#EnergyDigest (05/19): šilta-šalta

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?

(05 sav., 2019)

  • Iš geresnių naujienų, man šią savaitę atostogos, tad Darbėnai visą dieną neveikė nieko. Taip pat paskelbta, kada bus galima prašyti paramos asmeninėms saulės elektrinėms, prancūzai pardavė dujų „Lietuvos energijos tiekimui“.

  • Iš tokių vidutinių – šalčio banga papurtė JAV, išmaniųjų skaitiklių projektas vis dar laukia kaštų ir naudos analizės.

  • Be to, naftos embargas, paskelbtas Venesuelai, pabrangino naftą, EŽTT atmetė „Orlen“ skundą dėl teismų Lietuvoje, „Lietuvos energija“ paskelbė preliminarius finansinius rezultatus.


Štai papunkčiui.

Šiluma ir šaltis

Orų prognozės rodo, kad šaltoji žiemos dalis Lietuvoje iš esmės baigėsi. Tačiau Čikagoje šią savaitę buvo pasiektas trijų dešimtmečių šalčio rekordas ir šalčiausios kada nors užfiksuotos paskutinės dvi sausio dienos (-30 ir -29 C). Virš ežero fiksuoti visų laikų šalčio rekordai. Tačiau savaitgalį oro temperatūra bus teigiama.

Dėl antropogeninės klimato kaitos galime tikėtis ne tik didesnių karščių, bet ir didesnių šalčių. Orų anomalijos kasmet nusineša žmonių gyvybes, trikdo ekonominę veiklą. Energetikus jos verčia rūpintis didesne energijos išteklių atsarga, ypač žiemą. Žmogaus sukelta klimato kaita jau kurį laiką yra gyvenimo realija.

Lietuvoje apie klimato kaitą kalbama nedaug. Per paskutinį pusšimtį metų Lietuvoje vidutinė temperatūra pakilo 2 C, -15 C ir šaltesnių dienų sumažėjo nuo 25 iki 15, o Vilniuje iki 1990 m. neegzistavo toks reiškinys, kaip tropinė naktis (kai nakties temperatūra nenukrenta žemiau 20 C).

Kaip žinia, vidutinė planetos temperatūra augs ir toliau, o vienintelis klausimas yra kaip tą augimą apriboti. Pokalbius apie temperatūros kritimą net ir geriausiu atveju galime palikti XXII a. žmonėms. Tad nenuostabu, kad strategiškai mąstančios institucijos kalba apie klimato kaitos keliamas rizikas ir būdus tai rizikai sumažinti.

Viena iš akivaizdžiausių rizikų Lietuvoje – kylantis vandens lygis Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Jis visų pirma kels grėsmę uosto infrastruktūrai, kuri, tikimės, ten stovės dar labai ilgai. Tačiau nei pajūrio politikai, nei apie plėtrą svarstantis Klaipėdos jūrų uostas apie klimato kaitą dar nekalba. Reikia tikėtis, netrukus pradės.

ESO išmanumas

Perdavimo tinklo operatoriaus veikla tampa įdomi. Visame pasaulyje tinklas tampa skaitmenizuotas, vartotojai ima patys gamintis ir saugoti elektrą, burtis į atskirus mikrotinklus, verslams skaitmenizuojantis atsiranda galimybės reguliuoti ne tik pasiūlą, bet ir paklausą. XXI a.

Lietuvoje šia kryptimi pajudėta palyginti nedaug. Nežengtas ypač svarbus žingsnis – visuotinis elektros energijos apskaitos suskaitmeninimas. ESO jau anksčiau skelbė už 219 mln. Eur įdiegsianti 1,8 mln. išmaniųjų elektros ir apie 108.000 išmaniųjų dujų skaitiklių. 2017 m. ji tikino per 2018 m. užbaigsianti viešuosius pirkimus, o šiemet pradėsianti diegimą. 

Tačiau investicijas reikia suderinti su reguliuotoju, o jis vis dar laukia kaštų ir naudos analizės. Gera žinia yra tai, kad bus atsižvelgiama ir į socialines naudas, ne tik finansines. Nes pastarųjų gali neužtekti. 

Yra ir antra ESO suskaitmeninimo dalis. ESO duomenų centras – atvira duomenų platforma, kuri leistų elektros tiekėjams viena ar kita forma prieiti prie elektros vartotojų duomenų. Tačiau, bent jau kaip paaiškina reguliuotojas, projektas dar „labai žalias“.

Venesuelos nafta 

OPEC 2018 m. pabaigoje sutarė, kad mažins išgaunamos naftos kiekį, siekdami pastiprinti naftos kainą. Visi draugiškai sutarė pristabdyti naftos gavybą 1,2 mln. barelių per dieną ir, panašu, susitarimo yra laikomasi. Šią savaitę paskelbtos JAV sankcijos valstybinei Venesuelos naftos bendrovei reiškia, kad į pasaulinę naftos rinką kasdien nepateks dar apie 1,6 mln. barelių. 

Mažiau naftos – didesnė kaina. „Brent“ rūšies naftos kaina per savaitę paaugo 4,7% nuo 59,93 iki 62,75 USD. 

JAV Iždo departamentas Venesuelos valstybinei naftos kompanijai „Petroleos de Venezuela“ sankcijas pritaikė antradienį. Dvi JAV veikiančios naftos perdirbimo gamyklos, importuojančios ir perdirbančios naftą iš Venesuelos, ją importuoti galės ir toliau. Tik pinigus, gautus už perdirbtą naftą, turės laikyti JAV. 

Užsitęsusi ekonominė krizė Venesueloje ir sufabrikuoti diktatoriaus Nicolas Maduro rinkimai šalyje sukėlė protestus. Jų metu opozicijos lyderis Juanas Guaido pasiskelbė šalies vadovu. Tarptautinė bendruomenė susiskaldė pagal klasikines mūšio linijas – Rusija, Kinija, Iranas prieš JAV, ES, Kanadą. 

https://www.vz.lt/rinkos/2019/01/29/jav-sankcijomis-apribojo-venesuelos-naftos-pardavimus 

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/31/venesueloje-isiplieskusi-politine-krize-vel-dalija-pasauli-i-dvi-stovyklas

Kiti dalykai

„Lietuvos energijos tiekimas“ įsigijo vieną SkGD krovinį iš prancūzų „Total“, jis bus pristatytas Q3 pradžioje. Tai nėra „dujų tiekimas“ iš esmės, nes „tiekimas“ tarsi suponuoja tęstinę veiklą. O čia – momentinių sandorių rinkoje sumedžiotas krovinys. Tačiau, kaip šią savaitę pastebėjo su investuotojais susitikę rinkos reguliuotojo atstovai, tokie sandoriai kuria spaudimą „Gazprom“ dujų kainai. 

https://www.vz.lt/energetika/2019/01/31/total-tieks-dujas-lietuvai

EŽTT antradienį pareiškė, kad Lietuvos teismai nepadarė klaidų spręsdami „Orlen Lietuva“ ir Konkurencijos tarybos bylą. Ginčytasi dėl įmonės pradininkės, „Jukos“ valdomos „Mažeikių naftos“, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. 2005 m. įmonė gavo 9,3 mln. Eur baudą už pažeidimus 2002-2004 m. Bauda ilgainiui buvo sumažinta iki 2,3 mln. Eur. „Orlen“ naftos gamyklą įsigijo 2006 m. pabaigoje, akivaizdu, su visais įsipareigojimais. 

https://www.vz.lt/2019/02/01/eztt-atmete-orlen-lietuvos-skunda-pries-lietuva

„Lietuvos energija“ ir jos valdomos akcinės bendrovės paskelbė savo 2018 m. finansinius rezultatus. Įmonių grupė gavo 1,26 mlrd. Eur pajamų – 14,7% daugiau nei 2017 m. (1,1 mlrd. Eur). Daugiau pajamų įmonė gavo dėl išaugusių energijos kainų, šaltos praėjusių metų pradžios ir įmonės plėtros Lenkijoje. Pelną, kaip buvo aišku jau metų eigoje, apkarpė elektros tiekimo gyventojams veikla. Įmonių grupės bendrovės ją pirko už augusią rinkos kainą, o pardavė už mažą reguliuojamą.

https://www.vz.lt/energetika/2019/01/31/lietuvos-energijos-pajamos-augo-ebitda-traukesi

Energetikos ministerija pranešė gegužę skelbsianti naują paramos etapą individualioms saulės jėgainėms. Mažoms, iki 10kW galios saulės elektrinėms valstybė kompensuos apie trečdalį kainos, arba 323 Eur už 1 kW. Praėjusį kartą valstybė panašaus intensyvumo paramą išdalino per dvi savaites. 

https://www.vz.lt/energetika/2018/08/16/kompensacijas-zaliosioms-jegainems-isgraibste-kaip-karstas-bandeles 

P. S. Taip, kai kurie straipsniai mokami. 5 Eur per mėnesį už VŽ pramonės ir energetikos rubrikas. Nėra daug. 

https://parduotuve.vz.lt/vz-prenumerata/prenumerata.3.php