Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(50 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, ES paskelbė nebeskriausianti planetos 2050 m., į priekį juda terminalo išpirkimo klausimas, prie Baltijos šalių dujų sistemos prisijungė Suomija.
Iš tokių vidutinių – naftos žvalgyba kelia bangas Šilutėje, Ukrainos tranzito klausimas sprendžiasi vangiai.
Be to, Ignalina išmontavo trečdalį įrangos, „Alvora“ antrą kartą paskelbta Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio statytoja.
Štai papunkčiui.
Neutralūs klimatui
Europos vadovų taryba šią savaitę pritarė Europos Komisijos planui 2050 m. paversti Europą klimatui neutraliu kontinentu. Vengrija ir Čekija su pasiūlymais sutiko patikintos, kad branduolinė energetika bus laikoma netaršia. Vienintelė šalis narė, kuri su šiuo tikslu nesutiko, yra Lenkija. Jos protestus likusios šalys mandagiai apėjo. Varšuva tikisi nustoti teršti „savo tempu“ ir norėtų tai įteisinti teisiniuose dokumentuose. EK, savo ruožtu, tikisi tolesnių diskusijų su lenkais.
Nauja iniciatyva lems dabartinių tikslų sugriežtinimą. Stebuklų plane nėra, priemonės siekti dekarbonizacijos yra žinomos. Be akivaizdžių dalykų, kaip svarsto Europos elektros ir dujų perdavimo sistemų operatoriai, tikimasi staigaus perėjimo nuo anglies prie dujų. Pastarasis bus skausmingas Lenkijai ir Vokietijai. Be to, laukiama sintetinių ir žaliųjų dujų ir vandenilio, anglies dvideginio saugojimo technologijų plėtros.
Baltijos šalims turėtų pasijusti mechanizmas, apsaugantis ES rinką nuo taršos mokesčių nemokančių trečiųjų šalių elektros. Tai padarysiančio mechanizmo laukiama 2021 m. Ateinančiais metais bus pristatyta „Renovacijos bangos“ iniciatyva, ES jūrų vėjo energetikos strategija. Pačioms šalims artimiausiu metu teks peržiūrėti savo klimato kaitos strategijas.
Didžiausia problema, į kurią dėmesį atkreipia Rytų Europos šalys, tai kaina, kurią už perėjimą prie netaršios, taupios, ciklinės ekonomikos joms teks sumokėti. EK tam numato eilę finansinės paramos priemonių. Nuo 100 mlrd. € paramos fondo gilesnėje taršos duobėje esančioms šalims iki 1 trln. € Europos investicijų banko, ES institucinio skolintojo, paskolų iki 2030 m.
EVT posėdis sutapo su Jungtinių Tautų klimato kaitos susitikimu, kuris šį kartą vyko Madride. Tiesa, pačios sekmadienį pasibaigusios diskusijos baigėsi be pastebimų rezultatų. Visgi, jo metu „Ignitis grupė“ žengė skambų žingsnį ir paskelbė tapsianti klimatui neutralia iki 2050 m.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/12/12/ignitis-grupe-sieks-2050-m-nebekenkti-klimatui
Komplikuotas procesas
Komplikuota SkGD terminalo įsigijimo schema šią savaitę gavo dviejų – ekonomikos bei biudžeto ir finansų – Seimo komitetų pritarimą. „Klaipėdos naftą“ Seimas jau įpareigojo išpirkti terminalą ir refinansuoti nuomos sutartį. Tokiam įstatymui pritarta 2018 m. gruodį. Dabar Seimo pritarimo reikia valstybės garantijoms, kurių reikia dviem paskoloms, kurias bendrovė nori paimti ir taip įgyvendinti įpareigojimą.
Pats terminalo išpirkimas nėra labai sudėtingas. Jam siekiama paimti iki 160 mln. € paskolą iš Šiaurės investicijų banko. Iki 2022 m. pabaigos ištirti rinką ir, kaip numatyta pagal sutartį, pranešti „Hoegh LNG“, ar mes perkame „Independence“, ar kurį kitą FSRU tipo dujų importo terminalą. Schemą komplikuoja siekis paskirstyti dabartinį nuomos mokestį ilgesniam laikotarpiui. Nuomos mokesčio refinansavimui reikia valstybės garantijos 135,5 mln. € paskolai.
„Achema“ 2018 m. vasarą atpuolė į ministeriją prašyti pagalbos. Bendrovę prikirpo brangios dujos ir pigios trąšos. Su tokia rinka įmonė susidūrė ne pirmą kartą, bet, panašu, tam nebuvo pasiruošusi. Tad įmonė nusprendė, kad ją skandina SkGD terminalo mokestis. Ministerija bendrovei pasiūlė mažinti kasmetinį terminalo mokestį, kartu su likusiais dujų vartotojais šalyje, išdėliojant „Independence“ nuomos sutarties kaštus iki 2044 m. Kad neliktume su paskola nuomos refinansavimui, bet be terminalo, norima tuo pačiu priimti sprendimus dėl terminalo įsigijimo.
Ką Energetikos ministerija gavo ar turėjo gauti už šią paslaugą „Achemai“ lieka nežinioje. Tarsi kalbėta apie galimą „Achemos“ įsipareigojimą pirkti dujas per terminalą. Galbūt apie nutrauktus ginčus teismuose. Visgi, „Achema“ nieko panašaus nevykdė ir šią vasarą, visiems procesams artėjant prie pabaigos, ėmė priešintis tam, ką pati pradėjo. Tai sprendimus pavėlino pusmečiu – iki šių metų pabaigos.
Alergija žvalgybai
Jei į procesą nėra įtraukiamos JAV bendrovės, Vakarų Lietuvoje nafta išgaunama be didesnio triukšmo. Prieš dvejus su puse metų viena Lietuvos naftos bendrovių, UAB „Minijos nafta“, užsakė seisminius žvalgybos tyrimus Kuršių mariose. Juos turėjo atlikti UAB „GeoBaltic“, šis veiksmas buvo suderintas su šešiomis skirtingomis institucijomis. Tyrimas baigtas 2018 m. liepos 30 d.
Likus kelioms savaitėms iki jo pabaigos, Šilutės savivaldybė nurodė, kad griežtai draudžia „GeoBaltic“ tirti žemės gelmę, kol tai nebus suderinta su ja, ir kreipėsi į teismą. Tauragės apylinkės teismas ieškinį atmetė, nes Kuršių marias prižiūri ne savivaldybė, o Nacionalinė žemės tarnyba. Sprendimo nepakeitė ir Klaipėdos apygardos teismas. Savivaldybė svarsto galimybę kreiptis į Konstitucinį teismą.
https://www.vz.lt/pramone/2019/12/09/silutes-savivaldybe-kovoja-su-naftos-paieskomis-kursiu-mariose
Kiti dalykai
Nei dvišalės „Naftogaz“ ir „Gazprom“, nei keturšalės derybos Normandijos ketverto formatu, nors palydėtos mandagiais finaliniais pareiškimais, neatnešė susitarimo dėl Ukrainos dujų tranzito. Šalys tarsi susiejo „Gazprom“ norus nutraukti pralaimimus teisminius ginčus su Ukraina ir norą, kad Kijevas pirktų rusiškas dujas. Regis, Ukraina atsiimtų skolas dujomis, o už ilgalaikį tranzito kontraktą atsiimtų ieškinius. Bet kol kas nieko oficialaus neskelbiama ir laukiama Europos Komisijos moderuojamų trišalių derybų. Gamtinių dujų tranzito sutartis baigiasi gruodžio 31 d. Be susitarimo didelės dalies rusiškų dujų patekimas į Europą bus problemiškas.
Estija ir Suomija susijungė dujotiekiu „Balticconnector“. Tai reiškia, kad Suomija prisijungė prie Baltijos šalių gamtinių dujų sistemos. Joje – Inčukalno dujų saugykla ir Klaipėdos SkGD terminalas. Iki šiol ne „Gazprom“ dujų suomių bendrovės gaudavo tik per mažus SkGD importo terminalus. Nuo sausio 1 d. Suomijoje pradeda veikti lietuviška gamtinių dujų prekybos platforma „GET Baltic“. „Ignitis grupės“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas socialiniuose tinkluose pasitiko žinią pažadėdamas naujienų iš Suomijos.
Ignalinos atominėje elektrinėje jau išmontuota 33,5% AE įrangos, galutinai apdorota 26% radioaktyviųjų atliekų, išvežta 34% neradioaktyviųjų atliekų, į saugyklą pervežta 70% konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru. Tokį progresą bendrovė pristatė Vyriausybei, kuri šią savaitę patvirtino 2020-2021 m. demontavimo planą. Uždarymo darbams reikės atitinkamai 89,8 ir 88,4 mln. €. Kitais metais planuojama užbaigti trumpaamžių labai mažo radioaktyvumo atliekų saugyklą ir surasti, kas statys saugyklą mažo ir vidutinio radioaktyvumo atliekoms.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/12/11/ismontuota-trecdalis-ignalinos-ae-irangos
Šią savaitę „Amber Grid“ paskelbė, kad Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio statybos konkursą laimėjo „Alvora“. Galutinė pasiūlymo suma – 79,85 mln. €. Visus reikalingus korporatyvinius veiksmus tikimasi atlikti iki metų pabaigos, o sausį jau pradėti darbus. Vykdant pirkimus laiko sudegė labai daug ir dabar, pasak bendrovės vadovų, darbai yra suplanuoti kiekvienai savaitei – kad būtų spėti užbaigti iki 2021 m. sausio 1 d. Sprendimą jau yra apskundusi pralaimėjusi „MT Group“, tačiau kol kas teismai projekto nestabdo.
P. S.: apžvalgą į el. paštą, RSS formatu ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Pasidalinkite šia nuoroda su tais, kam energetikos apžvalgos taip pat gali pasirodyti įdomios.
P. P. S.: apžvalgos pasiekiamos ir socialiniuose tinkluose, dalinkitės į sveikatą:
https://www.facebook.com/nnavakas/posts/2391758980933985 (FB)
https://www.linkedin.com/pulse/energydigest-5019-%25C5%25BEalia-europa-naglis-navakas/ (LIN)