Kas geresnio praėjusią savaitę energetikoje?
(49 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, pasirašyta paruošiamųjų antros Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties darbų ES finansavimo sutartis, žadamas spartesnis atsakymas dėl „Ignitis grupės“ IPO, „Litgrid“ statosi bateriją.
Iš tokių vidutinių – „Achema“ dėl gedimo Jonavos pastotėje veliasi į ginčą su „Litgrid“.
Be to, Lietuvos elektrinė Elektrėnuose kitąmet gaus darbo, OPEC mažins naftos gavybą, „Saudi Aramco“ bus didžiausia ir gražiausia.
Štai papunkčiui.
Elektrėnai ir rezervas
Elektrėnų elektrinė kitais metais gaus darbo. Pamečiui šių ir praėjusių metų pradžioje užkonservuoti senieji 7 ir 8 jos blokai 2020 m. bus atgaivinti ir teiks tretinio rezervo paslaugą perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“, atitinkamai 260 MW ir 215 MW galia. Šie blokai bus parengti įsijungti pareikalavus. Šiemet pirmąją šios paslaugos dalį teikė Elektrėnų devintasis blokas, antrąją – „Panevėžio energija“, Kauno termofikacijos elektrinė ir „Orlen Lietuva“.
Aukcione senieji Elektrėnų blokai nukonkuravo ne tik pastarąsias tris bendroves, bet ir moderniausią, devintąjį tos pačios Lietuvos elektrinės bloką (KCB). Jis kitąmet „Litgrid“ teiks naują – izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugą. Izoliuotas darbas – tai galimybė šalies elektros sistemai veikti be kaimynių pagalbos. Tam Baltijos šalims galimai trūksta ar netolimoje ateityje pritrūks elektros gamybos įrengimų, tad elektros sistemos valdytojas siekia išlaikyti esamus.
Šiemet ant energetikos politikos malūno kliūstelėjo keista sąmokslo teorija, anot kurios „latviai perka dujas per mūsų terminalą nieko nemokėdami, iš dujų gamina elektros energiją ir ją parduoda mums, o tuo tarpu Elektrėnai stovi“. Logika keista, švelniai tariant. Elektrėnai stovi, nes seni ir neefektyvūs blokai užkonservuoti. O KCB šiemet teikė tretinio galios rezervo paslaugą. Pastaroji neleidžia jiems veikti komerciniu režimu.
Izoliuoto darbo paslauga, kita vertus, leis KCB įsijungti ir gaminti, jei rinkos sąlygos bus palankios. Tai, kad jie gauna papildomų pajamų be viešesnio konkurso, iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip subsidija „Ignitis gamybai“. Jei ir ne tokia grubi, kaip „strateginis rezervas“, dėl kurio jau pradėtas ES konkurencijos prievaizdų tyrimas. Energetikos ministerija šį kartą tikina, kad tai nėra valstybės pagalba, nes paslaugos kaina struktūruota taip, kad neiškreiptų rinkos.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/12/02/tretinio-rezervo-paslauga-kitamet-teiks-elektrenai
Paspartintas IPO
Vilius Šapoka suformavo žadėtą darbo grupę, kuri spręs, ar „Ignitis grupė“ rengs įmonės vadovybės žadamą pirminį akcijų siūlymą (IPO). Be jai vadovausiančio paties ministro, joje dalyvaus bendrovės vadovai, finansų, energetikos ministerijų ir Vyriausybės atstovai, VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ direktorius. Į ją taip pat „bus kviečiami įvairūs savo sričių ekspertai ir rinkos dalyviai“.
Atsakymą grupė taip pat pateiks anksčiau, nei žadėta anksčiau – kovo 1 d. vietoje anksčiau minėtos liepos 1 d. Procesų sparta yra svarbi. Visų pirma turės būti priimtas politinis sprendimas privatizuoti dalį valstybės valdomos įmonės. Jei jo nepavyks priimti šiai Vyriausybei, visas planas pakibs ore ir priklausys nuo rinkimų rezultatų. Tokios idėjos šalininkų po jų Vyriausybėje gali būti gerokai mažiau.
Kai kurie analitikai skeptiškai žvelgia į mintį, kad IPO procedūros galėtų prasidėti pavasarį. Kaip pabrėžė tiek ministras, tiek bendrovės, IPO nevyks nesibaigus ESO ir „Ignitis gamybos“ patraukimui iš biržos. O šis procesas, anot analitikų gali užtrukti ir dvejus metus. Trečiadienį ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkai pritarė pasiūlymui išbraukti įmonių akcijas iš „Nasdaq“ Vilniaus vertybinių popierių biržos, tačiau jų vis dar laukia derybos su akcininkais dėl kainos, kurios šie tikisi didesnės.
https://www.vz.lt/rinkos/2019/12/04/eso-ir-ignitis-gamybos-akcininkai-pritare-imoniu-delistingavimui
https://www.vz.lt/rinkos/2019/12/04/sprendimas-del-ignitis-grupes-ipo--iki-kovo-pradzios
https://www.vz.lt/rinkos/2019/12/04/ignitis-grupes-ipo--veikiausiai-jau-nebe-v-sapokos-rupestis
„Harmony Link“
Pasirašytas susitarimas dėl 10 mln. € ES paramos atliekant parengiamuosius darbus antros Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties statybai. Susitarimą pasirašė Lietuvos, Lenkijos ir Europos Komisijos atstovai. Gautos lėšos bus panaudotos jungties trasos parinkimo studijai, jūros dugno tyrimams, jungties techninių specifikacijų parengimui bei teritorijų planavimo darbams. Lietuvai šia sutartimi skirta 4 mln. € ES lėšų.
„Harmony Link“ yra povandeninis HVDC (high voltage direct current) valstybes sujungsiantis elektros kabelis. Jis buvo sumanytas kaip alternatyva „LitPol Link 2“ projektui, t.y. antrai antžeminei elektros jungčiai tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ilgą laiką neturėjęs politinio palaikymo, pastarasis projektas ėmė nebetilpti į sinchronizacijos tvarkaraštį. Tad vasarą pasirašydamos politinį sinchronizacijos susitarimą šalys sutarė įgyvendinti „papildomas saugumo priemones“ prie jau esančios Lietuvos ir Lenkijos jungties. Tarp jų – povandeninė elektros jungtis tarp valstybių.
Kol kas „Harmony Link“ į priekį juda sparčiai, tačiau grafikas nedėkingas – jungtis turi būti baigta iki 2025 m.
Kiti dalykai
Vienoje susitikę naftą išgaunančių šalių organizacijos atstovai ir jos draugai (OPEC+) nutarė kitąmet mažinti naftos gavybą dar 0,5 mln. bbl/d. Saudo Arabija teigė išgausianti dar mažiau naftos. Taip šalys tikisi atgauti galimybę valdyti naftos kainas, kurios šiais metais nesugebėjo pasiekti pernykščių aukštumų ir blaškėsi 60-70 $/bbl ribose. Tokią kainą nulėmė vangiai augusi pasaulio ekonomika, o dėl to – vangiai augęs naftos poreikis. Be to, OPEC paliekamas pasiūlos spragas noriai užpildo JAV naftos išgavėjai.
1 MW bateriją „Litgrid“ elektros tinkle už 1,4 mln. € įrengs Kauno rajono statybos bendrovė „Stiemo“. Kaip rodo baterijos dydis, tai yra bandomasis projektas. Juo bus tikrinamos galimybės panaudoti elektros kaupiklių sistemas įvairiems tikslams – anot „Litgrid“, jos gali pasitarnauti 11-oje su dažnio valdymu susijusių sričių. Tokios sistemos, visgi, dar nėra plačiai paplitusios. Projektą tikimasi pabaigti per dvejus metus, tuomet elektros sistemos valdytojas galės pradėti ieškoti panaudos galimybių.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/12/04/eksperimentines-baterijas-lietuvoje-irengs-stiemo
Trąšų gamintoja „Achema“ dėl lapkričio pabaigoje įvykusio ir gamybą stabdyti privertusio gedimo viešai apkaltino perdavimo sistemos operatorių „Litgrid“. Anot bendrovės, Jonavos pastotėje nuo tvirtinimo vietos atitrūkęs iškroviklis virsdamas kliudė 110 kV laidą. Dėl to įvyko trumpas jungimas ir tinkle sumontuotos apsaugos atjungė tris iš šešių elektrą „Achemai“ tiekusias elektros linijas. Šiuo metu incidentą tiria tinkos prižiūrėtojas VERT, „Litgrid“ nesiima vertinti situacijos, kol nepaaiškės šio tyrimo rezultatai.
https://www.vz.lt/pramone/2019/12/03/achema-del-veikla-stabdyti-privertusio-gedimo-kaltina-litgrid
Anot naujienų agentūros AFP, Saudo Arabijos naftos milžinės „Saudi Aramco“ IPO taps didžiausiu istorijoje, o bendrovė – brangiausia pasaulyje. Įmonės akcijomis ketinama pradėti prekiauti gruodžio 12 d. Rijado akcijų biržoje „Tadawul“. Naftininkai parduos 1,5% bendrovės, už tai iš investuotojų gaus 25,6 mlrd. $. Iki šiol didžiausais IPO buvo Kinijos milžinės „Alibaba“ debiutas Niujorke 2014 m. – 25 mlrd. $. Naftos bendrovė įvertinta 1,7 trln. $. Tai yra gerokai mažiau, nei 2 trln. $ vertė, kurios iš pradžių norėjo karūnos princas Mohamedas Bin Salmanas. Be to, akcijas pirks vietos ir regiono, o ne Vakarų investuotojai.
https://www.vz.lt/rinkos/2019/12/05/saltiniai-saudi-aramco-per-ipo-pritrauke-256-mlrd-usd
P. S.: apžvalgą į el. paštą, RSS formatu ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Pasidalinkite šia nuoroda su tais, kam energetikos apžvalgos taip pat gali pasirodyti įdomios.
P. P. S.: apžvalgos pasiekiamos ir socialiniuose tinkluose, dalinkitės į sveikatą:
https://www.facebook.com/nnavakas/posts/2378423375600879 (FB)