Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(06 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, tarptautinė bendruomenė pripažino, kad Baltarusija, statydama Astravo atominę elektrinę, pažeidė savo tarptautinius įsipareigojimus, saugumo tarnybų metinė ataskaita sukėlė Kinijos komunistų pasipiktinimą.
Iš tokių vidutinių – estai pradėjo ožiuotis dėl Baltijos šalių elektros sistemos bandymo, elektros kainos neplanuoja grįžti į pernai metų pradžios lygį.
Be to, „Girteka“ sėkmingai išbandė SkGD varomus vilkikus, elektros vartojimas Lietuvoje augo sparčiau, nei ekonomika, o ES šalių atstovai rado kompromisą dėl „Nord Stream 2“.
Štai papunkčiui.
Baltarusiai Ženevoje
Espo konvencija yra tarptautinis aplinkosauginis susitarimas, pasirašytas 1991 m. Espo miestelyje, Suomijoje. Jį ratifikavusios šalys pažada viena su kita derinti projektus, galinčius turėti poveikį kitos šalies aplinkai. 2011 m. Lietuva sutartį įgyvendinančiai institucijai pateikė skundą dėl Baltarusijos pažeidimų projektuojant Astravo atominę elektrinę.
Šią savaitę neeiliniame konvencijos susirinkime nuspręsta, kad Baltarusija pažeidė savo tarptautinius įsipareigojimus. Ji netinkamai parinko branduolinės jėgainės aikštelę, nebendradarbiavo su poveikį aplinkai pajusiančia Lietuva, bei nepagrindusi priėmė galutinį sprendimą statyti branduolinę jėgainę.
Espo konvencija neturi sankcijų. Tai yra forumas, kuriame civilizuotos šalys bendradarbiauja pagal nustatytas žaidimo taisykles. Todėl pats sprendimas neturi galios stabdyti projektą. Visgi, tiek iš neformalių pasakojimų, tiek ir iš Baltarusijos oficialios reakcijos galima spręsti, kad Minskui suskaudo.
Kaimynės URM po sprendimo sprogo tulžimi. Minskas putojosi apie ES šalių „bloko discipliną“ ir balsavimą „ES iniciatyva Lietuvos naudai“. Skundėsi visus apie viską informavusi. Grasino nepamiršianti priešų – šalis darys „išvadas iš Espo konvencijos šalių veiksmų ir į jas atsižvelgs vystydama ryšius ateityje“.
Nuo šiol Lietuvos naudojamas Astravo AE apibūdinimas „statoma pažeidžiant tarptautinius susitarimus“ yra nebe tik mūsų nuomonė. Tai tarptautiniu lygiu pripažintas faktas. Kaip jį panaudos mūsų derybininkai – fantazijos reikalas, bet reikia manyti, jis pravers kalbantis tiek su Latvija, tiek su TATENA, tiek su ES.
https://www.vz.lt/energetika/2019/02/07/espo-konvencijos-salys-pripazinoastravo-ae-nesaugia
Atidėtas bandymas
Baltijos šalys neribotam laikui atidėjo bendrą šalių elektros sistemos bandymą. Jis turėjo vykti birželio 8 arba 29 d., dabar bus ieškoma kitos datos. Bandymas turėjo parodyti, ar trys šalys drauge geba veikti be kaimynių pagalbos. Latviai ir estai nusprendė, kad reikia pirma sulaukti gegužės 24-26 d. Karaliaučiaus izoliuoto darbo bandymo rezultatų. Jei paaiškėtų, kad Karaliaučius nepajėgus veikti izoliuotai, Baltijos šalys negalėtų išbandyti savo sistemos, nes tai darant rusai sėdėtų tamsoje.
Toks pranešimas skamba keistai. Tarp bandymų - dvi savaitės arba mėnuo. Apie Baltijos šalių bandymo atidėjimą buvo galima pranešti ir po to, jei Karaliaučiaus bandymas nepavyktų. Juo labiau, kad bendrai tikimasi, kad jis pavyks. Neoficialiai kalbama, kad estai baiminasi kibernetinių grėsmių izoliuoto darbo bandymo metu. Joms jie nesijaučia esantys pasiruošę. E-stonia my ass.
Gera naujiena yra tai, kad izoliuoto darbo bandymo datos nepriklauso kiti atsijungimo nuo Rusijos elektros sistemos projekto žingsniai. Tačiau vėlindami bandymą pasiliekame mažiau laiko ištaisyti trūkumus, kuriuos bandymas gali atskleisti.
Man neramu, kad tai nebūtų Talino stabdžių simptomas. Svarbu, kad estai senu papročiu neįjungtų stabdžių kitose projekto grandyse. Paraleliai ginčytinų klausimų tikrai yra, o ir paskutinė politinė galimybė sabotuoti projektą dar nepraėjo.
https://www.vz.lt/energetika/2019/02/05/litgrid-ieskoma-kitos-bandymo-salos-rezimu-datos
IT sistemos
„Lietuvos energetikos sektorius yra vienas iš Rusijos kibernetinių grupuočių taikinių. 2018 m. fiksuoti pasikartojantys Rusijos bandymai vykdyti Lietuvos energetikos sektoriaus sistemų žvalgybą“, - rašoma šią savaitę išplatintoje metinėje Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje.
Nedidelė naujiena. Programišių įsilaužimai į energetikos infrastruktūros sistemas yra nebe naujas reiškinys. Bet baisus.
Tradicinėje, centralizuotoje energetikoje, gerai nutaikytas vienos elektrinės išvedimas iš rikiuotės gali sukelti blackoutą. Įsilaužimas į branduolinę jėgainę gali turėti ypatingai liūdnų pasekmių.
„Litgrid“ ir „Lietuvos energija“ patvirtina saugumiečių teiginius – elektros tinklų IT sistemose minkštų vietų ieškoma nuolatos. Tačiau bendrovės supranta ką daro. Iliustracijai. Kaip užpernai pranešė „Reuters“, po sėkmingų atakų prieš energetikos sistemą Ukrainoje, 2015 m. rusai mėgino sutrikdyti Baltijos šalių elektros tinklų ir degalų tiekimo sistemų veiklą. Nieko nenutiko.
Tačiau užduotis apsaugoti vieną elektrinę arba centralizuotą sistemą yra daug paprastesnė, nei užduotis apsaugoti decentralizuotą tinklą. Netolimos ateities energetika bus decentralizuota. Kone kiekvienas elektros vartotojas bus ir jos gamintojas, ir saugotojas. Tai įgalinančios sistemos bendraus su kita energetikos infrastruktūra. O prieigos taškus saugos dažnai ne itin kibernetiškai guvūs piliečiai.
On a related note, saugumo ataskaitoje paminėta Kinija pasibaisėjo, kaip mes drįstame teigti, kad jų specialiosios tarnybos čia veikia. Kinijos verslas dairosi ir į Lietuvos energetikos sektorių. Pavyzdžiui, prieš porą metų kinai ėmėsi gelbėti Kauno termofikacijos elektrinę, bene pernai „Achemos grupė“ su šios šalies energetikais pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Ryškesnių rezultatų tai dar neatnešė, bet judesys yra.
https://www.vz.lt/energetika/2019/02/06/lietuvos-energija-ir-litgrid-it-sistemos-apsaugotos
Kiti dalykai
Europos Komisijos iniciatyva „Gazprom“ dujotiekiui „Nord Stream 2“ pritaikyti Trečiąjį energetikos paketą susidūrė su smarkiu Berlyno pasipriešinimu. Tačiau šios savaitės pabaigoje į projekto priešininkių gretas stojo Prancūzija ir privertė vokiečius ieškoti kompromisų. Iš žiniasklaidos pranešimų sunku pasakyti, ką tiksliai jie reiškia. Kol kas pats teksto nemačiau (dėl ligos, turiu mamos raštelį), bet beveik visų ES šalių ambasadoriams pataisymai tiko. Tad gal nieko perdėtai palankaus „Gazprom“.
https://www.vz.lt/2019/02/08/del-nord-stream-2-reguliuosiancios-direktyvos-kompromisas
Kol Europa kovoja su dyzeliu, viena didžiausių žemyno logistikos bendrovių „Girteka“ ieško būdų jo išvengti. Bendrovė skelbia, kad jos bandomų suskystintomis gamtinėmis dujomis varomų vilkikų išlaidos degalams 20% mažesnės, nei dyzelinio atitikmens. Vienu baku nuvažiuojamas atstumas – 1.500 km. Labai apčiuopiami skaičiai, tačiau mūsų regione trūksta degalinių. Pirmąją ketinama pastatyti šiais metais.
Elektros energijos vartojimas 2018 m. augo sparčiau, nei ekonomikos augimas. Įprasta, kad 1% BVP augimas lemia 0,25-0,5% elektros vartojimo augimą. Todėl tokie duomenys yra keista anomalija. Ją arba lemia skaičiavimų skirtumai, arba elektros gamyba neprisideda prie BVP auginimo. Pernai 75% elektros importavome. 54% iš ES, 46% iš trečiųjų šalių. Importo lyderės poziciją Švedija užleido Karaliaučiui.
https://www.vz.lt/energetika/2019/02/07/elektros-suvartojimas-lietuvojevirsijo-ekonomikos-augima
Elektros prekybos bendrovės tikisi, kad elektros kainos, pasišakojusios per sausio šalčius, ramiai, sezoniškai trauksis. Viena vertus, viskas priklausys nuo orų, ypač nuo to, kaip sėkmingai sniego tirpsmo vanduo virs Skandinavijos hidroelektrinių rezervuarų vandeniu. Ne per staigi šiluma ir krituliai reikš pigesnę elektrą. Tačiau čia sezoninis pokytis – apie kainų artėjimą prie pernai metų žemumų niekas nekalba.
https://www.vz.lt/energetika/2019/02/07/elektros-kainu-mazejimas--pavasario-maloneje
P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug.
https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php