 3 ir 4 jėgainės blokai, jų išmontavimo darbai truko dvejus metus. 1-2 blokų uždarymo procedūra pradėta 2014 m., kuomet prie elektrinės komplekso išdygo šilumą, bet ne elektrą gaminanti biokuro katilinė.
Apie tolesnį jėgainės traukimąsi pranešta 2015-ųjų pabaigoje – nuspręsta uždaryti ir išmontuoti 5 ir 6, atitinkamai 1967 ir 1968 m. elektros energiją pradėjusius gaminti blokus. Pernai ir šiemet konservuoti 7 ir 8 blokai. Nors pastarasis, kaip suprantu, dabar vėl atgaivintas, jų laikas suskaičiuotas.
Tad Elektrėnai iš 2.245 MW susitraukė iki 445 MW. Be šių gamybos įrenginių reikšmingos elektros gamybos šalyje neturime. Kogeneracinės miestuose nuo 2016 m. renka voratinklius. Kauno HE galia tesiekia 100 MW. Turime Kruonio HAE, bet ji negali gaminti elektros, jos pirma nesuvartojusi. Dar turime kiek daugiau nei 500 MW vėjo jėgainių ir gabaliuką saulės, tačiau ant jų elektros gamybos nepastatysi.
Tad taip, mums reikia dar vienos elektrinės. Ir 300 MW yra apytiksliai tiek, kiek Lietuvai reikia iki 2030 m., norint išlaikyti sistemos patikimumą.
https://www.vz.lt/energetika/2018/01/15/lietuvos-elektrine-mazta
Drugelio efektas
Statistikos departamento duomenimis, šių metų vasarį Lietuvos pramonė pagaminto 3,8% daugiau produkcijos, nei pernai. Tačiau viena statistikos eilutė patraukė dėmesį – per mėnesį beveik trečdaliu (28,6%) mažėjo rafinuotų naftos produktų gamyba.
Lietuvoje rafinuotus naftos produktus gamina „Orlen Lietuva“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo gamykla. Kaip žinia, vasario viduryje gamykloje sustreikavo ir neplaniniam remontui buvo sustabdytas katalizinio krekingo įrenginys. 12 metų senumo agregatas gamina komponentus benzinui.
Anksčiau skelbta, kad vasarį „Orlen Lietuva“ produkciją kraunančios „Klaipėdos naftos“ naftos terminaluose buvo perkrauta 31,6% mažiau naftos produktų nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Dabar belieka sulaukti „Lietuvos geležinkelių“, naftos produktus gabenančių nuo gamyklos iki naftos terminalo, rezultatų.
Pernai lapkritį mane Mažeikiuose dirbantys rangovai tikino, kad nepriežiūra, vyraujanti gamykloje, jau netrukus baigsis gedimu ir tik tikėjosi, kad niekas nenukentės. Tiesioginio ryšio įrodymų neturiu ir, ko gero, neturėsiu. Bet pasakojimas dėliojasi sklandžiai.
https://www.vz.lt/pramone/2019/03/22/vasari-pramone-pagamino38-daugiau
https://www.vz.lt/transportas-logistika/2019/03/07/klaipedos-naftos-krova-smuko25
Protestai ir klimatas
Klimatas tampa karšta tema viešojoje erdvėje. Praėjusį penktadienį 100-te šalių vyko protestai. Jų metu jauni žmonės ir vaikai ragino politikus imtis griežtų veiksmų kovoje su klimato kaita. Šį penktadienį tą patį darė vaikai 70-tyje Norvegijos miestų. Amerikiečiai kalba apie „Green New Deal“, o prancūzai taip įsibėgėjo protestuoti prieš aplinkosauginius mokesčius dyzeliui, kad nebegali sustoti. Diskusijos apie klimato kaitą tapo aršesnės, bet ir turiningesnės.
Tai paskatino pernai metų pabaigoje išplatinta IPCC (Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos) ataskaita. Ji buvo užsakyta 2016 m. kaip kompromisas prie Paryžiaus klimato susitarimo. Šalys, kurios labiausiai nukentės nuo kylančio jūros lygio ar ekstremalaus klimato, paprašė ištirti, kaip pasaulis atrodytų jam atšilus 1,5 C, o ne Paryžiuje sutartais 2 C. Rezultatai nustebino pačius mokslininkus. 1,5 C šilimas nelabai skiriasi nuo 2 C šilimo, o 1,5 C pasiekti taikomės per ateinančius 11 metų.
Dar prieš kelis metus tikėtasi, kad klimato kaitą galima suvaldyti keičiant žmonių įpročius ir imantis priemonių tik tam tikrose srityse – energetikoje, transporte. Tačiau grafikas trumpėja ir panašu, kad žmonijai teks iš šios situacijos suktis ir iki šiol per brangiomis laikytų technologijų pagalba. Pavyzdžiui, šalinant CO2 iš atmosferos ir saugant jį po žeme.
Kol kas Lietuvos klimato kaitos politika – pasiekti savo tarptautinius įsipareigojimus. Juos pasiekti yra būtina. Tačiau taip pat turėtume pamėginti susidėlioti, koks mūsų vaidmuo yra platesniame kontekste. Patys vieni klimato kaitos nesustabdysime. Tačiau jei pamėgintume tapti inkubatoriumi kovai su klimato kaita skirtoms technologijoms, galėtume ir padėti gelbėti pasaulį, ir susižerti naujojo pasaulio dividendų.
Tuo tarpu grybautojai katalikai nacionalinio transliuotojo eteryje vograuja apie tai, kad žmogaus įtaka klimatui šiaip yra mitas, bet šylantis klimatas sumažins šilumos kainas.
Kiti dalykai
Briuselyje buvo pasirašyta sutartis dėl pirmo (iš trijų) sinchronizacijos projekto etapo finansavimo ES lėšomis. Baltijos šalims iš ES fondų bus skirti 324 mln. Eur, 75% reikalingos sumos. Lietuvai teks 125,2 mln. Eur. Už juos bus stiprinami ir atnaujinami jau naudojami įrenginiai bei statomi nauji. Vyks elektros linijų Klaipėda-Bitėnai, Bitėnai-Jurbarkas rekonstrukcija, Mūšos skirstyklos ir Kruonio HAE – Jurbarkas linijos statyba.
Šildymo sezono pikas baigėsi. Biokuro ir dujų kainų augimas lėmė, kad šilumos kainos augo visoje Lietuvoje, vidutiniškai 6%. Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vartotojams šiluma brango labiausiai – 12,9% per metus. „Šiaulių energijos“ vartotojams – 9,5%. „Panevėžio energijos“ vartotojams kaina augo 6,6%, „Klaipėdos energijos“ ir „Kauno energijos“ –po 6%. Arba šia, arba rinkimų proga Vilniaus miesto savivaldybė ketina atleisti VŠT vadovą. Kaip dažnai biudžetinėse įstaigose, pagarbiai – vadovui apie tai iš anksto nepranešus.
https://www.vz.lt/energetika/2019/03/19/siluma-salyje-per-metus-brango-6
https://www.vz.lt/energetika/2019/03/21/ketinama-atleisti-vilniau-silumostinklu-vadova
Spalio 1-4 dienomis Vilniaus ir Švenčionių rajonuose, o galbūt ir Vilniaus mieste, vyks pratybos, kuriose bus mokomasi reaguoti į Astravo AE avariją. Bus įvertintas Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro bei atitinkamų institucijų veikimas, duomenų apie situaciją atnaujinimo ir perdavimo klausimai, ryšių užtikrinimas, gyventojų laikino perkėlimo organizavimas. Į vyksiančias pratybas ketinama įtraukti ir vietos gyventojus.
Lietuvos magistralinius dujotiekius valdanti „Amber Grid“ pastaruoju metu tvarko dujų sistemos jungtį su Latvija. Šią savaitę bendrovė paskelbė, kas remontuos korozijos paveiktą dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga atkarpą (13,9 km). Konkursą laimėjo už 9,4 mln. Eur darbus atlikti pažadėjusi Lietuvos bendrovė „MT group“. Praėjusią savaitę „Amber Grid“ skelbė už 5,6 mln. Eur modernizavusi Panevėžio kompresorių stotį.
https://www.vz.lt/energetika/2019/03/22/dujotiekio-vilnius-ryga-dali-rekonstruos-mt-group
P. S. apžvalgas taip pat galite gauti el. paštu. RSS formatu ir kt.
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata