Kas geresnio šią savaitę energetikoje?
(51 sav., 2019)
Iš geresnių naujienų, parlamentarai išsijuosę priiminėjo sprendimus dėl dujų, automobilių taršos ir baltarusiškos elektros, geležinkelis nuo Vilniaus iki Klaipėdos bus elektrifikuotas, elektros rinkos liberalizavimas pasistūmėjo pirmyn.
Iš tokių vidutinių – Leidimai statyti atliekų deginimo jėgaines toliau pakibę Vyriausybėje, dar kartą sustabdytas Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio projektas.
Be to, Ukrainos tranzito klausimas išsisprendė ir komplikavosi vienu metu, „Idex“ prašo leidimo įsigyti biokuro prekybos bendrovę.
Štai papunkčiui.
Savaitė Seime
Intensyvi savaitė Seime. Parlamentarai suteikė valstybės garantijas dviem „Klaipėdos naftos“ paskoloms. Valstybė garantavo, kad KN Šiaurės investicijų bankui atiduos 134,145 mln. € paskolą „Independence“ nuomos sutarties refinansavimui, bei 140 mln. € paskolą SkGD importo terminalo įsigijimui. Sumos, palyginti su ministerijos pageidautomis, buvo kiek sumažintos, nuo atitinkamai 158 ir 160 mln. €.
KN nedelsdama sudarė paskolos sutartį nuomos refinansavimui. Ji bus naudojama nuo sausio 1 d., tai taip pat reiškia, kad terminalo išlaikymo mokestis, kaip skaičiuota, 2020 m. mažėja 39%. Antroji paskola bus naudojama nuo 2025 m. Iki tol bankas kasmet gaus po 100.000 € rezervavimo mokesčio.
Seime taip pat buvo priimtas automobilių registracijos mokestis. Nuo liepos 1 d. jis bus taikomas registruojant ir perregistruojant lengvuosius automobilius, išmetančius nuo 130 g/km CO2. Mokestis, priklausomai nuo taršos, svyruos nuo 13,5 iki 540 €.
Galiausiai, Seimas grėsme nacionaliniam saugumui pripažino ne tik Astravo AE pagamintą, bet ir visą likusią elektros energiją iš Baltarusijos. Grėsmę šaliai kelia ir visos iš ten elektrą importuojančios bendrovės. Prekybos licencijos, išduotos sutarčių su baltarusiais pagrindu, bus naikinamos nuo jėgainės veiklos pradžios, o naujos išduodamos nebebus.
Geležinkelio elektrifikavimas
„Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė geležinkelio atkarpos nuo Vilniaus iki Klaipėdos elektrifikavimo sutartį. Darbus iki 2023 m. už 363 mln. € atliks ispanų „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas. Antroje vietoje likęs pasiūlymas siūlė pigesnius darbus, bet jie būtų reiškę didesnes eksploatacines išlaidas. Elektrifikavimo naudą geležinkeliai vertina 700 mln. €.
Jaroslavas Narkevičius, susisiekimo ministras, leido sutartį pasirašyti, tačiau pažymėjo, kad tai padarė dėl grėsmės netekti 200 mln. € projektui skirto ES finansavimo. Anksčiau Voldemaras Tomaševskis yra sakęs, kad jo partijos deleguotas ministras negalės tokio leidimo duoti. Konkursas „kėlė klausimų“ ir Kęstučiui Mažeikai, LVŽS aplinkos ministrui.
J. Narkevičius inicijavo konkurso auditą, kuris nėra baigtas ir, anot jo, bus tęsiamas. Preliminarios išvados – konkursas vyko neefektyviai, procedūros užsitęsė, o sutarties kaina išaugo trečdaliu. Be to, anot susisiekimo ministro, konkurso neskaidymas į mažesnes dalis esą iš jo eliminavo Lietuvos bendroves.
Europos dujų karas
UA-RU-EK susitarė dėl dujų tranzito per Ukrainą nuo 2020 m. sausio 1 d. Pagal 5 (+10) m. trukmės tranzito sutartį per UA bus transportuoti 225 mlrd. m3 dujų. 2020 m. – 65 mlrd., 2021-2025 m. po 40 mlrd. m3. „Gazprom“ sumokės Stokholmo arbitraže priteistą 2,9 mlrd. $ baudą, o ukrainiečiai atsiims dar neišspręstus ieškinius. Tranzitas bus vykdomas ir tarifai bus nustatomi pagal ES teisę. Dujų pirkimo klausimas bus sprendžiamas atskirai.
Tiesa, pasirašytas tik protokolas, apie ant sutarčių padėtus parašus dar nepranešama.
Tuo pat metu JAV prezidento parašu įsigaliojo įstatymas, kuriuo, be daugybės kitų dalykų, buvo sukurtas sankcijų mechanizmas „Nord Stream 2“ ir „Turk Stream“ dujotiekius tiesiančioms bendrovėms. Jų gausu, baudžiamas įmones Vašingtonas gali išsirinkti pats. Po įspėjimo, bendrovės turi 30 d. darbams nutraukti.
„Allseas“, kurios laivai tiesia abu dujotiekius, šeštadienį pranešė nutraukianti darbus ir lauksianti, kol „atitinkamos JAV institucijos“ paaiškins, ką daryti toliau. Bendrovė jau anksčiau gavo JAV senatorių įspėjimą nutraukti veiklą įsigaliojus įstatymui. „Gazprom“ ne itin įtikinamai teigia dujotiekius užbaigsianti ir be šveicarų, tik vėliau.
Vokietija ir EK pasisakė prieš tokią intervenciją į Europos vidaus reikalus, nors atsakomosiomis sankcijomis kol kas nemojuoja. Įstatymas, visgi, atriša rankas D. Trumpui grasinti ne tik „Allseas“, bet ir kitoms Europos bendrovėms. JAV jau yra pradėjusi tarifų karą su Vokietija ir Prancūzija.
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/12/21/d-trumpas-patvirtino-sankcijas-dujotiekiui-nord-stream-2
https://allseas.com/news/allseas-suspends-nord-stream-2-pipelay-activities/
https://allseas.com/news/allseas-suspends-nord-stream-2-pipelay-activities/
Kiti dalykai
2021-2023 m. į rinką tikimasi palaipsniui paleisti namų ūkius. Vyriausybė šią savaitę pritarė tai numatančiam planui. Nuo 2021 m. iš pasirinkto tiekėjo elektrą turės pirkti apie 0,14 mln. >5 MWh suvartojančių gyventojų. Nuo 2022 m. – dar 0,76 mln. >1 MWh suvartojančių, o nuo 2023 m. prie jų prisidės dar tiek pat likusiųjų. Sprendimui reikės Seimo pritarimo.
ESO, savo ruožtu, šią savaitę paskelbė nuo sausio 1 d. paleisianti duomenų apsikeitimo platformą. Joje gyventojai galės susirasti ir sudaryti sutartis su elektros tiekėjais. Taip pat leisti tiekėjams susipažinti su savo elektros vartojimo duomenimis. Tai, tikimasi, leis klientams gauti geresnius elektros tiekimo pasiūlymus. Ilgainiui bus siekiama, kad klientai galėtų keisti elektros tiekėją per 24 h.
„MT Group“ pateikė pretenziją „Amber Grid“ dėl antrą kartą nelaimėto Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) tiesimo konkurso. Kol pretenzija nagrinėjama, „Amber Grid“ negalės pasirašyti sutarties su konkurso laimėtoja „Alvora“. Kada bus pasirašyta sutartis dar nėra žinoma, bet darbų grafikas jau dabar yra įtemptas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šią savaitę taip pat pasiūlė vyriausybinei komisijai dar kartą įvertinti „Alvorą“ nacionalinio saugumo požiūriu.
Lapkritį 90% „Danpower Baltic“ (dabar – „Idex Baltic“) įsigijusi prancūzų „Idex“ žadėjo įsigyti biokuro bendrovių. Šią savaitę ji paprašė konkurencijos prievaizdų leidimo įsigyti biokuru, mišku ir apvaliąja mediena prekiaujančią UAB „Pusbroliai“. Šią bendrovę dar spalį įsigijo Nyderlanduose registruotos atitinkamai Artūro Rakauso ir „Žabolio ir partnerių“ valdomos bendrovės „Genopas“ (69%) ir „Nunica Holdings“ (31%). Tų pačių savininkų valdoma „Geco Investicijos“ yra likusių 10% „Idex Baltic“ savininkė.
Pernai rudenį nuo Seimo daugumos Vyriausybė gavo dovanų – galimybę įstatymu iš naujo įvertinti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgaines ir leisti arba neleisti joms veikti. Tuomet premjeras tikino, kad niekas nieko nestabdys. Dabar, atėjus metui įvertinti projektus, Vyriausybė nebežino, ar jų leidimas reikalingas. Anot Aurelijaus Verygos, teisininkai tikina, kad tai gali būti perteklinis sprendimas. O, esą, įvertinti poveikį aplinkai bus galima tik jėgainėms pradėjus veikti. Tačiau „čia tikrai niekas nieko nestabdo“.
P. S.: apžvalgą į el. paštą, RSS formatu ar kt. galite užsiprenumeruoti čia:
https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata
Pasidalinkite šia nuoroda su tais, kam energetikos apžvalgos taip pat gali pasirodyti įdomios.
P. P. S.: apžvalgos pasiekiamos ir socialiniuose tinkluose, dalinkitės į sveikatą:
https://www.facebook.com/nnavakas/posts/240569758620679 (FB)
https://www.linkedin.com/pulse/energydigest-5119-ukrainos-tranzitas-ir-terminalo-naglis-navakas (LIN)